AS-632-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-632-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00093-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų akcinių bendrovių DNB banko ir „Swedbank“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinių bendrovių DNB banko, SEB banko, „Swedbank“ ir uždarosios akcinės bendrovės „G4S Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Eurocash1“ ir „First Data Lietuva“) dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „G4S Lietuva“ (toliau – ir UAB „G4S Lietuva“) su skundu (I t., b. l. 192–247) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2S-15 (toliau – ir Nutarimas, nutarimas Nr. 2S-15).

Pareiškėjas akcinė bendrovė SEB bankas (toliau – ir AB SEB bankas) skunde (VI t., b. l. 1–108) prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB SEB bankas pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir KĮ) 5 straipsnio 1 dalį bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 101 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 2.1 punktą, kuriuo pareiškėjui AB SEB bankas skirta 24 808 200 Lt dydžio bauda.

Pareiškėjas akcinė bendrovė „Swedbank“ (toliau – ir AB „Swedbank“) skunde (IX t. , b. l. 1–66) prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 ir 2.2 punktus ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB „Swedbank“ pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalį bei SESV 101 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 14 243 600 Lt dydžio bauda.

Pareiškėjas akcinė bendrovė DNB bankas (toliau – ir AB DNB bankas) skunde (XII t., b. l. 1–98) prašė panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB DNB bankas pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį, bei Nutarimo rezoliucinės dalies 2.3 punktą, kuriuo AB DNB bankui skirta bauda už inkriminuojamą pažeidimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu (XX t., b. l. 134–186) pareiškėjų AB DNB banko, UAB „G4S Lietuva“, AB SEB banko bei AB „Swedbank“ skundus patenkino iš dalies. Pakeitė Konkurencijos tarybos Nutarimo 2 punktą ir AB DNB bankui skyrė 3 452 080 Lt baudą, UAB „G4S Lietuva“ skyrė 8 494 020 Lt baudą, AB SEB bankui skyrė 9 923 280 Lt baudą, AB „Swedbank“ skyrė 5 697 440 Lt baudą.

Pareiškėjas AB SEB bankas apeliaciniame skunde (XXI t., b. l. 50–157) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB SEB bankas pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį, taip pat panaikinti Nutarimo 2.1 punktą.

Pareiškėjas AB DNB bankas apeliaciniame skunde (XXII t., b. l. 33–115) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas AB „Swedbank“ apeliaciniame skunde (XXII t., b. l. 134–196) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Nutarimo rezoliucinės dalies 1 punktą ir 2.2 punktą ta apimtimi, kuria pareiškėjas AB „Swedbank“ pripažintas pažeidęs KĮ 5 straipsnio 1 dalį ir SESV 101 straipsnio 1 dalį bei jam skirta 14 243 600 Lt dydžio bauda.

Pareiškėjas UAB „G4S Lietuva“ apeliaciniame skunde (XXIII t., b. l. 29–106) prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi pareiškėjų AB DNB banko, AB SEB banko, AB „Swedbank“ apeliacinius skundus tenkino, UAB „G4S Lietuva“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą pakeitė. Pareiškėjų AB DNB banko, AB SEB banko ir AB „Swedbank“ skundus tenkino, pareiškėjo UAB „G4S Lietuva“ skundą tenkino iš dalies. Panaikino Konkurencijos tarybos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 2S-15 1, 2.1, 2.2, 2.3, 2.4 punktus ir grąžino bylą Konkurencijos tarybai papildomam tyrimui atlikti. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2014 m. liepos 8 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 (XXVII t., b. l. 142–156), remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi (XXIX t., b. l. 1–39) atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 pagal pareiškėjų AB DNB banko, UAB „G4S Lietuva“, AB SEB banko, AB „Swedbank“ ir atsakovo Konkurencijos tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų AB DNB banko, UAB „G4S Lietuva“, AB SEB banko, AB „Swedbank“ skundus atsakovui Konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Eurocash1“, UAB „First Data Lietuva“ dėl nutarimo dalių panaikinimo.

Pareiškėjas AB „Swedbank“ 2014 m. balandžio 22 d. išsiuntė paštu LVAT prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo (XXVI t., b. l. 153–157), kuriame prašė priteisti 117 992,72 Lt dydžio išlaidas advokatų, advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad pareiškėjos atstovavimo išlaidų struktūrą (su PVM) sudaro: skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo rengimas – 48 753,32 Lt (110,73 val.); prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės rengimas – 5 943,52 Lt (12,28 val.); pasirengimas teismo posėdžiui – 30 041,88 Lt (62,07 val.); atsiliepimų į AB SEB banko ir AB DNB banko skundus rengimas – 164,56 Lt (0,34 val.); atsiliepimo į UAB „G4S Lietuva“ skundą rengimas – 9 336,36 Lt (19,29 val.); prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą rengimas – 2 168,32 Lt (4,48 val.); atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo rengimas – 7 821,44 Lt (16,16 val.); atstovavimas žodiniame bylos nagrinėjime – 13 663,32 Lt (28,23 val.); žyminis mokestis už skundą – 100 Lt. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (XXVI t., b. l. 159–167).

Iš esmės analogiškas prašymas su priedais buvo pateiktas ir tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui (XXVII t., b. l. 38–49).

Pareiškėjas AB DNB bankas 2014 m. balandžio 22 d. išsiuntė paštu LVAT prašymą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo (XXVI t., b. l. 169–173), kuriame prašo priteisti 110 904,42 Lt dydžio išlaidas advokatų, advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad pareiškėjo atstovavimo išlaidų struktūrą (su PVM) sudaro: skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo rengimas – 38 376,36 Lt (85,12 val.); prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės rengimas – 7 464,01 Lt (19,09 val.); pasirengimas teismo posėdžiui – 21 573,09 Lt (39,60 val.); atsiliepimų į AB SEB banko ir AB „Swedbank“ skundus rengimas – 15 731,21 Lt (35,06 val.); atsiliepimo į UAB „G4S Lietuva“ skundą rengimas – 5 546,64 Lt (11,25 val.); atstovavimas žodiniame bylos nagrinėjime – 22 113,11 Lt (37,39 val.); žyminis mokestis už skundą – 100 Lt. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus (XXVI t., b. l. 174–183). Iš esmės analogiškas prašymas su priedais buvo pateiktas ir tiesiogiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui (XXVII t., b. l. 51–63).

Vilniaus apygardos administraciniam teisme 2014 m. birželio 3 d. gauti AB „Swedbank“ 2014 m. birželio 2 d. prašymas dėl prašymo patikslinimo ir papildomų paaiškinimų prijungimo su priedais (XXVII t., b. l. 65–77) ir AB DNB banko 2014 m. birželio 3 d. prašymas dėl prašymo patikslinimo ir papildomų paaiškinimų prijungimo su priedais (XXVII t., b. l. 79–96). Teisme 2014 m. birželio 10 d. gautas AB „Swedbank“ 2014 m. birželio 10 d. prašymas dėl prašymo patikslinimo (XXVII t., b. l. 101).

Atsakovas Konkurencijos tarnyba atsiliepime (XXVII t., b. l. 109–132) prašė pareiškėjų AB DNB banko, AB „Swedbank“ prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad pareiškėjų AB DNB banko ir AB „Swedbank“ prašymai nėra grįsti konkrečiais įrodymais, nėra detalūs, išsamūs ir su pagrindimu. Mano, kad šių reikalavimų nepaisymas turėtų lemti prašymų dėl išlaidų atlyginimo atmetimą, nes AB DNB bankas ir AB „Swedbank“ neįrodė prašomų priteisti sumų pagrįstumo. Konkurencijos tarnybos nuomone, pareiškėjų įrodymus reikėtų vertinti griežtai kaip neatitinkančius reikalavimų, kadangi jie yra akivaizdžiai neišsamūs ir nenuoseklūs bei netikslūs, ir atitinkamai atmesti pareiškėjų prašymus kaip nepagristą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi (XXIX t., b. l. 52-58), be kita ko, pareiškėjų AB DNB banko, AB „Swedbank“ prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui AB DNB bankui iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 100 Lt (28,96 EUR) su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą. Priteisė pareiškėjui AB „Swedbank“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 100 Lt (28,96 EUR) su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pradiniuose pareiškėjų prašymuose atlyginti bylinėjimosi išlaidas išdėstyti šie prašymai: 1) AB DNB bankas prašo priteisti 110 804,42 Lt dydžio išlaidas advokatų, advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminį mokestį; 3) pareiškėjas AB „Swedbank“ prašo priteisti 117 892,72 Lt dydžio išlaidas advokatų, advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti ir 100 Lt žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. birželio 3 d. teisme gauti AB „Swedbank“ 2014 m. birželio 2 d. patikslintas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas su priedais (XXVII t., b. l. 65–78) ir AB DNB banko 2014 m. birželio 3 d. patikslintas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas su priedais (XXVII t., b. l. 79–97), kuriuose nurodytos kitos prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos. Be to, 2014 m. birželio 10 d. teisme gautas AB „Swedbank“ 2014 m. birželio 10 d. prašymas, kuriame nurodoma ankstesniuose prašymuose esanti redakcinė klaida (XXVII t., b. l. 101).

Teismas pripažino, kad pareiškėjai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau sprendė, kad pareiškėjų patikslinti prašymai teismui pateikti praleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl teismas vertino tik pradinius prašymus, kurie teismui buvo pateikti laiku.

Teismas nurodė, kad AB „Swedbank“ ir AB DNB bankas didelės vertės suteiktas paslaugas išskaidė į kelias rūšis (pavyzdžiui, skundo, atsiliepimų, prašymo rengimas, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas jame), tačiau ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu nepateikė detalių ataskaitų apie suteiktas teisines paslaugas. Detalias paslaugų ataskaitas pateikė tik 2014 m. birželio mėnesį (XXVII t., b. l. 65–97), t. y. LVAT jų atžvilgiu nepalankiai išsprendus bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimą. Iš AB „Swedbank“ (XXVII t., b. l.

66) ir AB DNB banko (XXVII t., b. l. 81) 2014 m. birželio mėnesio patikslintuose prašymuose pateiktų lentelių nustatyta, kad palyginti su pradiniais prašymais buvo pakeisti prašomų atlyginti sumų dydžiai, perskaičiuotas teikiant teisines paslaugas sugaištas laikas ir pakoreguoti įrodymai, kurie pagrindžia tam tikras išlaidas. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija darė išvadą, kad vėlesnis dokumentų pateikimas ir jų turinys tik patvirtina aplinkybę, kad ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu pareiškėjų AB „Swedbank“ ir AB DNB banko pateikti prašymai, kurie yra aktualūs ir šiuo atveju vertintini, su priedais nebuvo pakankami turėtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti.

Pažymėta, kad išlaidos, kurias prašoma atlyginti, turėjo būti patirtos iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo (2013-06-18). AB „Swedbank“ ir AB DNB banką atstovauja profesionalūs teisininkai (Advokatų kontora LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai). Iki sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei 10 mėnesių, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas parengti detalius prašymus dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir jų pagrindimu. Pradinių prašymų teikimo metu jau turėjo būti žinomas tikslus sugaištas laikas ir už suteiktas paslaugas apskaičiuotos (apmokėtos) išlaidos.

Teismo nuomone, esminis duomenų tikslinimas 2014 m. birželio mėnesį vertintinas kaip naujų prašymų pateikimas ir neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgęs į tai, kad AB „Swedbank“ ir AB DNB banko prašymai atlyginti atstovavimo išlaidas, pateikti nepraleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, tačiau yra su esminiais trūkumais (pateikti netikslūs duomenys, kuriuos vėliau buvo bandoma koreguoti), teismas sprendė, kad yra pagrindas šių prašymų netenkinti.

Teismas nusprendė tenkinti pareiškėjų prašymą ir priteisė pareiškėjams po 100 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

III. Pareiškėjas AB DNB bankas padavė atskirąjį skundą (XXIX t., b. l. 74-78), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti visiškai.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 52 straipsnį ir nepagrįstai laikė pareiškėjo 2014 m. birželio 3 d. patikslintą prašymą nauju prašymu. Pareiškėjas nurodo, kad prašymo tikslinimu buvo keliamas analogiškas reikalavimas, kaip ir pirminiame prašyme – atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susidariusias pirmosios instancijos teisme. Pažymi, kad poreikis tikslinti prašymą ir pateikti papildomus dokumentus kilo LVAT 2014 m. gegužės 22 d. priėmus nutartį, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kadangi pareiškėjas nepateikė ataskaitų už teisines paslaugas, nors ankstesnėje LVAT praktikoje toks reikalavimas dėl išlaidų pagrindimo nebuvo keliamas. Taigi, minėta LVAT nutartį pareiškėjas laiko nauju precedentu, kuriuo remiantis pareiškėjas buvo priverstas tikslinti savo prašymą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo pozicijos laikyti patikslintą prašymą nauju reikalavimu. Pažymi, kad patikslintu prašymu iš esmės buvo pateiktas papildomas suteiktų paslaugų detalizavimas, sudaręs sąlygas teismui priimti teisingą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad atsakovas sutiko su pareiškėjo pozicija, kadangi iš atsiliepimo matyti, jog prašymo patikslinimą vertino kaip neatsiejamai susijusį su pradiniu prašymu. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad patikslinto prašymo pateikimas pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Mano, kad minėti principai būtų pažeisti, jei prašymas užkirstų kelią kitai ginčo šaliai pasisakyti dėl jo turinio ir/arba užvilkintų bylos nagrinėjimą, tačiau šiuo atveju atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą prašymą, o klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręstas praėjus 8 mėnesiams nuo patikslinto prašymo pateikimo. Pareiškėjas pažymi, kad patikslintas prašymas buvo pateiktas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, todėl remiantis ABTĮ 52 straipsniu negalėjo būti atmestas. Pažymi, kad prašymo patikslinimas atitinka ir Civilinio proceso kodekso normas, kurios taikomos ir šioje byloje, konkrečiai – 141 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią ieškinio dalyko arba pagrindo keitimą.

Pareiškėjo įsitikinimu, teismas turėjo akivaizdžius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas yra faktiškai sumokėjęs už realiai pareiškėjo atstovo suteiktas teisines paslaugas ir šių įrodymų visuma sudarė pakankamą pagrindą spręsti dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, o atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas pažeidė ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą pareiškėjo teisę gauti išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad teismas pažeidė ABTĮ 86 straipsnyje ir 87 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą atsakyti į pagrindinius reikalavimus, kadangi niekaip nemotyvavo išvados, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai yra nepakankami bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti. Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, atsisakydamas nagrinėti byloje esančius įrodymus, dėl kurių pagrįstumo pasisakė abi ginčo šalys. Pareiškėjas laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad pradinio dokumento tikslinimas visais atvejais reiškia šio dokumento nepagrįstumą, netikslumą. Visos išdėstytos aplinkybės, t. y. sukūrimas situacijos, kuomet valstybės institucija paskiria, kaip įrodyta, nepagrįstą baudą, asmuo patiria didelių išlaidų gynybai ir tokios išlaidos jam nėra atlyginamos lėmė ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į teismą, teisės į teisingą teismą ir 1-ojo Protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės apsaugos pažeidimą.

Pareiškėjas AB „Swedbank“ padavė atskirąjį skundą (XXIX t., b. l. 88-92), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkinti visiškai.

Pareiškėjo pateikiami atskirojo skundo motyvai iš esmės analogiški pareiškėjo AB DNB banko atskirojo skundo motyvams.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus (XXIX t., b. l. 126-129), prašydamas šiuos skundus atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų pateikti prašymai ir išlaidas pagrindžiantys įrodymai kelia pagrįstų abejonių dėl realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui kyla klausima, kodėl pareiškėjai gerai žinodami teisės aktuose įtvirtintą pareigą pateikti patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus, tą padaro tik po 2014 m. gegužės 22 d. LVAT nutarties priėmimo. Pažymi, kad atsakovo pasisakymas atsiliepime dėl papildomų įrodymų, nereiškia šių įrodymų pagrįstumo pripažinimo. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjų pateikti duomenys nepagrindžia jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, yra netikslūs, prieštaringi, neaiškūs. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo savo 2015 m. vasario 6 d. nutartį, ji yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pasisakydama dėl byloje analizuojamų teisinių santykių visų pirma pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir patenkindamas pareiškėjo skundą, apgina jo subjektinę teisę, kurią pažeidė atsakovas, arba viešąjį interesą, o atmesdamas pareiškėjo skundą apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų arba atitinkamus subjektus nuo nepagrįsto siekio apginti viešąjį interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Dėl šių priežasčių ABTĮ numato, kad proceso šaliai, kurios naudai buvo priimtas teismo sprendimas, atlyginamos atstovavimo išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

ABTĮ įtvirtintos asmens teisės reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas įgyvendinimo mechanizmas nustatytas ABTĮ 45 straipsnyje, kuris numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo paduoti nepraleidus įstatyme nustatyto 14 dienų termino. Pareiškėjas AB „Swedbank“ prašė priteisti iš atsakovo 117 992,72 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 100 Lt žyminis mokestis ir išlaidos advokatų, advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad pareiškėjo atstovavimo išlaidas (su PVM) sudaro: skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo rengimas – 48 753,32 Lt (110,73 val.); prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės rengimas – 5 943,52 Lt (12,28 val.); pasirengimas teismo posėdžiui – 30 041,88 Lt (62,07 val.); atsiliepimų į AB SEB banko ir AB DNB banko skundus rengimas – 164,56 Lt (0,34 val.); atsiliepimo į UAB „G4S Lietuva“ skundą rengimas – 9 336,36 Lt (19,29 val.); prašymo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą rengimas – 2 168,32 Lt (4,48 val.); atsiliepimo į Konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo rengimas – 7 821,44 Lt (16,16 val.); atstovavimas žodiniame bylos nagrinėjime – 13 663,32 Lt (28,23 val.). Pareiškėjas prie prašymo pridėjo PVM sąskaitas-faktūras, banko sąskaitos išrašus (XXVII t., b. l. 41-49). Pareiškėjas AB DNB bankas 2014 m. balandžio 22 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovo 110 904,42 Lt dydžio išlaidas advokatų, advokatų padėjėjų teisinei pagalbai apmokėti bei žyminį mokestį. Nurodė, kad pareiškėjo atstovavimo išlaidas (su PVM) sudaro: skundo dėl Konkurencijos tarybos nutarimo rengimas – 38 376,36 Lt (85,12 val.); prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės rengimas – 7 464,01 Lt (19,09 val.); pasirengimas teismo posėdžiui – 21 573,09 Lt (39,60 val.); atsiliepimų į AB SEB banko ir AB „Swedbank“ skundus rengimas – 15 731,21 Lt (35,06 val.); atsiliepimo į UAB „G4S Lietuva“ skundą rengimas – 5 546,64 Lt (11,25 val.); atstovavimas žodiniame bylos nagrinėjime – 22 113,11 Lt (37,39 val.); žyminis mokestis už skundą – 100 Lt. Pareiškėjas prie prašymo pridėjo PVM sąskaitas-faktūras, banko sąskaitos išrašus (XXVII t., b. l. 54-63).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. birželio 3 d. gauti AB „Swedbank“ ir AB DNB banko prašymai dėl prašymo patikslinimo ir papildomų paaiškinimų prijungimo. AB „Swedbank“ nurodė tikslinantis prašomų priteisti išlaidų sumas, prašydamas priteisti bendrą 113 701,52 Lt sumą (su PVM) ir pateikdamas detalias paslaugų ataskaitas. AB DNB bankas nurodė tikslinantis prašomų priteisti išlaidų sumas, prašydamas priteisti bendrą 122 831,29 Lt sumą (su PVM) ir pateikdamas detalias paslaugų ataskaitas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašomas pateikti išlaidas patikslinantys duomenys ir patikslinti prašymai pateikti praleidus ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl teismas šių naujai pateiktų prašymų ir papildomų duomenų nevertino.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. P585-104/2014, nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinė byla nėra sprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai taip pat nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis, kita vertus, šie klausimai yra glaudžiai susiję, nes administracinės bylos baigtis dėl tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo nulemia bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir jų paskirstymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo yra procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa. Reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio pobūdžio, todėl iš esmės yra susiję su teismo sprendimu, kuriuo buvo sprendžiami byloje pateikti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas turi įtakos viso proceso teisingumui (2006 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Stankewicz prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 46917/99). Šis klausimas yra svarbus vertinant, ar procesas atitiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pagal šio Teismo praktiką procesas dėl bylinėjimosi, nors ir pradedamas atskirai, privalo būti vertinamas kaip bylos nagrinėjimo iš esmės tąsa, ir dėl to tai yra sprendimas dėl asmens „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ (1997 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Robins prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22410/93); 2005 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Macková prieš Slovakiją (pareiškimo Nr. 51543/99). Teisės į teisingą teismą įgyvendinimas taip pat yra labai glaudžiai susijęs su teise byloje naudotis profesionaliu atstovavimu, kad asmuo galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Taigi, paminėtos teismų praktikoje suformuotos nuostatos patvirtina, kad teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra neatsiejama nuo teisės į teisingą teismą, o teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įstatyme nėra numatyta galimybė nustatyti terminą prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų trūkumams pašalinti ar tikslinti tokius prašymus, todėl pareiškėjų patikslintus prašymus vertino, kaip naujus prašymus ir konstatavo, kad jie pateikti praleidus įstatyme nustatytą terminą ir į juos neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir mano, kad teismas formaliai taikė teisės aktų nuostatas.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti per įstatymo nustatytą terminą. Tikslinant prašymus buvo nežymiai patikslinta išlaidų suma ir pridėtos detalios paslaugų ataskaitos, todėl patikslinti prašymai negali būti vertinami, kaip nauji prašymai, kadangi jais nebuvo reiškiami nauji savo esme ir turiniu reikalavimai. Byloje nustatyta, kad prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo išspręsti 2015 m. vasario 6 d. nutartimi, t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo pareiškėjų patikslintų prašymo pateikimo dienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šią aplinkybę, taip pat į tai, kad pareiškėjų prašymų patikslinimai yra neesminiai, detalios paslaugų ataskaitos yra surašytos iki pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo, pareiškėjai pagrindė prašymų tikslinimo ir papildomų duomenų pateikimas būtinybę ir šių prašymų priėmimas neužvilkino prašymų nagrinėjimo, nepažeidė šalių lygiateisiškumo principo, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vertinti šiuos pareiškėjų prašymus ir kartu su jais pateiktas detalias paslaugų ataskaitas, tokiu būdu užkirsdamas kelią teisingam klausimo išsprendimui, paneigdamas asmens teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų prašymai negali būti išnagrinėti iš esmės vien tik apeliacinės instancijos teisme, kadangi taip būtų paneigta procesinės teisės į apeliaciją esmė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, neįvykdė įstatyme numatytos pareigos visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai šį klausimą išnagrinėti. Todėl pareiškėjų atskirieji skundai tenkinami iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduodant šiam teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų akcinių bendrovių DNB banko ir „Swedbank“ atskiruosius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė