AS-525-890-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-890/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07412-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1D-10210(11) „Dėl diskriminavimo apraiškų panaikinimo ir pareigūnų ir karių pensijos dalies grąžinimo“; 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 15 471 Lt, pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 7 067 Lt ir pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 30 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 26 620 Lt. Pareiškėjas skunde taip pat prašė sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atsiliepimuose į pareiškėjo skundą ir skundo patikslinimą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (bylą nutraukti).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. I-4537-815/2014 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-07412-2013-3), kol Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2013 ir įsiteisės Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 1998 m. liepos 1 d. neterminuotai paskirta valstybinė pensija; nuo 2004 m. gegužės 1 d. valstybinės pensijos dydis sudarė 1 684,44 Lt. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėn. (342,85 Lt) pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario 26 d. Pareiškėjas pateikė Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. lapkričio 5 d. prašymą pateikti informaciją apie jam neišmokėtos valstybinės pensijos dydį 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. lapkričio 1 d. Tarnyba 2013 m. lapkričio 13 d. pažymoje Nr. 11PP(P)-6702 pateikė duomenis apie pareiškėjo valstybinės pensijos mažinimą nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 5 d. skundą, 2013 m. lapkričio 14 d. sprendime Nr. 1D-10210(11) nurodė, kad: išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką pareiškėjui nėra teisinio pagrindo; pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį atitinkamų valstybinių pensijų, taip pat ir pareiškėjo valstybinės pensijos, perskaičiavimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., Ministerija privalo vykdyti ši įstatymą, nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes preziumuojama, kad įstatymas atitinka Konstituciją.

Teismas sprendė, kad šioje administracinėje byloje būtina taikyti Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatas, kurių konstitucingumu teismas abejoja tokiais pačiais pagrindais, kokie nurodyti ir prašyme Konstituciniam Teismui (Nr. 12/2013).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punktą, teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją. Pagal analogiškas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 7 punkto (2011 m. birželio 21 d. redakcija) nuostatas, teismas privalo sustabdyti bylą, kai jis pats kreipiasi arba kiti teismai jau kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydami spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad taip turi būti aiškinama ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme pagal analogišką Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą yra rengiama nagrinėjimui konstitucinės justicijos byla Nr. 12/2013, todėl, remdamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šią administracinę bylą sustabdė, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės konstitucinės justicijos bylą Nr. 12/2013 ir joje įsiteisės Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

III. Pareiškėjas J. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties dalį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismas skundžiamos nutarties tinkamai nemotyvavo, nesuteikė pareiškėjui deramos teisminės gynybos. Atskirajame skunde dėstomi pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindžia savo skundo reikalavimų, pareikštų pirmosios instancijos teismui, pagrįstumą. Be kita ko, pareiškėjas pabrėžia, kad jo valstybinės pensijos ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį yra galbūt neteisėtas ir nepagrįstas, o valstybinės pensijos mažinimas pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį nėra pateisinamas ir dėl to neišmokėta valstybinės pensijos dalis – 7 067 Lt turi būti grąžinta. Dėl šios priežasties pareiškėjas sutinka su teismo nutarties dalimi, kurioje bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų pratęsimo konstitucingumą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimais prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinę bylą, kol įsiteisės Konstitucinio Teismo nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 12/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negalima nagrinėti šios administracinės bylos iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti 2012 m. gruodžio 20 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 atitikimą konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams.

Iš pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, turinio matyti, jog kreipdamasis į administracinį teismą pareiškėjas iš esmės siekia, kad jam būtų išmokėta pagal Laikinojo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas perskaičiuota pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis. Pažymėtina, kad savo skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas suformulavo atskirą procesinį prašymą sustabdyti bylą, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla dėl prašymo ištirti, ar Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją (skundo reikalavimų dalies 5 punktas). Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad jis sutinka bei neginčija pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės Laikinojo įstatymo 15 straipsnio nuostatų pratęsimo konstitucingumą.

Pirmosios instancijos teismui siekiant tinkamai išnagrinėti administracinę bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2013 metams, nuostatų konstitucingumo.

Nustatęs, kad dėl teisės akto (2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92), kuris taikytinas šioje administracinėje byloje, konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Konstitucinio Teismo nutarimas konstitucinės justicijos byloje Nr. 12/2013.

Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirajame skunde savo nesutikimą su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartimi grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis yra išdėstęs ir savo skunde pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, esą teismas jo skundo tinkamai neišnagrinėjo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartyje tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusio administracinio ginčo dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies išmokėjimo iš esmės nenagrinėjo, o tik išsprendė atskirą procesinį klausimą dėl bylos sustabdymo. Dėl pareiškėjo skunde pareikštų materialių teisinių reikalavimų bus pasisakyta tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus administracinę bylą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nesusiję su tikrinamos teismo nutarties turiniu.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas