A-602-1525-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-1525/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02442-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1.2; 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 21–26) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 10 000 Lt neturtinės ir 2 100 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat atlyginti teismo išlaidas.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. kovo 20 d. pastebėjo, jog buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Volvo V40“, stovėjęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nepažįstamas vyriškis jam pasakė, kad į pareiškėjo automobilį prieš kelias dienas atsitrenkė jo kaimynas T., vairuodamas mėlynos spalvos visureigį „Honda“. Dėl 2011 m. kovo 17 d. padaryto eismo įvykio prisipažino T. V. ir žadėjo atlyginti žalą. T. V. paaiškino, kad 2011 m. kovo 17 d. vairavo automobilį „Jeep Cherocee“, užkabino stovintį automobilį „Volvo“ ir išėjo ieškoti savininko, nes norėjo įvykį išspręsti be policijos, tačiau kai susitiko su pareiškėju, buvo iškviesta policija. Buvo pradėtas eismo įvykio tyrimas, tačiau nenustačius administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio (automobilio), t. y. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta. Pareiškėjo teigimu, eismo įvykio tyrimas buvo vilkinamas, neatlikti būtini veiksmai: pareigūnai, žinodami pažeidėjo asmenybės duomenis ir gyvenamąją vietą, laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 22 d. iki 2011 m. gegužės 10 d. nesurado ir neapklausė T. V. dėl eismo įvykio aplinkybių ir neįvykdė mėlynos spalvos visureigio „Honda“ paieškos ir apžiūros; tirdami T. V. paaiškinimą dėl eismo įvykio metu vairuoto visureigio „Jeep Cherocee“ nesiaiškino automobilio patikėjimo T. V. vairuoti aplinkybės, automobilio savininko, spalvos, gamybos metų, galingumo, ypatingų žymių ir kt.; neapklausė (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo gyventojų ir T. V. šeimos narių; neužklausė pasienio tarnybų apie automobilio „Jeep Cherocee“ sienos kirtimą. Byloje per pusę metų nesurašyti T. V. apklausų detalūs protokolai. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, apgadinto automobilio „Volvo“ 40, valstybinis (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų, nepaimti kontaktavusio automobilio dažų mėginiai ir neatlikti kiti veiksmai, būtini eismo įvykio tyrimo bylose. Dėl tyrusių eismo įvykį ir prižiūrėjusių tyrimą pareigūnų veiksmų, vilkinant ir netiriant bylos aplinkybių, patyrė moralinę ir materialinę žalą. Turtinė žala – automobilio remontas kainavo 800 Lt, dėl neatvykimo į darbą negavo 900 Lt darbo užmokesčio, teisininko paslaugos – 400 Lt. Moralinę žalą vertino 10 000 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą (b. l. 39–43) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad policijos pareigūnai atliko visus būtinus veiksmus: surado T. V., tikrino jo vardu registruotas transporto priemones. Paaiškino, jog T. V. prisipažinimas, kad vairuodamas automobilį su tranzitiniais numeriais, kurių neatsimena, važiavo atbulas ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“, nesant automobilio, su kuriuo buvo padarytas pažeidimas, negali būti pagrindu jį nubausti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi V. S. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimą (toliau – ir 2011 m. rugsėjo 20 d. Nutarimas) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AV2-1661/318 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pareiškėjas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarties neskundė. Manė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina kaip nepagrįsta, o turtinės žalos atlyginimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu (b. l. 126-129) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AV2-1661/318 buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, susijusi su galimai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusiu eismo įvykiu (b. l. 53). Nutarime nurodyta, kad 2011 m. kovo 20 d. apie 17.27 val. Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į automobilį „Volvo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos.

Nuvykę į nurodytą eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai rado V. S., kuris paaiškino, kad 2011 m. vasario 5 d. paliko savo automobilį „Volvo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011 m. kovo 20 d. pastebėjo, kad jis apgadintas. Eismo įvykio liudininkų nebuvo. 2011 m. kovo 21 d. prie jo automobilio atėjo žmogus ir paaiškino, kad į jam priklausantį automobilį įvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Honda“, valstybinių numerių nežino, vairuotojas (vardas T.) gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Nuėjus minėtu adresu, duris atidarė pilietis, kuris prisipažino padaręs eismo įvykį, žadėjo atlyginti nuostolius. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena T. V., kuris atvykęs į Kelių policijos valdybą paaiškino, kad 2011 m. kovo 17 d. apie 16.30 val. vairavo automobilį „Jeep Cherokee“, (valstybinių numerių neatsimena), užkabino stovintį automobilį „Volvo V40“ ir išėjo ieškoti savininko. Iš pažįstamų sužinojo, kad automobilio „Volvo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas išvykęs. Kadangi norėjo įvykį išspręsti be policijos, nusprendė sulaukti minėto piliečio, tačiau kai jie susitiko, jau buvo iškviesta policija.

Automobilis „Jeep Cherokee“ priklausė Baltarusijos piliečiui, jo kontaktų ir automobilio duomenų neturi. Iš surinktų faktinių duomenų nėra galimybės nustatyti automobilio, kuris apgadino automobilį „Volvo“, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pasibaigė administracinio teisės pažeidimo nuobaudos skyrimo terminas), ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties), nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarime nurodė, kad žalos atlyginimo klausimas spręstinas civiline tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą siejo su policijos pareigūnų veiksmais vilkinant eismo įvykio tyrimą, netiriant bylos aplinkybių. Teismas vertino policijos pareigūnų teises bei pareigas tiriant administracinius teisės pažeidimus nustatantį Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnį ir konstatavo, jog šių teisės normų pagrindu policija, gavusi pranešimą apie kelių eismo taisyklių pažeidimą, privalėjo atlikti patikrinimą ir kitus administracinių teisės pažeidimų teisenos veiksmus. Bylos įrodymai – tarnybinis raštas, pranešimas, tarnybinio pranešimo papildymas duomenimis apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymai, V. S. paaiškinimai, duomenys iš VĮ „Regitra“, Lietuvos darbo biržos, T. V. paaiškinimas (b. l. 89–114), patvirtino, kad policijos pareigūnas, gavęs informaciją apie eismo įvykį, ėmėsi veiksmų ir priemonių pažeidimui išaiškinti.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog teismo posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis R. G. parodė, kad pareiškėjas apie eismo įvykį pranešė, atėjęs į poskyrį. Į eismo įvykio vietą nuvyko nedelsiant. Apklausė gyvenamo namo gyventojus ir išsiaiškino, kad galimas kaltininkas dirba kitame mieste, retai grįžta namo. Kol surado tariamą kaltininką į daugiabutį vyko apie 8 kartus. Paaiškino, kad automobilis „Jeep Cherocee“ buvo su prekybiniais numeriais. Dėl automobilio paieškos kreipėsi į Regitrą, per centrinę duomenų bazę patikrino ar minėtas automobilis nekirto sienos su Baltarusija ar Rusija. Užklausa parodė, kad toks automobilis nekirto sienos. Kertant sieną su Europos Sąjungos valstybėmis, automobiliai pasienyje nefiksuojami. Atkreipė dėmesį, kad automobilis galėjo būti užregistruotas kitu, ne prekybiniu numeriu, tačiau šios aplinkybės patikrinti nėra galimybės. Paaiškino, kad dėl didelio darbo krūvio nėra galimybės kiekvieną atliktą veiksmą užfiksuoti dokumente. Priėmus pareiškėjo ginčijamą nutarimą, jam buvo išaiškinta, kad patraukti asmenį atsakomybėn galima tik tuo atveju, jei nustatomi padarymo įrankis, laikas ir kaltas asmuo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas tikslus eismo įvykio laikas, kas apsunkino automobilio paiešką, bei pats pažeidimo padarymo įrankis – automobilis. Pareiškėjui buvo paaiškinta, kad žalos atlyginimo klausimą turi teisę spręsti civiline tvarka. Nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo priimtas po 6 mėnesių nuo teisės pažeidimo padarymo dienos dėl to, kad pasitaiko atvejų, jog automobilis, kuris dalyvavo eismo įvykyje, atsiranda, tačiau byla jau būna nutraukta ir nubausti pažeidėjo nėra galimybių. Kad šiuo atveju taip neįvyktų, laukė nuobaudos skyrimo termino pabaigos. Pratęsti terminą nematė pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad policijos pareigūnų, tyrusių administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Nurodė, jog tuo atveju, kai įvertinus įrodymus administracinio teisės pažeidimo byloje, padaroma išvada (šiuo atveju priimamas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą), kad administracinio nusižengimo faktas nėra įrodytas (nenustatytas nusižengimo padarymo įrankis), tai savaime negali reikšti atsakovo veiksmų neteisėtumo. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, ėmėsi teisėtų priemonių pažeidimui išaiškinti. Nutarimas nutraukti bylą buvo priimtas ne dėl neteisėtų, kaip teigia pareiškėjas, pareigūno veiksmų, o dėl nepakankamų įrodymų, t. y. nenustačius nusižengimo padarymo įrankio. Pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK nuostatų reikalavimų. Remiantis ATPK 257 straipsniu pareigūnas nagrinėjantis bylą turėjo teisę vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Bylos įrodymai patvirtino, kad įtarimas dėl padaryto pažeidimo ir vertinimas priimant sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, buvo pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nebuvo įrodyta, kad pareigūnas, tirdamas bylą, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai ar vilkino bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nenustatyta policijos pareigūnų, tyrusių administracinio teisės pažeidimo bylą, neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, nesant policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto, nėra pagrindo atlyginti ir žalą. Todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.). Teismas pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo klausimą pareiškėjas turi teisę spręsti civilinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas V. S. apeliaciniu skundu (b. l. 134–139) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nes tiriant šį administracinio teisės pažeidimo atvejį, nebuvo visapusiškai, laiku ir objektyviai aiškintos bylos aplinkybės ir taikyti įstatymai. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, paneigiant pareiškėjo skundo argumentus, iš esmės rėmėsi 2011 m. rugsėjo 20 d. Nutarimą surašiusio Paieškos poskyrio postinio R. G. parodymais, teismui pateiktais 2013 m. kovo 29 d.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės pakartoja aplinkybes bei argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 143–145) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nagrinėjo administracinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bet netyrė administracinės teisės pažeidimo atvejo. Pažymi, kad administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AV-1661/318 buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, susijusi su galimai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvykusiu eismo įvykiu, nurodant, kad žalos atlyginimo klausimas spręstinas civiline tvarka. Šis 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistas.

Pažymi, jog teismas, remdamasis administracinėje byloje surinkta medžiaga, įrodymais bei liudytojo parodymais, konstatavo, kad policijos pareigūnų, tyrusių administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais. Tuo atveju, kai įvertinus įrodymus, administracinio teises pažeidimo byloje padaroma išvada (šiuo atveju priimamas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą), kad administracinio nusižengimo faktas nėra įrodytas (nenustatytas nusižengimo padarymo įrankis), tai savaime negali reikšti policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, ėmėsi teisėtų priemonių pažeidimui išaiškinti. Nutarimas nutraukti bylą buvo priimtas ne dėl neteisėtų, kaip teigia pareiškėjas, pareigūno veiksmų, o dėl nepakankamų įrodymų, t. y. nenustačius nusižengimo padarymo įrankio. Teigia, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, nepažeidė ATPK reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad 2011 m. kovo 20 d. apie 17.27 val. Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriuje buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), į automobilį „Volvo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo kitas automobilis ir pasišalino iš įvykio vietos. Nuvykę į nurodytą eismo įvykio vietą, policijos pareigūnai rado pareiškėją V. S., kuris paaiškino, kad 2011 m. vasario 5 d. paliko savo automobilį „Volvo“ adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2011 m. kovo 20 d. pastebėjo, kad jis apgadintas. 2011 m. kovo 21 d. prie jo automobilio atėjo žmogus ir paaiškino, kad į jam priklausantį automobilį įvažiavo mėlynos spalvos automobilis „Honda“, valstybinių numerių nežino, vairuotojas (vardas T.) gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvena T. V., kuris atvykęs į Kelių policijos valdybą paaiškino, kad 2011 m. kovo 17 d. apie 16.30 val. vairavo automobilį „Jeep Cherokee“, (valstybinių numerių neatsimena), užkabino stovintį automobilį „Volvo V40“ ir išėjo ieškoti savininko. Iš pažįstamų sužinojo, kad automobilio „Volvo“ savininkas išvykęs. Kadangi norėjo įvykį išspręsti be policijos, nusprendė sulaukti minėto piliečio, tačiau kai jie susitiko, jau buvo iškviesta policija. Automobilis „Jeep Cherokee“ priklausė Baltarusijos piliečiui, jo kontaktų ir automobilio duomenų neturi.

Pagal surinktus faktinius duomenis, pareigūnai sprendė, kad nėra galimybės nustatyti automobilio, kuris apgadino automobilį „Volvo“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pasibaigė administracinio teisės pažeidimo nuobaudos skyrimo terminas), ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties), nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi V. S. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AV2-1661/318 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pareiškėjas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo nutarties neskundė.

Pareiškėjas skundu (b. l. 21–26) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 10 000 Lt neturtinės ir 2 100 Lt turtinės žalos atlyginimo, taip pat atlyginti teismo išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad policijos pareigūnų, tyrusių administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, kuri 2014 m. vasario 18 d. nutartimi byloje Nr. T-2/2014 konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui.

V. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas 2011 m. rugsėjo 20 d. Nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pareiškėjas įgyvendino savo teisę apskųsti bendrosios kompetencijos teismui aktą, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, ir teismas konstatavo, kad minėtas aktas buvo teisėtas. Tačiau pabrėžtina, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje nevertino pareigūnų veiksmų teisėtumo, o tik pasisakė, jog buvo formalus pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pasibaigus nustatytiems terminams ir jų nepratęsus. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatuota, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1491/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N502-767/2008). Taigi šioje administracinėje byloje nekvestionuojamas administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo suėjus terminui teisėtumas, tačiau nagrinėjamas pareigūnų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti žala pareiškėjui, teisėtumas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Bendrosios kompetencijos teismai, spręsdami deliktinės atsakomybės klausimus dėl CK 6.272 straipsnio taikymo, savo praktikoje yra pažymėję, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės požiūriu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, konstatavęs esmines reikšmingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti priešingą išvadą negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006). Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad Vilniaus AVPK (CK 6.271 str. taikymo prasme – institucijos) pareigūnų veiklos neteisėtumą pareiškėjas grindžia tuo, kad tiriant administracinį teisės pažeidimą, nebuvo visapusiškai, laiku ir objektyviai aiškintos bylos aplinkybės ir taikyti įstatymai. Dėl tyrusių eismo įvykį ir prižiūrėjusių tyrimą pareigūnų veiksmų, vilkinant ir netiriant bylos aplinkybių, pareiškėjas teigia patyręs turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala – automobilio remontas kainavo 800 Lt, dėl neatvykimo į darbą pareiškėjas negavo 900 Lt darbo užmokesčio, teisininko paslaugos – 400 Lt. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 10 000 Lt.

Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Teises ir pareigas policijos pareigūnams tiriant administracinių teisės pažeidimo bylas nustato Policijos veiklos įstatymas, kuriame numatyta, kad šis ir kiti įstatymai suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą (16 straipsnio 1 dalis). Policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę pagrįstai įtardamas, jog padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemonės, krovinių dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti (18 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Policijos pareigūnams nustatytos pareigos inter alia, kad gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui atėjus į poskyrį ir pranešus apie eismo įvykį, policijos pareigūnai turėjo imtis priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad pareigūnai nuvyko į eismo įvykio vietą, buvo surašytas tarnybinis raštas, pranešimas, tarnybinio pranešimo papildymas duomenimis apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema, administracinio teisės pažeidimo protokolo papildymai, buvo surašyti V. S. ir T. V. paaiškinimai, gauti duomenys iš valstybės įmonės „Regitra“, Lietuvos darbo biržos (b. l. 89-114). Tačiau nebuvo nustatytas pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), todėl nebuvo galima patraukti asmens atsakomybėn. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnų veiksmai, tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą, negali būti pripažinti neteisėtais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatuota, kad T. V. prisipažino padaręs eismo įvykį, t. y. 2011 m. kovo 17 d. apie 16:30 val. vairuotu automobiliu Jeep Cherokee užkabinęs stovintį automobilį VOLVO V40 ir išėjęs ieškoti savininko. Tai įrodo V. S. paaiškinimas, liudytojo R. G. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, ir T. V. rašytinis paaiškinimas bei 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarimas. Taigi pareigūnams, tiriantiems eismo įvykį, dėl kurio kreipėsi pareiškėjas, buvo aiškus eismo įvykio kaltininkas, jis prisipažino padaręs pažeidimą ir to neginčijo. Vienintelis dalykas, kurio trūko siekiant patraukti atsakomybėn kaltininką, buvo pažeidimo padarymo įrankis – automobilis.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors policijos pareigūnai atliko pirmosios instancijos teismo nutartyje išvardintus veiksmus tiriant eismo įvykį, tačiau tokio jų veikimo nelaiko pakankamu siekiant išaiškinti ir patraukti atsakomybėn eismo įvykio kaltininką. Nustatę iš esmės visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, išskyrus pažeidimo padarymo įrankį, pareigūnai nesiėmė pakankamų priemonių jam nustatyti. Pažymėtina, kad T. V., padaręs eismo įvykį, nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos. Į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, nors tai galėjo lemti, kad T. V. taip siekė paslėpti pažeidimo padarymo priemonę ar kitaip apsunkinti tyrimą pareigūnams. Be to, nepasitvirtino ir T. V. pateikta versija, kad su automobiliu, kurį jis vairavo eismo įvykio metu ir kuris buvo su tranzitiniais numeriais, kitas asmuo išvažiavo į Baltarusiją. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio postinis R. G. paaiškino, kad dėl automobilio „Jeep Cherocee“ paieškos kreipėsi į valstybės įmonę Regitra, per centrinę duomenų bazę patikrino, ar minėtas automobilis nekirto sienos su Baltarusija ar Rusija. Užklausa parodė, kad toks automobilis nekirto sienos. Taigi žinant pažeidimą padariusį asmenį, jo gyvenamąją ir paneigus jo teiginius dėl išvykimo į Baltarusiją, nebuvo sugebėta išsiaiškinti, kur iš tiesų atsidūrė pažeidimo padarymo metu vairuotas automobilis, ar T. V. jo neslepia, todėl konstatuotina, kad policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju neveikė taip, kaip numatyta Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte (imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką) ir toks neveikimas laikytinas neteisėtais veiksmais CK 6.246 straipsnio prasme.

Minėti pareigūnų veiksmai, nors tiesiogiai nukreipti į eismo įvykio kaltininko suradimą ir nubaudimą, aktualūs ir pareiškėjo atžvilgiu. Pirmiausia tai, kad dėl Vilniaus AVPK pateikto nutarimo Nr. AV2-1661-318 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, kuriame konstatuota, kad iš surinktų duomenų nėra galimybės nustatyti automobilio, kuris apgadino automobilį VOLVO V40, pareiškėjui atsisakyta išmokėti draudimo išmoką ir nurodyta kreiptis civiline tvarka į įvykio kaltininką (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-4-119/2012, b. l. 57). Be to, tai, kad nebuvo ištirtas eismo įvykis ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, apsunkina pareiškėjo galimybę išsireikalauti žalos atlyginimą iš įvykio kaltininko civilinio proceso tvarka, nes pareiškėjas negali pateikti protokolo kaip įrodymo teisme, o turi iš naujo įrodinėti visas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, pažeidėjo kaltę ir kt. Taigi dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų pareiškėjas ne tik sugaišo laiko lankydamasis policijos įstaigose ir tikėdamasis, kad eismo įvykis bus ištirtas, bet ir buvo apsunkintos jo galimybės gauti patirtos žalos atlyginimą.

Konstatavus policijos pareigūnų neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija nurodo, kad svarstytinas klausimas dėl pareiškėjui padarytos žalos (CK 6.249 straipsnis).

Pareiškėjas nurodo, kad patirta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala apibūdinama kaip automobilio remontas, kuris kainavo 800 Lt, dėl neatvykimo į darbą negautas 900 Lt darbo užmokestis ir teisininko paslaugos – 400 Lt. Moralinę žalą pareiškėjas vertina 10 000 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad automobilio remontas, kaip turtinė žala, nagrinėjamoje byloje negali būti atlyginama. Automobilio remontas siejamas su T. V. veiksmais, jam sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas pareiškėjo automobilis. Taigi ši žala niekaip nesusijusi su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl viešosios atsakomybės už valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo žalą, kuri kildinama iš kito fizinio asmens neteisėtų veiksmų (delikto). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia žala gali būti atlyginama civilinio proceso tvarka pareiškėjui kreipiantis į bendrosios kompetencijos ir taikant deliktinės civilinės atsakomybės taisykles. Taigi pareiškėjo argumentai dėl automobilio remonto išlaidų atlyginimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas kaip turtinę žalą taip pat nurodo tai, kad už teisines paslaugas sumokėjo 400 Lt ir negavo darbo užmokesčio (900 Lt). Pažymėtina, kad tiek iš pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, tiek iš pateikto apeliacinio skundo nėra aišku, kokioje byloje pareiškėjas patyrė nurodomą žalą už teisines paslaugas – nagrinėjamoje byloje ar bendrosios kompetencijos teisme anksčiau išnagrinėtoje byloje, kur buvo tikrinamas nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumas. Tačiau šis klausimas nagrinėjamos bylos kontekste nėra aktualus, nes pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų patirtas teisines išlaidas. Kadangi įrodymų nebuvo pateikta, konstatuotina, kad pareiškėjo argumentai dėl žalos, susijusios su naudojimusi teisinėmis paslaugomis, nepagrįsti įrodymais. Tuo pačiu pagrindu remiantis atmestini ir argumentai dėl negauto darbo užmokesčio. Pareiškėjas kartu su skundu pirmosios instancijos teismui pateikė 2012 m. liepos 11 d. raštą, kuriame nurodyta uždarosios akcinės bendrovės „Simonvilis“ skola pareiškėjui (b. l. 16), tačiau šis dokumentas nepagrindžia nei, kad pareiškėjas negavo tam tikrų pajamų, nei kokio dydžio sumos pareiškėjas negavo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl 400 Lt žalos už teisininko paslaugas ir 900 Lt žalos už negautą darbo užmokestį atmestini kaip nepagrįsti.

Sprendžiant dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors įstatymuose konkrečiai nenustatytas specialus neturtinės žalos, susijusios su administracinių teisės pažeidimų bylų teisena, atlyginimo pagrindas, Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, jog asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu. Taigi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, valstybės institucijų veiksmais padaryta neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo. Teisėjų kolegijos aukščiau aptartos aplinkybės ir pateiktas jų vertinimas CK 6.271 straipsnio taikymo prasme leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinė žala galėjo jam atsirasti dėl paminėto Vilniaus AVPK pareigūnų neteisėto neveikimo, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. To pakanka konstatuoti esant dvi iš aukščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo sąlygų: valdžios institucijos darbuotojų (Vilniaus AVPK pareigūnų) neteisėtą veiksmą bei priežastinį ryšį tarp šio neteisėto veiksmo ir žalos atsiradimo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos patyrimo fakto, pasakytina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Aiškindama išvardytų nuostatų visumą, teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Pažymėtina ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui nustatytinas atlygintinos 2 000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas dėl žalos atlyginimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas (ABTĮ 143 str.). Pareiškėjo skundas yra tenkintinas iš dalies, nustačius valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ir priteisiant pareiškėjui 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas, be kita ko, skundu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, spręstini pirmosios instancijos teisme (pvz., 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-2390/2011). Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų klausimo nesprendė, o pareiškėjas nenurodė konkrečiai, kokių bylinėjimosi išlaidų priteisimo jis siekia, nepateikė dėl jų įrodymų (išskyrus 2013 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 516129 (b. l. 73), iš kurio turinio neaišku, už ką ir kokioje byloje sumokėta nurodyta pinigų suma), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendus, šis klausimas negali būti sprendžiamas ir apeliacinės instancijos teisme, o pareiškėjas turi ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę teismui pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta priteisti neturtinę žalą pareiškėjui V. S., panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą šioje dalyje tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui V. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė