A-438-341-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A438-341/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00668-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. V., R. N., D. N., K. S., A. K., R. G., S. G., L. M., A. T. K., K. V., A. D. V., A. Č., E. L., R. R., V. M., R. J., L. V. ir R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų K. V., R. N., D. N., K. S., R. P., A. K., A. Č., R. Č., R. G., S. G., L. M., A. T. K., K. V., A. D. V., A. Č., E. L., R. R., V. M., R. J., L. V., R. D. ir S. T. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Birštono savivaldybės administracijai, D. D., R. D. ir K. T. dėl patikrinimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai K. V., R. N., D. N., K. S., R. P., A. K., A. Č., R. Č., R. G., S. G., L. M., A. T. K., K. V., A. D. V., A. Č., E. L., R. R., V. M., R. J., L. V., R. D. ir S. T. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (I t., b. l. 6–11) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 151–156) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydami panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, inspekcija) Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. spalio 25 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPI‑2207-(15.4) (toliau – ir patikrinimo aktas) kaip neteisėtą.

Pareiškėjai nurodė, kad Birštono savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. AV-211 leido S. T. (pareiškėjų atstovui) organizuoti teritorijos Birštone, prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano rengimą, suformuojant prie esamų nuosavybės teise turimų statinių žemės sklypus, nustatant pagrindinės tikslinės žemės paskirtį, būdą/pobūdį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Laikantis nustatytos tvarkos buvo išduotos planavimo sąlygos detaliojo planavimo dokumentams rengti, atlikta viešojo svarstymo procedūra. 2011 metų rudenį, perdavus paruoštą detalųjį planą inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, buvo gauta neigiama išvada.

Inspekcija nustatė, kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, 11 straipsnio l dalies 3 punkto, 2 dalies 4 punkto nuostatų ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų, nes dalis formuojamų sklypų patenka į valstybinės reikšmės miškų (II miškų grupės (specialios paskirties) B-rekreacinių miškų, miestų miškų) plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, todėl pasiūlė detaliojo plano netvirtinti.

Pareiškėjų nuomone, tokios išvados yra nepagrįstos, todėl pripažintinos neteisėtomis. Nagrinėjamame detaliajame plane sklypai formuojami tik prie esamų pastatų, jokia nauja statybinė zona nenumatoma, pastatai statyti 1986–1989 metais, Valstybinio miško schema šioje teritorijoje parengta vėliau. Dalis formuojamų sklypų patenka į valstybinio miško plotus, nurodytus schemoje, rengtoje 1995 m. Rengiant šią schemą buvo padaryta klaidų – į miškų plotus įtraukti užstatyti sklypai. Ginčijamame akte (išvadose) neteisingai nurodyta, kad esami pastatai nenaudojami.

Priešingai, visi teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) Birštone (iš viso apie 7,60 ha plote) esantys pastatai, statiniai ir įrenginiai yra naudojami: pastatai, statiniai ir kiemo įrenginiai buvo pirkti iš VĮ Turto privatizavimo fondo, atlikti kiti su pirkimu–pardavimu susiję sandoriai, mokami žemės ir kiti valstybiniai mokesčiai, gautos sąlygos ir rengiamas detalusis planas, kad būtų galima suformuoti sklypus ir gauti reikalingus leidimus pastatų remontui, rekonstrukcijai, prisijungimui prie centralizuotų tinklų. Kai kurių pastatų negalima eksploatuoti neatlikus kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbų, o leidimai išduodami tik sutvarkius žemės sklypų dokumentus, t. y. suformavus sklypus ir juos įregistravus.

Kiek pareiškėjams yra žinoma, su pretendente į žemę yra atsiskaityta, jai suteikti sklypai ir išmokėta kompensacija. Pareiškėjų pateiktas detalusis planas nustatyta tvarka suderintas su nuosavybės teises į žemę atkuriančiomis institucijomis – Kauno apskrities viršininko administracija ir Birštono žemėtvarkos skyriumi. Detaliajame plane numatytas papildomas plotas nuosavybės teisių atkūrimui pagal savivaldybės pateiktą ribų planą, su detaliuoju planu supažindinta vienintelė pretendentė atkurti nuosavybės teises planuojamoje teritorijoje.

Jokių pretenzijų dėl nuosavybės teisių atkūrimo planuojamoje teritorijoje viešo svarstymo ir derinimo metu nebuvo pateikta. Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius padarė išvadą, jog yra kelios priežastys, dėl kurių negalima tvirtinti detaliojo plano: 1) žemė, kurioje daromas detalusis planas neva turi būti grąžinta asmeniui atkuriančiam nuosavybės teises;

2) dalis žemės sklypų patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus;

3) dalies pastatų būklė fiziškai pažeista, baigtumas – 7 proc. Pareiškėjai sutiko, kad dalis ginčo žemės sklypo patenka į valstybinių miškų plotus, tačiau nurodė, jog, nustatant valstybinių miškų plotus, buvo padaryta klaidų, dėl ko pareiškėjai nėra kalti. Be to, galiojantys teisės aktai nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises į žemę valstybinių miškų žemėje.

Atsakovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 57–65) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad teritorijos planavimo dokumento tikrinimo rezultatas įforminamas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu, kuriame institucija pateikia teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai motyvuotą išvadą (teigiamą arba neigiamą) dėl teritorijos planavimo dokumento tvirtinimo tikslingumo. Nagrinėjamu atveju inspekcijos specialistas 2011 m. spalio 25 d. patikrino žemės sklypų suformavimo 7,6 ha ploto teritorijoje Birštone, prie (duomenys neskelbtini) prie esamų statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, gatvių tinklo koregavimo, suprojektuojant privažiavimus prie sklypų, detalųjį planą (toliau – ir detalusis planas) ir surašė skundžiamą aktą.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad detaliuoju planu formuojant kitos paskirties žemės sklypus prie nuosavybės teise įregistruotų pastatų, nustatant naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (R1), komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), detaliojo plano sprendiniai neatitinka teisės aktų nuostatų. Dalis formuojamų žemės sklypų patenka į valstybinės reikšmės miškų (II miškų grupės (specialios paskirties), B-rekreacinių miškų, miestų miškų) plotus.

Detaliojo plano sprendiniuose žemės sklypai formuojami prie statinių, kurių dalies (VĮ Registrų centro duomenimis) būklė fiziškai pažeista, baigtumas – 7 proc., sienų nėra. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo nuostatoms. Be to, iki galo neatsiskaičius su pretendentais, pažeidžiamos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nuostatos.

Neišsprendus asmens nuosavybės teisės į konkretų nekilnojamojo turto objektą atkūrimo klausimo, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas kitiems asmenims. Komisija 2011 m. gruodžio 27 d. nuvykusi ir apžiūrėjusi teritoriją bei statinius, kurių eksploatacijai detaliuoju planu numatomi formuoti žemės sklypai, patvirtino, kad didelės dalies statinių, įrašytų į Nekilnojamojo turto registrą, pažymėtų šios teritorijos Nekilnojamojo turto registro statinių išdėstymo schemoje ir detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, nėra (statiniai nugriauti).

Likusių statinių būklė, išskyrus kelis suremontuotus vasarnamius, yra patenkinama arba prasta. Didžioji dalis statinių yra neprižiūrimi. VĮ Registrų centro duomenimis, kai kurių statinių, prie kurių formuojami sklypai, būklė fiziškai pažeista, likę tik pamatai. Daugumos pastatų, prie kurių detaliuoju planu formuojamas žemės sklypas, nėra galimybės naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų paskirtį, kadangi kai kurių, daugumoje esančių valstybinės reikšmės miške, nėra net išlikę, o dalies likę tik pamatai, taigi jie nėra sukurti esminių statinio reikalavimų pagrindu ir neatitinka statinio sąvokos.

Kai kuriuos statinius pareiškėjams reikėtų atstatyti, o žemės sklypas detaliuoju planu šiuo atveju gali būti formuojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti, o ne naujų statinių statybai. Pareiškėjai nesinaudoja nei pastatais, nei žemės sklypu, pastatai apgriuvę, dalis pastatų neišlikę. II grupės rekreacinis valstybinės reikšmės miškas, patenkantis į detaliuoju planu formuojamą teritoriją, negali būti keičiamas kitomis naudmenomis, ne tik dėl to, kad įstatymai nenumato galimybės keisti valstybinės reikšmės miško žemės į kitos paskirties žemės sklypus, nustatant naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritoriją ar rekreacinę teritoriją poilsio pastatų statybai, bet ir dėl to, kad draudžiamas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis II grupės rekreaciniuose miškuose.

Į detaliuoju planu planuojamą teritoriją patenka valstybinės reikšmės miško žemė, kuriai yra taikomi miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuojantys teisės aktai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu (III t., b. l. 52‑60) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugumos pastatų, prie kurių detaliuoju planu formuojamas žemės sklypas, nėra galimybės naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų paskirtį, kadangi kai kurių, daugumoje esančių valstybinės reikšmės miške, net nėra išlikę, o dalies likę tik pamatai, taigi jie nėra sukurti esminių statinio reikalavimų pagrindu ir neatitinka statinio sąvokos. Pareiškėjai taip pat patvirtino, kad kai kurių pastatų negalima eksploatuoti neatlikus kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų. Taigi nagrinėjamu atveju kai kuriuos statinius pareiškėjams reiktų atstatyti, o žemės sklypas detaliuoju planu šiuo atveju gali būti formuojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti, o ne naujų statinių statybai.

Konstatavo, kad dalis ginčo žemės sklypo patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjai, tačiau kartu jie nurodo, kad tvirtinant valstybinės reikšmės miškų plotus buvo padaryta klaida. Tačiau Vyriausybės nutarimai (2005 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 765, 1997 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 1154), kurių pagrindu buvo nustatyti valstybinių miškų plotai, ginčo laikotarpiu buvo galiojantys, nebuvo pripažinti netekusiais galios ar įstatymų nustatyta tvarka panaikinti. Iš to teismas padarė išvadą, kad II grupės rekreacinis valstybinės reikšmės miškas patenka į detaliuoju planu formuojamą teritoriją ir negali būti keičiamas kitomis naudmenomis ne tik dėl to, kad įstatymai nenumato galimybės keisti valstybinės reikšmės miško žemės į kitos paskirties žemės sklypus, nustatant naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritoriją ar rekreacinę teritoriją poilsio pastatų statybai, bet ir dėl to, kad draudžia miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis II grupės rekreaciniuose miškuose.

Pažymėjo, kad pareiškėjų skundo motyvas, jog valstybinio miško sklypai neregistruoti valstybiniame žemės sklypų registre, todėl, formuojant naujus sklypus prie turimo turto, pagrindinė žemės sklypų paskirtis nekeičiama, o nustatoma nauja, yra nepagrįstas, nes Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai; valstybinės reikšmės miškai – miestų miškai; miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams <...>.

Atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog valstybinės žemės sklypas, kuriame stovi pareiškėjams priklausantys pastatai bei kiemo statiniai, sutampa su teritorijos dalimi, į kurią nuosavybės teises natūra siekia atkurti trečiasis suinteresuotas asmuo K. T., nagrinėjamu atveju neturi įtakos pareiškėjų teisėms į žemės sklypą, reikalingą esamiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nes tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai. Taigi ginčijamame akte nustatyta aplinkybė, jog planuojamoje teritorijoje atkurtos nuosavybės teisės pretendentui į 1,1483 ha turėtos žemės, o liko atkurti į 5,8517 ha, todėl nepilnai atsiskaičius su pretendentu ir neišsprendus asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų nekilnojamojo turto objektą, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas kitiems asmenims, yra nepagrįsta. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą, ginčijamas patikrinimo aktas yra pagrįstas ir teisėtas, nes, patikrinus ginčo žemės sklypo detalųjį planą, pagrįstai buvo nustatyti Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies 4 punkto nuostatų ir Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies reikalavimų pažeidimai.

III. Pareiškėjai K. V., R. N., D. N., K. S., A. K., R. G., S. G., L. M., A. T. K., K. V., A. D. V., A. Č., E. L., R. R., V. M., R. J., L. V. ir R. D., nesutikdami su Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 78–83), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. spalio 25 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. TPI‑2207-(15.4) kaip neteisėtą arba pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Teigia, kad Miškų įstatyme nurodyta, jog yra draudžiama nauja statyba, tačiau nenagrinėjamas klausimas dėl sklypų formavimo prie esamo įregistruoto turto. Nagrinėjamame detaliajame plane sklypai formuojami tik prie esamų pastatų, jokia nauja statybinė zona nenumatoma, pastatai statyti 1986–1989 m., Valstybinio miško schema šioje teritorijoje parengta vėliau. Be to, jau pradėjus rengti detalųjį planą, t. y. 2005 metais, visi pastatai faktiškai buvo ir jie atitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių sąvoką, t. y. detalusis planas buvo ruošiamas prie egzistuojančių statinių, to neneigė ir atsakovas.

Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Birštono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo 2010 m. kovo mėn. protokolas (I t., b. l. 53), kuriuo buvo nutarta derinti teritorijos Birštone, prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Tai, jog 2011 m. gruodžio 27 d. komisija nustatė, jog dalies pastatų nėra išlikę, o dalies yra likę tik pamatai, negali būti pagrindu nederinti detaliojo plano. Vertinant nurodytas aplinkybes kitaip, yra pažeidžiamas įstatymo viršenybės principas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais <...>.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 841 patvirtinto Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimu arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, jog nekilnojamieji daiktai – žemė, esami pastatai (statiniai) ar kiti pagal prigimtį nekilnojamieji daiktai arba turtinės teisės į šiuos daiktus. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Šias faktines aplinkybes paneigiančių duomenų byloje nėra. Tačiau tiek ginčijamame akte, tiek teismo sprendime neteisingai nurodoma, kad esami pastatai nenaudojami. Priešingai, visi ginčo teritorijoje (iš viso apie 7,60 ha plote) esantys pastatai, statiniai ir įrenginiai yra naudojami, tačiau kai kurių iš esamų pastatų negalima eksploatuoti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pastatų savininkų valios, t. y. negalima atlikti kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbų, kol nesuformuotas ir neįregistruotas žemės sklypas.

Pažymi, kad teismui konstatavus, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys pastatai neatitinka statinių sąvokos, kas yra detaliojo plano netvirtinimo priežastis, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalys (nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai).

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. DI-670 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“, kuriame įtvirtintas Aplinkos ministerijai nurodymas pateikti suderintas Birštono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemas. Nagrinėjamu atveju detaliuoju planu formuojamų sklypų ribos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. DI-212 patvirtintą Birštono savivaldybės vidinės miškotvarkos projektą. Vadovaujantis šiuo projektu bei minėtu aplinkos ministro 2011 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DI-670 turėjo būti tikslinamos Birštono savivaldybės miško ribos. Apraše nurodyta, kad valstybinio miško sklypų koregavimui būtina pateikti suderintą ir viešai apsvarstytą detalųjį planą su teigiama tikrinimo išvada. Šias faktines aplinkybes teisme patvirtino ir Birštono administracijos savivaldybės atstovas.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai išaiškino Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą, kuris, priešingai nei nurodė teismas, numato teisinę galimybę miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Birštono savivaldybės valstybinio miško sklypai neregistruoti valstybiniame žemės sklypų registre, todėl formuojant naujus sklypus prie turimo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Birštone, nekeičiama pagrindinė žemės sklypų paskirtis, o ji nustatoma naujai.

Teigia, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčijamas patikrinimo aktas bei jo išvados netvirtinti detaliojo plano yra nepagrįstos nei faktiniais duomenimis, nei įstatymu. Pastarajame dokumente buvo nurodomi keli motyvai, dėl kurių neva nebuvo galima tvirtinti detaliojo plano. Pareiškėjai šiuo motyvus ginčijo, tačiau pirmosios instancijos teismas skunde pateiktus argumentus nepagrįstai atmetė, o dėl dalies argumentų net nepasisakė, todėl pareiškėjų skundas liko nevisiškai išnagrinėtas.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (III t., b. l. 88–94) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pareiškėjas nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant procesinės teisės normų, tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, visapusiškai, objektyviai ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nenukrypstant nuo teismų praktikos, todėl yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. spalio 25 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPI‑2207-(15.4), kuriuo atsakovas, kaip valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija, pateikė neigiamą išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai siekia parengti detalųjį planą, kuriuo būtų suformuoti žemės sklypai 7,6 ha ploto teritorijoje Birštone, prie (duomenys neskelbtini), prie esamų statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, gatvių tinklo koregavimą, suprojektuojant privažiavimus prie sklypų.

Iš ginčijamo patikrinimo akto matyti, kad neigiama išvada dėl detaliojo plano sprendinių, grindžiama tuo, jog dalis formuojamų sklypų patenka į valstybinės reikšmės miškų (II miškų grupės (specialios paskirties) B-rekreacinių miškų, miestų miškų) plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“; be to, nėra išlikę dalies pastatų, prie kurių numatoma formuoti žemės sklypus; be to, dalyje šios teritorijos – 5,8517 ha, nėra išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, asmenims turintiems teisę atkurti nuosavybę.

Atsakovo teiginius, kad dalis detaliuoju planu formuojamos ginčo teritorijos patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus patvirtina į bylą pateikti Valstybinės miškų tarnybos duomenys, iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos ir miškų priskyrimo miškų grupėms plano (t. 1 b. l. 68-69). Šių aplinkybių pareiškėjai iš esmės ir neginčija. Tačiau jų teigimu rengiant valstybinės reikšmės miškų ploto schemą buvo padaryta klaida, į miškų plotus įtraukiant žemės plotus, užstatytus statiniais. Ši klaida, jų nuomone gali būti ištaisyta, nustatyta tvarka patvirtinus byloje aptariamą detalųjį planą.

Birštono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 765 ir 2013 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 217 redakcijos) ir yra šiuo metu galiojanti.

Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje (2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 redakcija), galiojusioje ginčo atsiradimo metu buvo nustatyta, kad „Miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik tuo atveju, kai Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.“ Pažymėtina, kad toks teisinis šio klausimo reguliavimas iš esmės galioja ir šiuo metu.

Apibendrinus darytina išvada, kad daliai ginčo teritorijos nustatyta tvarka yra suteiktas valstybinės reikšmės miško statusas, kurį pakeisti galima tik Vyriausybei tuo klausimu priėmus atitinkamą sprendimą. Ir priešingai, kol šiai teritorijos daliai nėra pakeistas šis statusas, žemės plotai, kuriuose randasi valstybinės reikšmės miškas, priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise, kurią (nuosavybės teisę) yra draudžiama perleisti savivaldybių ar privačion nuosavybėn (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis; Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 straipsnio 4 punktas ir 2 dalis).

Iš planavimo sąlygų aptariamam detaliajam planui rengti matyti, kad šio planavimo tikslą ir uždavinius sudaro – siekis suformuoti žemės sklypus 7,6 ha ploto teritorijoje Birštone, prie (duomenys neskelbtini), prie esamų statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Tai reiškia, kad įsigaliojus šio detaliojo sprendiniams, asmenys, kuriems priklauso statiniai, galėtų įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti žemę, skirtą šiems statiniams eksploatuoti. Tačiau pagal minėtų taisyklių 1 ir 27 punktus asmenys įsigyti nuosavybėn arba išsinuomoti gali tik tuos jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis yra ne miškų žemės, o kita.

Todėl tokie aptariamo detaliojo plano tikslai bei sprendiniai, prieš tai nustatyta tvarka nepakeitus valstybinės reikšmės miško žemės plotų, į kitas naudmenas, prieštarautų minėtų teisės aktų – Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 6 dalies ir Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 straipsnio 4 punkto ir 2 dalies nuostatoms, nes priešingu atveju asmenims faktiškai būtų suteikta nuosavybėn arba išnuomota valstybinės reikšmės miško žemė.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) nuostatas, tiek rengiamo detaliojo plano tikslai, tiek parengto detaliojo plano sprendiniai neturi prieštarauti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Savo ruožtu detaliojo plano tikslų ir sprendinių neatitikimas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, sudaro teisinį pagrindą valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, teikti neigiamą išvadą dėl teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano, tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 34; 35 str.).

Šiuo atveju pažymėtina, kad toks šios institucijos sprendimas dėl aptariamo detaliojo plano neužkerta galimybės pareiškėjams, inicijuoti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis procedūrų, pagal šiuo metu galiojančias Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 5 ir 6 dalių (2014 m. sausio 23 d. įstatymo Nr. XII-761 redakcija) nuostatas.

Aptarti argumentai dėl detaliojo plano tikslų ir jo sprendinių neatitikimo Miškų įstatymo nuostatų patys savaime yra pakankamas pagrindas, netenkinti pareiškėjo skundo teismui dėl atsakovo, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. spalio 25 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPI‑2207-(15.4), panaikinimo.

Todėl kolegija sutikdama ir su kitomis pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, kuriomis konstatuota, kad žemės sklypų detaliuoju planu formavimas statiniams eksploatuoti, kurių faktiškai nebeliko ar išliko tik 7 %, prieštarauja šio detaliojo plano tikslams ir uždaviniams, kurie buvo 2009 m. nustatyti išduotose planavimo sąlygose šiam detaliajam planui rengti, šių motyvų nebekartoja.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų K. V., R. N., D. N., K. S., A. K., R. G., S. G., L. M., A. T. K., K. V., A. D. V., A. Č., E. L., R. R., V. M., R. J., L. V. ir R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas