AS-542-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-542-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05706-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pirmininko 2015 m. sausio 12 d. nutartimi (b. l. 10–11) administracinė byla Nr. I-5993-473/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-05706-2014-8) buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas J. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir Vilniaus AAT) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti J. K. 2014 m. spalio 29 d. skundo dalį dėl Vilniaus AAT pirmininko pavaduotojos Jolitos Rasiukevičienės.

Pareiškėjas paaiškino, kad su 2014 m. spalio 29 d. skundu kreipėsi į atsakovą Vilniaus AAT, kaip į valstybės instituciją, dėl šio teismo pirmininko pavaduotojos Jolitos Rasiukevičienės neprocesinių, t. y. nesusijusių su teisingumo vykdymu, veiksmų ir galimų drausminių nusižengimų. Pareiškėjas 2014 m. spalio 29 d. skunde atsakovo Vilniaus AAT prašė: 1) atlikti išsamų ir objektyvų J. Rasiukevičienės veiksmų patikrinimą ir įvertinimą, o nustačius drausminio nusižengimo sudėtį paskirti jai drausminę nuobaudą; 2) išnagrinėti advokato J. K. 2014 m. spalio 7 d. pareiškimą ir atlikti neeilinį Vilniaus AAT posėdžių sekretorių D. B. ir J. K. veiklos patikrinimą ir įvertinimą administracinėje byloje Nr. 1-3858-142/2014 (taip pat ir kitose bylose); nustačius jų veiksmuose drausminio nusižengimo sudėtį, paskirti atitinkamas drausmines nuobaudas, ar spręsti tinamumo užimamoms pareigoms klausimą.

Atsakovas 2014 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 1RT-367 nurodė, kad pareiškėjo skundo dalį dėl Vilniaus AAT posėdžių sekretorių D. B. ir J. K. galimai netinkamo pareigų atlikimo išnagrinėjo. Šiame rašte atsakovas nurodė ir tai, kad ta aplinkybė, jog apie procesinių dokumentų išsiuntimą pareiškėjas nebuvo papildomai informuotas elektroniniu paštu, nesudaro pagrindo teismo posėdžių sekretorių tarnybinei atsakomybei atsirasti ar neeliniam šių tarnautojų vertinimui atlikti.

Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – ir Teismų įstatymas) 102 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 103 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalimis, taip pat Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 9 punktu, 13.6 punktu. Jo manymu, šios nuostatos sudaro pagrindą išvadai, jog vidiniam teismų administravimui, be kita ko, taikytinos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo atitinkamos normos, reglamentuojančios vidaus administravimą (šio įstatymo 8 str., 31 str., 33 str., 34 str. 1 d.). Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjas nurodė, kad jo atsakovui paduoto 2014 m. spalio 29 d. skundo priėmimo ir išnagrinėjimo terminas baigėsi 2014 m. lapkričio 26 d., tačiau atsakovas jokio teikimo ir sprendimo nepriėmė, nes 2014 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 1RT-367 pareiškėjo skundo dalies dėl teismo pirmininko pavaduotojos Jolitos Rasiukevičienės veiksmų ir draudiminės nuobaudos jai taikymo neišnagrinėjo. Šiais veiksmais atsakovas pažeidė Teismų įstatymo 103 straipsnio 4 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 33 ir 34 straipsnius.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi (b. l. 13–14) pareiškėjo J. K. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nurodė, kad prie skundo pridėti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas 2014 m. spalio 29 d. skundu kreipėsi į Vilniaus AAT dėl teismo posėdžių sekretorių tarnybinės veiklos ir pirmininko pavaduotojos J. Rasiukevičienės veiklos, nesusijusios su teisingumo vykdymu, ir galimų drausminių nusižengimų. Šiame skunde J. K. nurodė, kokie, jo manymu, pirmininko pavaduotojos J. Rasiukevičienės veiksmai rengiant ir pateikiant 2014 m. rugpjūčio 18 d. raštą Nr. 1RT-256 dėl procesinių dokumentų išsiuntimo į adresato, t. y. advokato J. K., LITEKO VEP posistemio paskyrą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus (b. l. 5). Vilniaus AAT pirmininkė I. Kirkutienė 2014 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 1RT-367 pranešė apie pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimo rezultatus (b. l. 6).

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundą, prie jo pateiktų dokumentų turinį, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalykas susijęs su administravimu teismuose.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 5 ir 109 straipsnius, Teismų įstatymo 2 straipsnį, ABTĮ 7 straipsnį, teismas yra viena iš valstybės valdžių, kuriai vienintelei pavesta teisingumo vykdymo funkcija ir kurios veikla grindžiama nepriklausomumo principu. Konstitucijos 111 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai (1 d.), administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai (2 d.), teismų sudarymą ir kompetenciją nustato Teismų įstatymas (4 d.). Teismų įstatymo 103 straipsnis numato, kokie teismo pareigūnai įgyvendina teismų administravimą, nustato jų įgaliojimus, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybę, o šio įstatymo 104 straipsnis nustato administracinės veiklos priežiūrą vykdančius subjektus. Taigi, pagal išvardintose teisės normose įtvirtintas nuostatas, teismui, kuris įgyvendina savo konstitucinę paskirtį vykdyti teisingumą, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, o veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Toks teismų administravimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas pateiktas LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013. Pažymėtina, kad šioje nutartyje LVAT konstatavo, jog teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra siejama su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas. Tokia pozicija, be kitų argumentų, buvo grindžiama ir teisminės valdžios nepriklausomumo principu, kuris turi garantuoti tiek teismo laisvę nuo bet kokio valdžios ar kitų asmenų kišimosi į su teisminių funkcijų vykdymu susijusią veiklą, tiek savarankišką teismo veiklos administravimą – institucinį teismų nepriklausomumo aspektą. Tik pagal Teismų įstatymą numatyta teismų administravimo sistema gali laiduoti teismo organizacinį, o kartu ir teisėjo procesinį savarankiškumą bei nepriklausomumą.

Pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 16 dalį, 3 straipsnio 1 dalį, administracinių teismų kompetencijai priskiriami ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms vykdant viešąjį administravimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje objektu, laikytina, kad pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundą dėl atsakovo Vilniaus AAT įpareigojimo atlikti veiksmus atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

III. Pareiškėjas J. K. atskiruoju skundu (b. l. 16–18) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį, pareiškėjo skundą priimti ir perduoti bylą Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš esmės.

Atskirąjį skundą pareiškėjas grindė Konstitucijos 5 straipsniu, Teismų įstatymo 102 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsniu bei 107 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjo manymu, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 nagrinėjamu atveju vadovautis negalima, kadangi šioje byloje pareiškėjai prašė inicijuoti bendrosios kompetencijos teismų administracinės veiklos priežiūrą, t. y. išorinį administravimą, o savo teisių ir interesų pažeidimus iš esmės siejo su Vilniaus rajono apylinkės teismo procesiniais veiksmais vykdant teisingumą ir nagrinėjant baudžiamąją bylą. Nagrinėjamu atveju yra priešingai, pareiškėjas kreipėsi ne dėl teismo išorinio administravimo, o dėl teismo, kaip valstybės institucijos, darbuotojų neprocesinių veiksmų, nesusijusių su teisingumo vykdymu (vidinio administravimo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo J. K. skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją;

LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.), sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teismo nurodytų argumentų nekartoja. Teisėjų kolegija pažymi tik tai, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamu atveju neturėtų būti vadovaujamasi LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-704/2013. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nutartyje LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė ir dėl teismų administracinės veiklos ir jos priežiūros vertinimo, t. y. iš esmės dėl srities, į kurią patenka ir pareiškėjo nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas.

Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog tokio pobūdžio ginčai paprastai sprendžiami pagal Teismų įstatymo nuostatas. Šiame įstatyme numatyti teismo pareigūnai, kurie įgyvendina teismų administravimą, jų įgaliojimai, skundų, nesusijusių su teisingumo vykdymu, teikimo galimybė (Teismų įstatymo 103 straipsnis), administracinės veiklos priežiūrą vykdantys subjektai (Teismų įstatymo 104 straipsnis). Teismų įstatyme nustatytą administravimo teismuose tvarką – administravimo subjektų teises ir pareigas, administravimo rūšis ir formas, administravimo kontrolės įgyvendinimą, detalizuoja Administravimo teismuose nuostatai, patvirtinti Teisėjų tarybos 2011 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 13P-31-(7.1.2).

Įvertinusi nustatytą teisinį reguliavimą, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad šio pobūdžio veikla, susijusi su teismų administravimu, nelaikytina viešuoju administravimu ABTĮ taikymo prasme. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos įstatymų leidėjas teismo administravimo klausimams Teismų įstatyme yra numatęs specialias nuostatas bei įvertinus Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalį, skelbiančią, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo, teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Viešojo administravimo įstatymą bei ABTĮ nuostatas.

Vadinasi, pareiškėjo skundo dalykas, susijęs su administravimu teismuose, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl jo keliamas reikalavimas šioje byloje nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė