AS-525-888-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-888/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03077-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja A. P. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. birželio 11 d. (pagal pašto spaudą ant voko) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4712; 2) priteisti iš VSDFV už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) dalį – 16 681,80 Lt dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo; 3) priteisti iš VSDFV už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos (toliau – ir nukentėjusiųjų asmenų pensija) dalį – 3 880,89 Lt dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatų taikymo; 4) priteisti iš VSDFV už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 2 266,84 Lt dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo; 5) priteisti iš VSDFV už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį – 1 015,68 Lt dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo. Taip pat pareiškėja prašė, teismui pripažinus, kad terminas skundui paduoti praleistas, atnaujinti terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi: 1) pareiškėjos A. P. skundo dalį, kurioje prašoma priteisti iš VSDFV laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų nepriemoką – iš viso 23 845,21 Lt, atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu; 2) priėmė pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4712.

Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėse bylose Nr. A143-816/2014 ir A143-918/2014, sprendė, kad reikalavimas priteisti pareiškėjai senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4, 5, 6 ir 8 straipsnių taikymo mokant pareiškėjai pensiją 2010–2013 m., gali būti priimtas tik jį išnagrinėjus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka VSDFV. Atsižvelgęs į tai, kad skundžiamu VSDFV 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4712 atsisakyta atnaujinti praleistą 3 metų terminą skundui paduoti ir pareiškėjos skundą, paduotą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, atsisakyta nagrinėti, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundo, paduoto teismui, dalį dėl reikalavimo priteisti 23 845,21 Lt senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų nepriemoką atsisakė priimti kaip paduotą nesilaikius šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjos skundas dėl VSDFV 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. (6.5)I-4712 panaikinimo paduotas nustatytais terminais, atitinka ABTĮ keliamus reikalavimus, todėl šią pareiškėjos skundo dalį priėmė nagrinėti teisme.

III. Pareiškėja A. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kurioje jos skundo dalį atsisakyta priimti, ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias jis buvo nurodžiusi ir savo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėja pažymi, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesprendė klausimo dėl neišmokėtos senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies priteisimo. Nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylą dėl reikalavimų priteisti neišmokėtas pensijų dalis, nors analogiškos bylos jau yra išnagrinėtos ir jose priimti galutiniai teismo sprendimai, kurių pagrindu išmokėtos valstybinių pensijų nepriemokos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš skundo ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėja siekia Laikinojo įstatymo pagrindu sumažintų valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalių priteisimo.

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios sąlygos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Aiškindama minėtas Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad jos neabejotinai patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinės bylos Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. kovo 27 d. ji kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyriaus Skuodo skyrių, kuris 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (4.18) I-7817 (b. l. 12) pareiškėjos prašymą išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį ir 2010–2013 metais neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų pensijos dalį persiuntė pagal kompetenciją VSDFV nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui. VSDFV, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (6.5) I-3909 (b. l. 9–11) atsisakė iš esmės spręsti klausimus dėl senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų nepriemokos grąžinimo, nes pareiškėjos prašymas buvo paduotas praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nustatytą 3 metų terminą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. gegužės 16 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Pareiškėja 2014 m. balandžio 24 d. padavė VSDFV prašymą atnaujinti praleistą terminą, tačiau VSDFV 2014 m. gegužės 21 d. administraciniu aktu Nr. (6.5) I-4712 (b. l. 7–8) neatnaujino pareiškėjai praleisto kreipimosi termino, t. y. antrą kartą klausimą dėl sumažintų senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų pensijų dalies išmokėjimo paliko nenagrinėtą.

Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir šios bylos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija negali pripažinti, jog pareiškėjos pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra buvo užbaigta sėkmingai, todėl apskųstoji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta. Apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas