AS-662-422-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-422/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01863-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. K., N. K., R. L., J. B., E. K., M. J., R. Z., D. J., E. Š., I. M. atstovo advokato A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. K., N. K., R. L., J. B., E. K., M. J., R. Z., D. J., E. Š., I. M. atstovo advokato A. J. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos A. K., N. K., R. L., J. B., E. K., M. J., R. Z., D. J., E. Š., I. M. (toliau – ir pareiškėjos), atstovaujamos advokato A. J., kreipėsi į teismą, prašydamos priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus neišmokėtą darbo užmokesčio dalį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, susidariusią dėl 2009 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimo) priimto Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d. (Žin., 2009, Nr. 49-1937), kuriuo sumažinti 15 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginiai algų koeficientai, bei 2009 m. liepos 17 d. Seimo priimto Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d. (Žin., 2009, Nr. 91-3918), kuriuo sumažinti 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginiai algų koeficientai. Nurodė, jog pareiginės algos koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases buvo sumažinti nepagrįstai, nes įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarimu.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-490-342/2014 pagal pareiškėjų prašymą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo sustabdė, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013 dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 298 straipsnio (2002 m. birželio 4 d. redakcija), DK 301 straipsnio (2012 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašo priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Akivaizdu, kad pareiškėjų reikalavimas priteisti joms atlyginimo dalį apima laikotarpį, viršijantį trejus metus. Vadinasi, šioje byloje būtina taikyti DK 298 straipsnį (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnį (galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.), kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, nes tokia yra Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo gausi praktika analogiškose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-238/2013 ir kt.). Teismas išdėstė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013 nuostatas, kuria buvo pasikreipta į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti, bylai suteiktas eilės numeris 16/2013.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje privalės vadovautis teisės aktais, kurių konstitucingumu yra abejojama. Teisės normos konstitucingumą ir atitiktį aukštesnės galios teisės aktams tiria Konstitucinis Teismas, todėl nėra galimybės išnagrinėti bylą, kol Konstitucinis Teismas nepriims sprendimo pagal paminėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą. Nustatytų aplinkybių pagrindu tikslinga šios administracinės bylos nagrinėjimą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas ištirs administracinėje byloje taikytinų teisės aktų atitiktį Konstitucijai. Būtent tokią teisminę praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., 2008 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-976/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-637/2008, 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-605/2010). Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir, nors pats prašymu nesikreipė į Konstitucinį Teismą, manė, kad teisiniai pagrindai šios bylos nagrinėjimo sustabdymui taikytini remiantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, t. y. taikant teisinį reguliavimą, reglamentuojantį panašius teisinius santykius (ABTĮ 98 str. 1 d. 4 p.).

II. Pareiškėjų A. K., N. K., R. L., J. B., E. K., M. J., R. Z., D. J., E. Š., I. M. atstovas advokatas A. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį.

Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012, 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-626/2012 ir teigia, jog teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, todėl ir stabdyti bylos dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą nėra pagrindo. Mano, kad kito teismo pateiktas prašymas Konstituciniam Teismui nėra tiek susijęs, kad nebūtų galima išnagrinėti šios bylos. Nagrinėjamoje byloje situacija yra sureguliuota teisės aktais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu ginčijama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas administracinę bylą Nr. I-490-342/2014 sustabdė, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą.

Pareiškėjų teigimu, kito teismo pateiktas prašymas Konstituciniam Teismui nėra tiek susijęs su šia byla, kad nebūtų galima jos išnagrinėti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte tiesiogiai nėra numatyta galimybė sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama Konstituciniame Teisme, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog toks ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas būtų pagrįstas išimtinai lingvistiniu teisės aiškinimo metodu.

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, aiškinant šias normas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Teismo bylos stabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu yra susijęs su konkrečioje byloje kilusia teismo abejone dėl tam tikro įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo. Teismui kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti tam tikro teisės akto konstitucingumą, užtikrinama, jog teisės akto, dėl kurio kreipėsi teismas, konstitucingumas bus įvertintas, todėl situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Konstitucinį Teismą, vadovaujantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį, o Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį.

Todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog administracinis teismas, spręsdamas dėl bylos sustabdymo dėl tos priežasties, kad kitas teismas jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiama teismo nutartis sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą turėtų būti vertinama kaip pagrįsta, jeigu įvertinus kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinį pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje jis būtų analogiškas šioje byloje nagrinėjamiems klausimams (2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-886/2011).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šioje administracinėje byloje taikytinas DK 298 straipsnis (galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d.) ir 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija), numatantys, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus (pareiškėjos reikalauja priteisti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį daugiau nei už trejus metus – nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos). Nustatę, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-242-815/2013, kurioje ginčas yra kilęs dėl panašių teisinių santykių, 2013 m. birželio 3 d. priėmė nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar DK 298 straipsnis (2002 m. birželio 4 d. redakcija) neprieštaravo ir DK 301 straipsnis (2012 m. birželio 26 d. redakcija), taikytini ir pareiškėjų keliamam ginčui, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, 109 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui, nutarė sustabdyti nagrinėjamą administracinę bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013. Nustačius aplinkybę, kad byloje taikytinų teisės normų konstitucingumo klausimas bus nagrinėjamas Konstituciniame Teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamą administracinę bylą būtina sustabdyti. Šiuo atveju nebuvo pagrindo pripažinti nagrinėjamą administracinę bylą pasižyminčią kokiomis nors individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos savarankiškam kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Nors pirmosios instancijos teismas administracinę bylą Nr. I-490-342/2014 sustabdė vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, o ne ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš esmės pirmosios instancijos teismas nurodė teisingus administracinės bylos sustabdymo pagrindus, todėl keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 16/2013 pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Nr. 19/2013. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atstovo atskirasis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjų A. K., N. K., R. L., J. B., E. K., M. J., R. Z., D. J., E. Š., I. M. atstovo advokato A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius