A-556-1330-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1330/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04628-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento (toliau – ir atsakovas, NMA) 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)1283 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, liudytojų dalyvavimo teisme išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu sprendimu reikalaujama grąžinti jam išmokėtų tiesioginių išmokų dalį – 565,73 Lt, nes atsakovas nurodė, jog jo laukas nebuvo nušienautas pagal nustatytus reikalavimus: vieną kartą per metus iki rugpjūčio 15 dienos. Patikra atlikta 2012 m. gruodžio 3 d., tai yra žiemos metu, apsnigtame lauke, praėjus 4 mėnesiams po nustatytos paskutinės lauko nušienavimo dienos, jam nedalyvaujant. Nurodė, jog jis lauką nušienavo 2012 m. birželio mėnesio 23-26 dienomis, nupjauta žolė šiltojo sezono metu (maždaug iki rugsėjo pabaigos) vėl natūraliai auga, todėl patikroje užfiksuota ataugusi žolė. Lauko nušienavimo faktą gali paliudyti talkoje 2012 m. birželio 23-26 d. dalyvavę asmenys.

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą (b. l. 34–38) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad patikros metu darytos nuotraukos nekelia abejonių, jog jose buvo užfiksuoti pareiškėjo paraiškoje deklaruoti laukai, be to, jose aiškiai matyti, kad dalyje paraiškoje deklaruotų laukų nebuvo laikomasi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais, duomenimis ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaujantis 2013 m. spalio 30 d. teisminiu pavedimu (b. l. 32), Raseinių rajono apylinkės teismas apklausė liudytojus: A. J. bei E. K. (b. l. 62–69).

Liudytojas A. J. parodė, kad 2012 m. birželio 23-26 d. jis supresavo šieną ir jį parvežė su R. M. traktoriumi MTZ82. Jam yra žinoma, jog 2012 m. birželio 23-26 d. R. M. jo apie 3 ha ploto pievas pjovė ir grėbė jo uošvis E. K., nes tuo metu R. M. sirgo (b. l. 63–64).

Liudytojas E. K. parodė, kad 2012 m. birželio 23-26 d. jis vienas nupjovė žentui R. M. priklausančioje apie 3 ha pievoje ((duomenys neskelbtini)) žolę R. M. traktoriumi MTZ82 (b. l. 65–66).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu (b. l. 81–83) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)1283 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 100 Lt (vieną šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl NMA 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. SP1-(11.2.12E)1283 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo, įvertinus pareiškėjo paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m., buvo nustatytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo dėl pievų-ganyklų šienavimo/ganymo pažeidimas ir apskaičiuota 565,73 Lt grąžintinų lėšų suma. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. gegužės 2 d. NMA pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m.

Pareiškėjui 2013 m. sausio 24 d. buvo išmokėta 7 105,01 Lt pagrindinė tiesioginė išmoka ir 2012 m. gruodžio 14 d. buvo išmokėta 4 209,60 Lt parama pagal Priemonė Eko programą už deklaruotą pasėlių plotą. 2012 m. gruodžio 3 d. NMA Kontrolės departamento Kauno patikrų vietoje skyrius atliko pareiškėjo aukščiau minėtos paraiškos duomenų patikrą vietoje ir nustatė, kad laukas Nr. 1 neatitinka reikalavimų, kadangi deklaruota ganykla-pieva nenušienautos iki rugpjūčio 15 d. NMA 2013 m. vasario 27 d. pranešimu Nr. 160 informavo pareiškėją apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus.

NMA 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)1283 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ buvo nustatytas geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo dėl pievų-ganyklų šienavimo/ganymo pažeidimas ir apskaičiuota 565,73 Lt grąžintinų lėšų suma. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) 1.2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. liepos 31 d.

įsakymo Nr. 3D-628 „Dėl žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų įgyvendinimo 2012 metais“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktu. Teismas, įvertinęs byloje esančius liudytojų parodymus, nuotraukas, atsižvelgęs į atliktos patikros vietoje oro sąlygas – patikra 2012 m. gruodžio 3 d. buvo atliekama žiemos metu, tikrinamam laukui esant apsnigtam, į aplinkybes, jog nuo pareiškėjo nurodytų ir liudytojų A. J. bei E. K. patvirtintų duomenų apie ginčijamo 2,96 ha pievų ploto nušienavimą 2012 m. birželio mėn. iki patikros vietoje atlikimo 2012 m. gruodžio mėn. buvo praėję 5 mėnesiai, į kuriuos įėjo du vasaros mėnesiai, kuomet žolė auga greičiausiai, todėl nuo jos nušienavimo birželio mėn. iki žiemos galėjo paaugti iki nuotraukose užfiksuoto dydžio, teismas priėjo išvadą, kad aukščiau nurodyti byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas įvykdė Aprašo 1.2 punkto bei Įsakymo 1 punkto reikalavimus.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad NMA priėmė neteisingą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas yra naikintinas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas bei liudytojų dalyvavimo teisme išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, pareiškėjo sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo.

III. Atsakovas NMA apeliaciniu skundu (b. l. 91–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, jog teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Administracinių teismų praktikoje yra pripažįstama, jos patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai užfiksuoti patikros ataskaitoje, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams.

Tai yra pripažinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, kurioje konstatuota, jog „pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių“. Todėl šiuo atveju teismas turėjo vertinti visapusiškai visus pateiktus įrodymus administracinėje byloje, tiek patikros vietoje užfiksuotus pažeidimus patikros vietoje ataskaitoje, tiek tikrintojo užfiksuotus pažeidimus nuotraukose, o ne tik vadovautis pareiškėjo liudytojų A.

J. bei E. K. parodymais. Šiuo atveju atliekant patikrą gamtinės oro sąlygos leido konstatuoti pažeidimus. Tikrintojo užfiksuotose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad laukas buvo nenušienautas iki rugpjūčio 1 d., nes jo augmenija sustabarėjusi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą, 53 straipsnio 6 dalimi, patikrinimai vietoje, susiję su 50 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos.

Taigi kompleksinio paramos susiejimo reikalavimai galioja bei jų laikymosi kontrolė gali būti atliekama visus kalendorinius metus, kuriais buvo pateikta paraiška. Vadovaujantis 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (23 straipsnio 1 dalis), bei 2005 m. rugsėjo 20 d.

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (51 straipsnio 1 dalis), numatytas sankcijų taikymas dėl nustatytų kompleksinio paramos susiejimo reikalavimų pažeidimų tais kalendoriniais metais, kuriais nustatomas toks reikalavimų nesilaikymas. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną tikrinamuose laukuose.

Patikros vietoje ataskaitos priede Nr. 2 nurodyta nuotraukų darymo data, nuotraukose nurodytos vietų, iš kurių fotografuota, koordinatės, taip pat nurodytos kryptys, kuriomis buvo fotografuota. Patikros vietoje metu darytos nuotraukos nekelia abejonių, kad jose buvo užfiksuoti pareiškėjo paraiškoje deklaruoti laukai, be to, jose aiškiai matyti, jog dalyje paraiškoje deklaruotų laukų nebuvo laikomasi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. NMA yra atsakinga už tinkamą - teisėtą bei teisingą - valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas institucijos antspaudu, nėra pagrindo naikinti minėto sprendimo. Atkreipia dėmesį, jog NMA nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. NMA vykdo jai priskirtas funkcijas vadovaudamasi teisės aktais.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti NMA apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą; priteisti iš NMA visas bylinėjimosi teismuose išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas įvertino visus bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Administracinėje teisėje taikoma nekaltumo prezumpcija, todėl pareiga įrodyti inkriminuojamą tariamą nusižengimą ūkininkavimo tvarkai atitenka būtent tokį nusižengimą nustatančiai institucijai (NMA). NMA dėl nagrinėjamų byloje konkrečių aplinkybių nepateikė jokių naujų motyvų, argumentų ir įrodymų, kurių nebūtų ištyręs ir įvertinęs ir dėl kurių nebūtų pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Byloje nekilo ginčo dėl NMA teisės atlikti patikrą ir tikrinti vasarinės žolės būklę žiemos metu esant apsnigtam ginčo laukui. Ginčas kilo dėl tariamo pažeidimo įrodinėjimo: pateiktų įrodymų ir jų vertinimo, bei jo nekaltumo prezumpcijos paneigimo. Šiam klausimui NMA skiria vos vieną frazę: „Tikrintojo užfiksuotose nuotraukose akivaizdžiai matyti, kad laukas buvo nenušienautas iki rugpjūčio 1 d., nes jo augmenija sustabarėjusi“. Be to, NMA teisingai pastebi, kad ji (NMA) yra atsakinga už tinkamą - teisėtą bei teisingą – valstybės ir ES paramos žemės ūkiui lėšų administravimą ir kontrolę, t. y. pati nurodo, jog turi veikti ne tik teisės aktų ribose, bet tinkamai bei sąžiningai (šie veiklos principai suponuoja ir vasarinės augmenijos patikrų atlikimą laiku, o ne žiemos metu apsnigtame lauke po 5 mėnesių nuo nušienavimo, net jei tokia patikra ir neprieštarautų teisės aktų nuostatoms). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvena Raseinių rajone, jo atstovo advokato I. Smirnovo darbo vieta yra Vilniuje. Todėl išlaidų atstovavimui apeliacinėje instancijoje ir jų apmokėjimo grynais dokumentus pateiks vėliau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. NMA 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)1283 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (b.l. 10-11), įvertinusi pareiškėjo paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2012 m., nustatė geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimo dėl pievų-ganyklų šienavimo/ganymo pažeidimą (laukas nebuvo nušienautas iki rugpjūčio 1 d.) už ką pareiškėjui apskaičiavo grąžintiną 565,73 Lt sumą.

R. M., pateikęs skundą, jame nurodė, kad ginčo laukas buvo nušienautas 2012 m. birželio 23-26 dienomis, todėl nebuvo jokio faktinio pagrindo priimti sprendimą dėl dalies pinigų grąžinimo.

Taigi administracinėje byloje iš esmės kilo įrodymų vertinimo klausimas. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčo laukas buvo nušienautas, kas ir suponavo palankaus sprendimo priėmimą pareiškėjo atžvilgiu. Ir pastarasis sprendimas, Vyriausiojo administracinio teismo tvirtinimu, pripažintinas visiškai pagrįstu. Administracinėje byloje buvo surinktas pakankamas kiekis patikimų įrodymų, bylojančių apie ginčo lauko nušienavimo aplinkybę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).

Vyriausiasis administracinis teismas sutinka, kad atsakovas (apeliantas) Taisyklių 31. 6 punkto pagrindu (Agentūra iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų naudmenų ir kitų plotų ribas, atlieka patikrą vietoje ir (arba) nuotolinę patikrą) nėra ribojamas aiškiai įtvirtintais terminais dėl nuotolinės patikros ar patikros vietoje, tačiau yra saistomas konkrečia sąlyga – patikra turi būti atlikta iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma padaryti neabejotinas išvadas dėl deklaruotų naudmenų bei jų plotų. Vadinasi, pastarosios aplinkybės nebuvimas arba nevisiškas jos paisymas eliminuoja teisinę galimybę remtis patikros rezultatais bei grįsti jais priimamus sprendimus (bendrine prasme).

Kaip matyti iš šios bylos faktinių aplinkybių patikra buvo atlikta 2012 m. gruodžio 3 d., t. y. aiškiai ne iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos, o tai reiškia, jog aptariamos privalomos patikros sąlygos pirmoji dalis neegzistavo. Nėra pagrindo ir teiginiui, kad patikra atlikta iš karto po žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų naudmenų ir kitų plotų ribas. Patikros reziumė apie sustabarėjusią augmeniją tik byloja apie seniai pasibaigusią augalų vegetaciją, vykusius įvairius gamtos reiškinius (šaltis, lietus, galimas sniegas bei kiti gamtos reiškiniai būdingi patikros metu buvusiam metų laikui), kas kelia abejones patikros rezultatais – nepagrindžia lauko nušienavimo fakto. Vadinasi, nebuvo galimybės pasiremti ir Taisyklių 31.6 punkte įtvirtintos sąlygos antrąja dalimi bei priimti skundžiamą sprendimą. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra nepateikė duomenų, kad gamtos sąlygos nuo augmenijos vegetacijos pabaigos iki pat 2012 m. gruodžio 3 d. nedviprasmiškai leido konstatuoti apie nenušienautą plotą, o nesant kitų faktinių duomenų, paneigiančių pateiktus pareiškėjo apie įvykusį nušienavimą, negalėjo būti priimtas sprendimas dėl pirmiau nurodytos sumos išskaičiavimo iš pareiškėjo.

Kita vertus, net ir tuo atveju, jei būtų daroma prielaida dėl atsakovo (apelianto) pozicijos pagrįstumo, būtina pastebėti, kad pareiškėjui keltas reikalavimas tik dėl vieno karto lauko nušienavimo pareigos. Atsakovas nepateikė įrodymų dėl to, jog patikros metu nustatyti bei užfiksuoti rezultatai yra atspindys būtent visą ginčo lauko augmenijos vegetacijos laikotarpį (nuo pavasario iki rudens) bei visišką žmogaus veiklos nebuvimą tuo laikotarpiu, o ne atspindi augmenijos proceso rezultatą po 2012 m. birželio 23-26 d., kada buvo atliktas ginčo lauko šienavimas.

Apeliacija į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2775/2011, kurioje konstatuota, jog „pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad patikra atlikta neteisingai ar nesilaikant nustatytų taisyklių“, šiuo atveju nepagrįsta, nes patikra būtent ir buvo atlikta nesilaikant nustatytų reikalavimų, t. y. nesant pirmiau aptartos sudėtinės sąlygos, kas ir lemia padarytų išvadų nepatikimumą.

Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinėje byloje surinktus duomenis ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius