A-2063-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2063-624/2015

Procesinio sprendimo kategorija 3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant vertėjui S. K.,

pareiškėjui I. I., pareiškėjo atstovui advokatui Stasiui Karveliui,

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. I. sulaikymo, suinteresuotas asmuo byloje – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) su 2015 m. vasario 12 d. teikimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. I., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir užsienietis) Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras), iki 2015 m. gegužės 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje vaizdo stebėjimo sistemų pagalba užfiksuota, kaip penki asmenys neleistinoje vietoje, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kerta valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., sulaikyti penki (duomenys neskelbtini) asmenys, kurie neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. 2014 m. gruodžio 14 d. VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės Ikiteisminio skyriaus pareigūnai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį (duomenys neskelbtini) piliečio I. I., gim. (duomenys neskelbtini), (iš pradžių prisistačiusiu kaip S. M., gim. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-06226-14. 2014 m. gruodžio 14 d. minėtas užsienietis VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės Kriminalinės žvalgybos vyriausiojo tyrėjo sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. ir patalpintas į (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato areštinės ir konvojaus skyrių. 2014 m. gruodžio 15 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam I. I., gim. (duomenys neskelbtini) (nutartyje – S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nes jis iš pradžių prisistatė šiuo vardu) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. 2015 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) pilietis I. I. Lietuvos Respublikoje buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje (pateikė prašymą kaip asmuo be pilietybės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu). 2015 m. sausio 21 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. I. (pateikęs prašymą S. M., vardu) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“.

Teigė, jog iš bylos medžiagos akivaizdu, kad I. I. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, jis piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik priemonė išvengti sulaikymo Užsieniečių registracijos centre.

Nurodė, kad 2015 m. vasario 12 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarimu užsienietis paleistas į laisvę nuo 2015 m. vasario 12 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 punktus užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką bei buvimas šiuo metu yra neteisėti.

II. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu nusprendė sulaikyti užsienietį I. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir patalpinti jį į Užsieniečių registracijos centrą iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, tačiau ne ilgiau kaip iki 2015 m. kovo 18 d.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, nustatė, kad joje nėra patikimų ir neginčijamų duomenų, jog užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką teisėtai, nes atvyko į Lietuvą be dokumentų, o pareigūnams prisistatė svetimu vardu. Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas. Tačiau atsižvelgęs į teikime nurodytus duomenis dėl prieglobsčio suteikimo bei siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas minėtas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teismas tenkino pareiškėjo teikimą iš dalies ir nusprendė užsienietį sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, tačiau ne ilgiau kaip 35 paroms, t. y. ne ilgiau kaip iki 2015 m. kovo 18 d. Šiuo atveju teismas laikė, kad taikyti alternatyvias sulaikymui priemones užsieniečiui nebuvo pagrindo.

III. (duomenys neskelbtini) pilietis I. I. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – VSAT teikimo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. I. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre netenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti sulaikomi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą turintys asmenys. Atkreipia dėmesį, kad dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo momento, t. y. 2015 m. sausio 21 d. Migracijos departamentas buvo priėmęs sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-9 „Dėl asmens be pilietybės S. M. prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“. Taigi, užsienietis jo sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu turėjo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, todėl teismo negalėjo būti laikoma, kad jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Teigia, kad byloje nebuvo nustatyta nei vieno iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų, remiantis kuriais, teismas būtų galėjęs tenkinti teikimą iš dalies ar visiškai.

Pažymi, kad dar iki teismo sprendimo priėmimo užsienietis Migracijos departamentui jau buvo nurodęs tikrąjį asmens vardą ir pavardę bei gimimo metus, o (duomenys neskelbtini) ambasada Lietuvos Respublikoje jau yra patvirtinusi jo tapatybę. Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvai buvo išaiškinti dar 2015 m. sausio 20 d. atliktoje pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, šiuo metu aplinkybės yra tik tikslinamos ir pildomos.

Nurodo, jog užsienietis anksčiau Europos Sąjungoje prieglobsčio niekada neprašė ir prieglobsčio procedūra nepiktnaudžiauja.

Migracijos departamentas, prieš priimdamas 2015 m. sausio 21 d. sprendimą, taip pat nustatė, kad įvertinus užsieniečio pasakojimą, pagrindo priskirti jo prašymą prie akivaizdžiai nepagrįstų, kaip tai apibrėžia Įstatymo 77 straipsnis, dėl kurių galima neleisti jo būti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei nesuteikti jam laikino teritorinio prieglobsčio, nustatyta nebuvo.

Teigia, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad I. I. gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybė ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

VSAT Vilniaus rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti I. I. skundą.

Pažymi, kad VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės Sienos kontrolės skyriaus teikime buvo prašoma sulaikyti užsienietį Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 113 straipsnio 4 dalies pagrindu. Teigia, kad aplinkybė, jog užsienietis buvo pateikęs prieglobsčio prašymą ir šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą, negali panaikinti jo neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką fakto. Pabrėžia, kad I. I. atvyko į Lietuvos Respubliką be vizos, leidimo gyventi, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, todėl jo tapatybė nėra nustatyta.

Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai gali būti taikomi visiems užsieniečiams, nepriklausomai nuo to, ar jie yra padavę prieglobsčio prašymą, ar ne, ar jiems yra suteiktas laikinas teritorinis prieglobstis, ar ne, taip pat bet kurioje prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimo procedūros stadijoje, jei yra tam reikalingos prielaidos.

Atkreipia dėmesį, jog užsieniečio, kuris trukdo priimti ar vykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, sulaikymas yra reikalingas siekiant įgyvendinti draudimą piktnaudžiauti prieglobsčio sistema valstybėse narėse bei tam, jog būtų galima įgyvendinti Dublino sistemą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I. I. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardos veikimo teritorijoje vaizdo stebėjimo sistemų pagalba užfiksuota kaip penki asmenys neleistinoje vietoje, tarp valstybės sieną žyminčių ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kerta valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., sulaikyti penki (duomenys neskelbtini) asmenys, kurie neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, ir prisistatė esą Rusijos Federacijos piliečiai (užsieniečio asmens byla, b. l. 1).

Nustatyta, kad tarp sulaikytų asmenų buvo ir pareiškėjas I. I., prisistatęs S. M., gim. (duomenys neskelbtini) (užsieniečio asmens byla, b. l. 2–3). 2014 m. gruodžio 14 d. VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės Ikiteisminio skyriaus pareigūnai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį (neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną) pareiškėjo, iš pradžių prisistačiusio S. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 05-1-06226-14 (užsieniečio asmens byla, b. l. 6). 2014 m. gruodžio 15 d.

Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam I. I., gim. (duomenys neskelbtini) (nutartyje – S. M., gim. (duomenys neskelbtini), nes jis iš pradžių prisistatė šiuo vardu) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. I. I., tuo metu prisistačiusiam asmeniu be pilietybės S. M., gim. (duomenys neskelbtini), pateikus prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, 2015 m. sausio 21 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)-15PR-9 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio I.

I. (pateikęs prašymą S. M. vardu) prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės ir laikino teritorinio prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jam suteikimo“ (užsieniečio asmens byla, b. l. 9). VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutarimu nutarta baudžiamosios bylos Nr. 05-1-06226-14 dokumentus, surašytus S. M., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, laikyti surašytais I. I., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (užsieniečio asmens byla, b. l. 13). 2015 m. vasario 12 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus nutarimu pareiškėjas paleistas į laisvę nuo 2015 m. vasario 12 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (užsieniečio asmens byla, b. l. 15).

Atsižvelgiant į tai, VSAT 2015 m. vasario 12 d. teikimu (b. l. 1–2) prašė sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį I. I., gim. (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centre, iki 2015 m. gegužės 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Teikime nurodė, kad I. I. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, jis piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik priemonė išvengti sulaikymo Užsieniečių registracijos centre. Pagal Įstatymo 10 straipsnį, 23 straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 punktus užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką bei buvimas šiuo metu yra neteisėti. Vilniaus miesto apylinkės teismas ginčijamu 2015 m. vasario 12 d. sprendimu (b. l. 7) nusprendė sulaikyti užsienietį ir patalpinti jį į Užsieniečių registracijos centrą iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, tačiau ne ilgiau kaip iki 2015 m. kovo 18 d.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnis. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija), užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį, taip pat kai jo prašymas suteikti prieglobstį grindžiamas su persekiojimo pavojumi kilmės šalyje akivaizdžiai nesusijusiais motyvais ar paremtas apgaule arba kai prieglobsčio prašytojui nesuteiktas laikinas teritorinis prieglobstis ir yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Šiame kontekste pabrėžtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 Mehmet Arslan prieš Policie ČR padarė išvadą, kad 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/9/EB, nustatančia minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, ir 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyva Nr. 2005/85/EB, nustatančia būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2005/85/EB), nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti, ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima manyti, kad ginčijamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta užsienietį I. I. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre, yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (be vizos, leidimo gyventi, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų), tačiau šiuo metu Lietuvoje yra teisėtai, t. y. jis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Tačiau vien tai, kad užsienietis šiuo metu jau yra pateikęs prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nepaneigia užsieniečio sulaikymo pagrįstumo esant Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 4 dalyje nustatytiems pagrindams. I. I. apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nevertino Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindų. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime tiesiogiai nėra įvardinta Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies norma, tačiau atsižvelgiant į sprendimo turinį, matyti, kad teismas nusprendė sulaikyti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2015 m. kovo 18 d. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, t. y. nustatęs vieną iš Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtino tokios sąlygos buvimą: pareiškėjas I. I., ne tik sulaikymo perėjus Lietuvos Respublikos valstybės sieną metu, bet ir teikdamas prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, prisistatė kitu – S. M. – vardu, t. y. sąmoningai klaidino atitinkamus sprendimus jo atžvilgiu turinčius priimti pareigūnus, todėl skundo teiginiai, jog visi prieglobsčio prašymo motyvai jau buvo išaiškinti pirminėje apklausoje, nėra pagrįsti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu, nesant pagrindo taikyti alternatyvias sulaikymui priemones, egzistavo objektyvi būtinybė sulaikyti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre, todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta I. I. sulaikyti Užsieniečių registracijos centre iki kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, tačiau ne ilgiau kaip iki 2015 m. kovo 18 d. Pažymėtina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-378-405/2015 pareiškėjo sulaikymas pratęstas nustačius esant kitiems Įstatymo 113 straipsnyje numatytiems pagrindams.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio I. I. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė