A-250-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-250-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04997-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl nuobaudos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti Lietuvos auditorių rūmų Auditorių garbės teismo (toliau – ir Auditorių garbės teismas) 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo auditoriui A. Š. neteisėtu ir panaikinti pareiškėjui skirtą nuobaudą – įspėjimą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir atsakovas, apeliantas, LAR) bylinėjimosi išlaidas bei žyminį mokestį.

Pareiškėjas nesutiko su Auditorių garbės teismo sprendimu skirti jam nuobaudą. Nurodė, kad Auditorių garbės teismo posėdžio Nr. 2 protokolas Nr. 1.4-61, pagal nurodytą jo datą – 2013 m. rugpjūčio 5 d., galbūt buvo surašytas dar prieš Auditorių garbės teismo posėdį Nr. 2, kuris vyko 2013 m. rugpjūčio 29 d., o tai, pareiškėjo manymu, įrodo, kad nubausti jį buvo siekiama dar iki posėdžio. Teigė, kad skundžiamas Auditorių garbės teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2012 m. rugsėjo 20 d. posėdžio siūlymu, kuris, kaip ir Auditorių garbės teismo posėdžio Nr. 3, vykusio 2012 m. gruodžio 28 d., protokolas Nr. 1.4-119, grįstas aplinkybe, jog pareiškėjas Lietuvos auditorių rūmų Mokymo komitetui (toliau – ir Mokymo komitetas) per vėlai pateikė prašymą dėl išklausytų ne atsakovo organizuojamų kursų įskaitymo.

Pažymėjo, jog, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. administracinėje byloje Nr. I-2445-168/2013 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Auditorių garbės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą bei perdavė drausmės bylą Auditorių garbės teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas nesutiko, kad jo veiksmais buvo pažeisti Buhalterių profesionalų etikos kodekso 150.1 punkto ir Lietuvos Respublikos audito įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 28 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad auditorius privalo nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, reikalavimai.

Teigė, kad minėtos teisės normos – skirtingi pažeidimo konstatavimo motyvai. Pareiškėjo manymu, byloje nagrinėjamu atveju kreiptis į Auditorių garbės teismą ir kviesti pareiškėją į jo posėdį privalėjo Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas pažymėjo, kad Auditorių garbės teismui nėra priskirtos savarankiško papildomos informacijos apie auditorių, kuriam iškelta drausmės byla, rinkimo ir jo padarytą pažeidimą apibrėžiančių įstatymo normų parinkimo funkcijos. Nurodė, kad minėtu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu jau buvo panaikintas ankstesnis 2012 m. gruodžio 28 d.

Auditorių garbės teismo sprendimas. Taip pat nurodė manąs, kad motyvai dėl jo padaryto pažeidimo turėjo būti suformuluoti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo, kurio posėdyje jis ketino dalyvauti, kadangi tik atsakovas galėjo kompetentingai įvertinti pareiškėjui neįskaitytų mokymų kokybę ir turinį. Vadovavosi Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 5.2.2 patvirtinto Atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 ir 23 punktais, taip pat pažymėjo, jog kvalifikacijos kėlimo valandų neįskaitymas yra grindžiamas pareiškėjo pateiktos informacijos nepakankamumu, nors ši sąvoka yra subjektyvi ir atsakovo neapibrėžta.

Apibendrindamas nurodė, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą, Auditorių garbės teismas pažeidė Visuotinio Lietuvos auditorių rūmų narių susirinkimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 12.1. patvirtintų Auditorių garbės teismo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) III dalį bei Įstatymo 59 straipsnio 6 dalį.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 24–28) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas paaiškino, kad drausminė nuobauda – įspėjimas – pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies ir Buhalterių profesionalų etikos kodekso 150.1 punkto reikalavimus, būtent – nesilaikė numatytų profesinės kvalifikacijos kėlimo reikalavimų 2009–2011 m. ir iš privalomų išklausyti 120 val. išklausė tik 74 val. kvalifikacijos kėlimo kursų. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimas dėl profesinės kvalifikacijos kėlimo 2009–2011 m. laikotarpiu buvo svarstomas Auditorių garbės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. posėdyje, jam paskirta drausminė nuobauda – įspėjimas, tačiau ji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2445-168/2013 buvo panaikinta, o drausmės byla perduota nagrinėti iš naujo, teismui nurodžius, kad Auditorių garbės teismas, turėdamas žinių dėl pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. pateikto prašymo dėl jo išklausytų ne atsakovo organizuotų kursų įskaitymo, kaip kvalifikacijos kėlimo kursų, ir nurodydamas, kad pareiškėjo pateiktas prašymas galbūt galėtų pakeisti jo išklausytų kvalifikacijos kėlimo valandų skaičių, prieš spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, turėjo sulaukti Mokymo komiteto sprendimo dėl minėtų kursų įskaitymo į auditorių kursų valandų skaičių.

Nurodė, kad, tai vykdant, 2013 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1.9-S0598 „Dėl profesinės kvalifikacijos kėlimo ne LAR organizuojamuose kursuose įskaitymo į auditoriaus kvalifikacijos kėlimo valandų skaičių“ buvo kreiptasi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, nes jo pateiktos informacijos turinys apie išklausytus ne atsakovo organizuojamus kursus neatitiko kituose viešuose šaltiniuose esančios informacijos, tačiau atsakymo į minėtą raštą pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjo nebuvo gauta jokios papildomos informacijos, 2013 m. gegužės 30 d.

Mokymo komiteto posėdyje nuspręsta nepatenkinti jo 2013 m. sausio 15 d. prašymo dėl ne Lietuvos auditorių rūmų organizuojamų kursų įskaitymo į profesinės kvalifikacijos kėlimo kursų valandų skaičių. Teigė, jog pareiškėjas buvo pakviestas dalyvauti 2013 m. rugpjūčio 29 d. Auditorių garbės teismo posėdyje, tačiau pareiškėjas iki posėdžio pradžios neinformavo teismo dėl savo neatvykimo ir nepateikė jokių kitų paaiškinimų, o Auditorių garbės teismas, išnagrinėjęs atnaujintą pareiškėjo drausmės bylą, nutarė skirti pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą.

Atsakovas nurodė, kad Auditorių garbės teismo posėdžio Nr. 2 protokolas Nr. 1.4-61, priešingai nei teigė pareiškėjas, buvo surašytas po 2013 m. rugpjūčio 29 d. Auditorių garbės teismo posėdžio, o jame nurodyta data 2013 m. rugpjūčio 5 d. – tik techninė rašymo apsirikimo klaida, tai patvirtina ir atsakovo pateikta Lietuvos auditorių rūmų protokolų registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad šio posėdžio protokolas buvo surašytas ir pasirašytas 2013 m. rugsėjo 5 d., bei kiti byloje esantys dokumentai – 2013 m. rugpjūčio 29 d.

Auditorių garbės teismo posėdžio protokolo išrašas, 2013 m. liepos 11 d. atsakovo raštas Nr. 1.9S-S1496 bei 2013 m. liepos 3 d. Auditorių garbės teismo posėdyje priimtas sprendimas nagrinėti pareiškėjo bylą 2013 m. rugpjūčio 29 d. Auditorių garbės teismo posėdyje. Taip pat nesutiko, kad posėdžio protokole nurodyta data yra pagrindas konstatuoti išankstinį Auditorių garbės teismo nusistatymą dėl drausminės nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, kadangi ji jam paskirta išnagrinėjus pareiškėjo drausminę bylą, ištyrus ir įvertinus visus pateiktus dokumentus bei byloje esančią informaciją.

Atsakovas nesutiko ir su pareiškėjo argumentais dėl tariamai netinkamai pritaikytų skundžiamo sprendimo teisinių pagrindų. Nurodė, kad pareiškėjas, išklausęs tik 74 val. ir neįvykdęs minimalios įstatymo nustatytos 120 val. kvalifikacijos kėlimo kursų išklausymo normos, akivaizdžiai pažeidė Įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, tokiu elgesiu pažeisdamas ir Buhalterių profesionalų etikos kodekso 150.1 punkte numatytą profesinės etikos principą – auditorius privalo turėti reikiamų žinių ir įgūdžių, tobulėti, t. y. nuolat kelti savo kvalifikaciją.

Atsakovo teigimu, yra atmestinas pareiškėjo argumentas, kad drausminė nuobauda buvo paskirta Auditorių garbės teismui nesilaikant procesinių taisyklių, t. y. tariamai neteisėtai rinkus papildomą informaciją apie auditorių, kadangi Auditorių garbės teismo teisė rinkti informaciją drausmės bylai nagrinėti yra numatyta Nuostatų 11 punkte. Manė, jog pareiškėjas nepagrįstai ginčijo drausminės bylos nagrinėjimą jam nedalyvaujant. Paaiškino, kad apie planuojamą drausminės bylos nagrinėjimą pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. liepos 11 d. raštu, jam buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, teikti papildomus įrodymus, atvykti į Auditorių garbės teismo posėdį, tačiau jis šiomis teisėmis nepasinaudojo, o pagal Nuostatų 37 punktą auditoriaus, kurio drausmės byla nagrinėjama, neatvykimas į Auditorių garbės teismo posėdį nėra kliūtis nagrinėti auditoriaus drausmės bylą ir priimti sprendimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu (b. l. 76–81) pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Auditorių garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu pareiškėjui paskirtą drausminę nuobaudą – įspėjimą bei priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Lt teismo išlaidų.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Auditorių garbės teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, teisėtumo.

Spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo (2011 m. rugsėjo 22 d. įstatymo Nr. XI-1600 redakcija, įsigaliojusi 2012 m. gegužės 1 d.) 1 straipsnio 1 dalimi, 28, 42, 44 straipsniais, Buhalterių profesionalų etikos kodekso 150.1 punktu. Pažymėjo, kad Įstatymo 1 ir 42 straipsniuose minima įstaiga – atestuotų auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, įstaiga (toliau – Įstaiga), t. y. 2002 m. vasario 28 d. įsteigta Audito ir apskaitos tarnyba, kurios steigėja ir savininkė – valstybė, o Lietuvos Respublikos finansų ministerija įgaliota įgyvendinti Audito ir apskaitos tarnybos savininko teises ir pareigas. Taip pat teismas vadovavosi LAR prezidiumo 2010 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 5.2.2 patvirtinto Atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašo 36, 37 punktais, pagal kuriuos auditorius, kuriam Mokymo komitetas neįskaitė kvalifikacijos kėlimo kursų, turi teisę LAR prezidiumui pateikti skundą, o šiam skundo nepatenkinus – turi teisę pateikti skundą Įstatymo 61 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. Audito ir apskaitos tarnybai per 30 dienų nuo pranešimo apie atitinkamą sprendimą įteikimo dienos.

Teismas nustatė, kad Mokymo komitetas 2013 m. gegužės 30 d. posėdžio metu nutarė, iš pareiškėjo negavus jokios Mokymo komiteto prašytos informacijos dėl prašymo 2011 m. profesinės kvalifikacijos, keltos ne atsakovo organizuojamuose kursuose, įskaitymo į 2011 m. auditorių kursų valandų skaičių, nepatenkinti pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. prašymo, taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas apie šio Mokymo komiteto posėdžio metu priimtus sprendimus buvo informuotas pranešimu, kad jam buvo išaiškinta Mokymo komiteto sprendimo apskundimo tvarka. Pažymėjęs, kad atsakovas šiam Mokymo komiteto sprendimui teikia ypatingą reikšmę, nes byloje skundžiamas Auditorių garbės teismo sprendimas yra priimtas būtent jo pagrindu, teismas nurodė sutinkąs su šio Mokymo komiteto sprendimo svarba bei pabrėžė, kad teisė skųsti Mokymo komiteto sprendimą dėl kvalifikacijos kursų neįskaitymo yra svarbi auditoriaus teisių garantija. Pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad įvairūs byloje nagrinėti individualūs aktai pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti Lietuvos auditorių rūmų administracinės sistemos viduje (LAR prezidiume, Etikos komitete, Mokymo komitete, Auditorių garbės teisme), o Audito ir apskaitos tarnyba yra iš esmės valstybinė, nešališka, nesuinteresuota institucija, kuriai kaip tik ir pavesta vykdyti atestuotų auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą, inter alia jų kvalifikacijos kėlimo kokybės viešąją priežiūrą, sprendė, jog atsakovas, nesudaręs sąlygų pareiškėjui kreiptis į šią nešališką, nesuinteresuotą instituciją, kurios sprendimas yra privalomas Lietuvos auditorių rūmams, sutrikdė teisės aktuose nustatytą sprendimų priėmimo procedūrų grandinės chronologiją ir esmingai pažeidė pareiškėjo teises, todėl skundžiamą Auditorių garbės teismo sprendimą panaikino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, ar šiuo atveju nebuvo pažeisti bendrieji teisės principai dėl nuobaudos paskyrimo termino trukmės. Atkreipė dėmesį, jog nei Įstatymas, nei poįstatyminiai aktai (pvz., Nuostatai) nereglamentuoja, per kiek laiko nuo pažeidimo padarymo (ar paaiškėjimo) gali būti paskirta nuobauda. Nustatė, kad šiuo atveju pareiškėjo padarytas pažeidimas apima 2009–2011 m., todėl termino skirti nuobaudą eiga prasidėjo 2012 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad atsakovui (turinčiam savo struktūroje Mokymo komitetą) nebuvo jokių kliūčių operatyviai (t. y. iš karto pasibaigus 2011 m.) nustatyti, kad pareiškėjas tais metais neišklausė privalomą skaičių kvalifikacijos kėlimo valandų, tačiau nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tik 2013 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po 1 metų ir beveik aštuonių mėnesių, taip pat atkreipė dėmesį, jog tai, kad teismo sprendimu buvo nurodyta pakartotinai spręsti dėl drausminės nuobaudos skyrimo, nereiškia, kad ši procedūra gali tęstis neribotą laiką. Vadovaudamasis tapačius (t. y. drausminių, tarnybinių nuobaudų skyrimo) teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 241 straipsniu), teismas nurodė, kad jie yra gana trumpi – 1–2 mėnesiai, taip pat negalima skirti drausminės nuobaudos, praėjus 6 mėn. nuo pažeidimo padarymo dienos.

Sprendė, kad, patenkinus skundą, pareiškėjui priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis, bei pažymėjo, kad įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas nepateikė.

III. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 87–93) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir joje esančius įrodymus bei klaidingai vadovavosi atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo ir audito vidinės organizacijos institucijų sprendimų priėmimo tvarką reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.

Remiasi Aprašo 21, 36 ir 37 punktais bei faktinėmis bylos aplinkybėmis – jog pareiškėjas 2009–2011 m. iš privalomų išklausyti 120 val. išklausė tik 74 val. kvalifikacijos kėlimo kursų, todėl Auditorių garbės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. posėdyje dėl Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies ir Buhalterių profesionalų etikos kodekso 150.1 punkto reikalavimų pažeidimo jam paskyrė drausminę nuobaudą – įspėjimą, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2445-168/2013 buvo panaikinta, o drausmės byla perduota nagrinėti iš naujo, kadangi panaikintas Auditorių garbės teismo sprendimas buvo priimtas prieš Mokymo komitetui įvertinant pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. pateiktą prašymą dėl jo išklausytų ne atsakovo organizuotų kursų įskaitymo, kaip kvalifikacijos kėlimo kursų; jog pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. prašymą Mokymo komitetas nagrinėjo 2013 m. sausio 31 d. posėdyje ir, atsižvelgęs į šiame prašyme bei kituose viešuose šaltiniuose pateiktą informaciją, priėmė nutarimą atidėti šio prašymo svarstymą kitam posėdžiui, kai pareiškėjas pateiks pakankamą kiekį informacijos, ir 2013 m. kovo 5 d. raštu Nr. 1.9-S0598 kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo iki 2013 m. kovo 21 d., tačiau tokios informacijos nei per numatytą terminą, nei vėliau pareiškėjas nepateikė, todėl 2013 m. gegužės 30 d.

Mokymo komiteto posėdyje nuspręsta nepatenkinti jo 2013 m. sausio 15 d. prašymo. Pabrėžia, kad apie 2013 m. gegužės 30 d. Mokymo komiteto sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. liepos 15 d. pranešimu Nr. 1.9-S1520, kuriame buvo aiškiai nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka – pareiškėjas informuotas apie galimybę per 30 kalendorinių dienų pateikti skundą Lietuvos auditorių rūmų prezidiumui, be to, 2013 m. liepos 11 d. pranešimu Nr. 1.9-S1496, kurį atsakovas drauge su atsiliepimu į pareiškėjo skundą teikė pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas buvo supažindintas su 2013 m. liepos 3 d.

Auditorių garbės teismo posėdyje priimtu nutarimu atnaujinti jo drausminę bylą, o šio posėdžio protokolo išraše (pateiktame drauge su pranešimu) buvo išsamiai atskleistas Mokymo komiteto 2013 m. gegužės 30 d. posėdžio turinys, t. y. pareiškėjas su Mokymo komiteto 2013 m. gegužės 30 d. posėdyje priimto sprendimo turiniu buvo supažindintas dar 2013 m. liepos 11 d., o 2013 m. liepos 15 d. jam buvo pranešta apie posėdžio metu priimtą sprendimą bei nurodyta jo apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Mokymo komiteto sprendimą ir galimybę jį apskųsti LAR prezidiumui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o, šia galimybe nepasinaudojęs, pareiškėjas prarado galimybę ginčyti minėtą Mokymo komiteto sprendimą ir prisiėmė visas iš to jam kylančias neigiamas pasekmes.

Taip pat, vadovaudamasis Aprašo 37 punktu ir Įstatymo 59 straipsnio 2 dalimi, pažymi, kad skundžiamas Auditorių garbės teismo sprendimas buvo priimtas vadovaujantis teisėtu pagrindu – 2013 m. gegužės 30 d. Mokymo komiteto sprendimu neįskaityti pareiškėjo 2011 m. išklausytų ne LAR organizuojamų kursų, taigi pareiškėjas 2009–2011 m. neišklausė reikalaujamų 120 valandų kvalifikacijos kėlimo kursų, todėl drausminė nuobauda – įspėjimas – jam paskirta pagrįstai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad būtent pareiškėjas nesilaikė teisės aktuose nustatytos sprendimų dėl kvalifikacijos kėlimo kursų įskaitymo priėmimo procedūrų grandinės, netinkamai ir aplaidžiai atstovavo savo interesus asociacijoje, ignoravo atsakovo institucijų prašymus ir vilkino tam tikrų sprendimų priėmimą.

Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nuobauda pareiškėjui skirta galbūt pažeidus bendruosius nuobaudų paskyrimo terminus. Vadovaujasi Įstatymo 34, 38 ir 39 straipsniais ir teigia, kad jame įtvirtinti 3 ir 6 metų trukmės terminai padarytiems pažeidimams nustatyti, o jų pagrindu numatytos teisė teikti nurodymus ir teisė skirti drausmines nuobaudas Įstatyme senaties terminais nėra ribojamos. Remdamasis Įstatymo 59 straipsnio 2 dalimi atsakovas nurodo, kad ir ši nuostata nenustato konkretaus Auditorių garbės teismo taikomos drausminės atsakomybės senaties termino, pažymi, kad vidiniai Lietuvos auditorių rūmų teisės aktai numato tik procedūrinius LAR vidinių institucijų sprendimų priėmimo terminus. Nesutinka, kad Lietuvos auditorių rūmams, kaip viešajam juridiniam asmeniui – asociacijai, kurios veikla grindžiama savivaldos, viešumo ir teisėtumo principais ir kurios vidiniai santykiai tarp narių nėra grindžiami pavaldumu nei darbo teisinių santykių, nei valstybės tarnybos teisinių santykių prasme, gali būti taikomos Darbo kodekso ir (ar) Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, nustatančios drausminių nuobaudų skyrimą ir drausminių bylų nagrinėjimo ypatumus. Taip pat atkreipia dėmesį, jog kitos profesinę savivaldą įgyvendinančios asociacijos (pvz., Lietuvos advokatūra) savo lokaliniuose teisės aktuose taip pat savarankiškai reglamentuoja drausmės bylų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo tvarką bei terminus, kurie yra ilgesni nei numatytieji pirmosios instancijos teismo nurodytose Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatose.

Remdamasis Nuostatų 1 ir 35 punktais, Aprašo 2 ir 38 punktais, pažymėjęs, kad Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2012 m. rugsėjo 20 d. siūlymu Auditorių garbės teismas 2012 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą iškelti pareiškėjui drausmės bylą, o drausminė nuobauda jam pirmą kartą paskirta 2012 m. gruodžio 13 d. Auditorių garbės teismo posėdyje, nurodo, kad drausminė nuobauda paskirta nepraleidus Nuostatuose numatyto 90 kalendorinių dienų termino nuo sprendimo iškelti drausmės bylą priėmimo dienos. Taip pat nurodo, kad ir po to, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu pareiškėjo drausminė byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, 2013 m. liepos 3 d. posėdžio metu Auditorių garbės teismui nusprendus pareiškėjo bylą perduoti nagrinėti 2013 m. rugpjūčio 29 d. Auditorių garbės teismo posėdyje, o šiame pakartotinai nusprendus skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – įspėjimą, taip pat nebuvo pažeistas Nuostatuose numatytas 90 kalendorinių dienų terminas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas teigia, kad nuobauda pareiškėjui paskirta laikantis vidinių atsakovo teisės aktų nustatytų procedūrinių terminų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjo skundžiamo Auditorių garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo (šio sprendimo priėmimo data – 2013-08-05 - nurodyta akivaizdžiai klaidingai, todėl tikrąja jo priėmimo data yra 2013-08-29) matyti, kad juo pareiškėjas (kaip auditorius) buvo pripažintas pažeidusiu Buhalterių profesionalų etikos kodekso 150.1 punktą bei Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam buvo paskirta Įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta nuobauda – įspėjimas. Iš Auditorių garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio (kuriame buvo priimtas pareiškėjo skundžiamas sprendimas) matyti, kad šis sprendimas buvo priimtas, be kita ko, atsižvelgus į Mokymo komiteto 2013 m. gegužės 30 d. posėdyje priimtą nutarimą nepatenkinti pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. prašymo dėl jo išklausytų ne Lietuvos auditorių rūmų organizuotuose kursuose auditorių kursų valandų įskaitymo į jo (pareiškėjo) kvalifikacijos kėlimo 2009-2011 m. laiką, kurio privalomoji trukmė buvo 120 val.

Pasisakydama dėl paminėto pareiškėjo Lietuvos auditorių rūmams paduoto 2013 m. sausio 15 d. prašymo reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pirmiausia pažymi, kad tokio pobūdžio auditorių prašymų nagrinėjimas Aprašo (teisės akto, reglamentuojančio teisinius santykius dėl atestuotų auditorių profesinės kvalifikacijos kėlimo tvarkos) priskirtas Mokymo komiteto kompetencijai. Šioje administracinėje byloje nagrinėjama situacija yra ypatinga tuo, kad, nors paminėtas pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. prašymas buvo paduotas pažeidus Aprašo 23 punkte nustatytą pagal savo pobūdį naikinamąjį terminą (iki 2012-01-15), Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2445-168/2013, įvertinęs faktines su šio prašymo nagrinėjimu aplinkybes, suteikė jam (šiam prašymui) pirminę Aprašo 21 punkte nurodytą reikšmę. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tai yra reikšminga ta prasme, kad tik Aprašo nustatyta tvarka išnagrinėjus aptariamą pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. prašymą iš esmės, Auditorių garbės teismas gali (galėjo) iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn (dėl tariamai padarytų Buhalterių profesionalų etikos kodekso 150.1 p. ir Įstatymo 28 str. 1 d. pažeidimų).

Kaip jau buvo pasakyta, Mokymo komitetas 2013 m. gegužės 30 d. nutarimu nepatenkino paminėto pareiškėjo 2013 m. sausio 15 d. prašymo. Mokymo komiteto priimtų sprendimų dėl kvalifikacijos kursų valandų užskaitymo (neužskaitymo) apskundimo tvarka yra nustatyta Aprašo 36 ir 37 punktuose. Pagal Aprašo 36 punktą, auditorius, kuriam Mokymo komitetas užskaitė per mažai ar visai neužskaitė kvalifikacijos kėlimo kursų, turi teisę pateikti skundą Lietuvos auditorių rūmų prezidiumui. Aprašo 37 punkte nurodyta, kad auditorius, kurio skundo dėl kvalifikacijos kursų neįskaitymo ar tik dalinio įskaitymo nepatenkino Lietuvos auditorių rūmų prezidiumas, turi teisę pateikti skundą Įstatymo 61 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais, t. y. Audito ir apskaitos tarnybai per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. Kolegija pažymi, kad Aprašo 36 ir 37 punktuose nustatyta Mokymo komiteto priimtų sprendimų apskundimo procedūra yra skirta užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, sprendžiant klausimą dėl tam tikro Mokymo komiteto priimto sprendimo pagrįstumo. Tokios procedūros nesilaikymas (jos pažeidimas) ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo požiūriu yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti su tokiais procedūriniais pažeidimais sietiną sprendimą. Nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad pačiame paminėtame Mokymo komiteto 2013 m. gegužės 30 d. nutarime (sprendime) nėra nuorodos į Apraše nustatytą jo apskundimo tvarką, o byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui kitokiu būdu buvo išaiškinta tokia tvarka, tai reiškia, jog šiuo Mokymo komiteto sprendimu negalima remtis, sprendžiant dėl pareiškėjo patraukimo drausminėn atsakomybėn už netinkamą profesinės kvalifikacijos kėlimą. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į atsakovui privalomus įvykdyti paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendime pateiktus nurodymus.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, taip pat pritardama kitiems pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą teisingu ir pagrįstu.

Taigi tenkinti atsakovo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė ir kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis