A-502-1408-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1408/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03018-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. R. (J. R.), O. R. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui V. D. (V. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai J. R., O. R. ir V. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (1.7.)-APS-116-11 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą dėl pareiškėjų 2011 m. rugsėjo 7 d. prašymo reg. Nr. (1.8)-APP-103-11 ir 2011 m. lapkričio 4 d. papildomo prašymo reg. Nr. (1.8.)-GD-1595-11 pakeisti advokatą V. D. kitu advokatu (toliau – ir Prašymai).

Skunde (b. l. 1–5) pareiškėjai paaiškino, kad Tarnyba nenuodugniai ir neobjektyviai išnagrinėjo Prašymuose nurodytas aplinkybes, netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, Įstatymas) 18 straipsnio 7 dalį, padarė neteisingas išvadas. J. R., O. R. ir V. R. pažymėjo, kad jei jie Vilniaus apygardos teismui nebūtų pateikę savarankiškai parengto apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10 dėl vykdymo išlaidų priteisimo, nes Tarnybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimais Nr. (1.8.)-S-3427-10 ir (1.8.)-S-3428-10 antrinę teisinę pagalbą paskirtas teikti advokatas V.

D. nesurašė apeliacinio skundo, būtų netekę teisės į apeliacinį procesą arba būtų buvę priversti prašyti teismo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Advokatas žinojo, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama, todėl, pareiškėjų nuomone, tyčia nesuteikė antrinės teisinės pagalbos apeliaciniam skundui surašyti, o Tarnyba šių aplinkybių nesiaiškino. Tuo buvo pažeista pareiškėjų teisė į teisingą apeliacinį procesą civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/210 pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos teismas pareiškėjų apeliacinį skundą atmetė, todėl jie patyrė 126 542,98 Lt žalą, atsiradusią priteisus vykdymo išlaidas antstoliui. Nurodyto pareiškėjų teisių pažeidimo nebūtų buvę, jei Tarnyba, įvertinusi pareiškėjų prašymuose pakeisti advokatą nurodytas aplinkybes, būtų juos tenkinusi. Pasak pareiškėjų, minėta civilinė byla yra tiesiogiai susijusi su baudžiamąja byla Nr. 10-1-803-93(02-1-070-99), kurios aplinkybių netyrė ir nesiaiškino nei advokatas, nei Tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 63 straipsnio 1 dalį, antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams baudžiamojoje byloje pabaiga sietina su pareiškėjų galimybe apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, t. y. su viena iš bylos ikiteisminių (neteisminės) ir teisminių stadijų antrinės teisinės pagalbos teikimo procese, o ne su antrinės teisinės pagalbos teikimo proceso pabaiga.

Tarnybos išvada, kad gavus Lietuvos Respublikas generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. gegužės 27 d. nutarimą netenkinti pareiškėjų ir advokato V. D. prašymo dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, teisinės pagalbos teikimas baudžiamojoje byloje dėl Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 17.2.-1140 apskundimo yra baigtas, o pareiškėjai, norėdami apskųsti 2011 m. gegužės 27 d. nutarimą, turi pateikti Tarnybai naują prašymą dėl antrinės pagalbos teikimo, yra neteisinga ir varžanti pareiškėjų teises, įtvirtintas BPK 63 straipsnio 1 dalyje, Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje bei pažeidžia Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjai ne kartą raštu (2011 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. rugsėjo 6 d.) ir žodžiu kreipėsi į advokatą, siekdami, kad jiems būtų tinkamai teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau advokatas telefonu teigė, jog neturi laiko, yra užimtas kitose bylose, žadėjo surašyti skundą aukštesniajam prokurorui dėl 2011 m. gegužės 27 d. prokuroro nutarimo. Kai pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi raštu į minėtą advokatą, buvo praėję dar 2 mėnesiai nuo prokuroro 2011 m. gegužės 27 d. nutarimo priėmimo. Advokatas telefonu J.

R. žadėjo, kad 2011 m. liepos 27 d. ar 2011 m. liepos 28 d. surašys skundą, bet to nepadarė, o Tarnyba netyrė aplinkybių, susijusių su advokato vilkinimu teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjams.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (b. l. 18–19) Tarnyba paaiškino, kad ėmėsi visų jos kompetencijai priskirtų veiksmų, siekdama išsiaiškinti pareiškėjų Prašymuose išdėstytas aplinkybes, priėmė teisėtą bei objektyvų Sprendimą dėl advokato pakeitimo. Advokatas V. D. patvirtino, kad pareiškėjai 2010 m. gruodžio 17 d., t. y. kitą dieną po Tarnybos sprendimo priėmimo suteikti teisinę pagalbą, pateikė atskirąjį skundą, o advokatas nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo papildyti pareiškėjų pateiktą atskirąjį skundą, todėl jo neteikė.

Tarnyba nenustatė advokato neteisėtų veiksmų, todėl atsisakė tenkinti Prašymus. Pabrėžė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis buvo nustatyta, jog pareiškėjų atskirasis skundas yra priimtas ir bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėjų argumentai, jog advokatui parengus atskirąjį skundą jie nebūtų pralaimėję civilinės bylos, kad advokatas tyčia nesuteikė antrinės teisinės pagalbos, yra subjektyvaus pobūdžio, nepagrįsti įrodymais. Jei pareiškėjai abejojo advokato V. D. kompetencija, jie turėjo teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą.

Šiuo atveju Tarnyba vertino tik tai, ar prašyme išdėstytos aplinkybės pagal Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį sudarė pagrindą advokatą pakeisti. Dėl pareiškėjų skundo aukštesniajam prokurorui baudžiamojoje byloje pateikimo Tarnyba nustatė, kad sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo advokatas priėmė suderinęs poziciją su pareiškėju J. R., pareiškėjai pasirašė ir pateikė prokuratūrai advokato V. D. parengtą procesinį dokumentą, kuris buvo priimtas ir išnagrinėtas, tačiau Generalinė prokuratūra 2011 m. gegužės 27 d. nutarimu atsisakė atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėjai, norėdami apskųsti minėtą nutarimą, privalėjo iš naujo kreiptis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kadangi antrinė teisinė pagalba suteikiama tik vienoje proceso stadijoje. Tai pareiškėjams buvo išaiškinta Sprendime. Atsakovo nuomone, advokatas V. D. įvykdė Tarnybos pavedimą, suteikdamas pareiškėjams jų prašomą antrinę teisinę pagalbą, todėl buvo priimtas naujas procesinis dokumentas – Generalinės prokuratūros 2011 m. gegužės 27 d. nutarimas, patvirtinantis antrinės teisinės pagalbos teikimo pabaigą.

Pasibaigus antrinės teisinės pagalbos teikimui, nebeliko pagrindo spręsti klausimą dėl advokato V. D. pakeitimo pagal pareiškėjų 2011 m. rugsėjo 7 d. prašymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. skundą atmetė (b. l. 85–91).

Teismas nustatė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjų 2011 m. rugsėjo 7 d. prašymą Nr. (1.8)-APP-103 dėl advokato pakeitimo civilinėje byloje dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010 ir dėl advokato pakeitimo baudžiamojoje byloje dėl Generalinės prokuratūros 2011 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. 17.2-1140 apskundimo, 2011 m. spalio 17 d. raštu Nr. (1.8)-SD-4326-11 kreipėsi į advokatą V. D., prašydama pateikti informaciją apie antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams eigą ir paaiškinti pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes.

Tarnyba surinko duomenis, reikalingus prašymams dėl advokato pakeitimo civilinėje ir baudžiamojoje bylose išspręsti. Tarnyba rėmėsi Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO ir nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme rašytinio proceso tvarka 2011 m. lapkričio 23 d. 16.30 val. buvo nagrinėjamas 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškėjų pateiktas atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/2010. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 29 d. nutartimi apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V.

R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties panaikinimo, ją panaikino ir perdavė civilinę bylą pagal antstolio V. Č. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taigi civilinė byla Nr. 2-25061-781/2010, panaikinus nutartį ir perdavus iš naujo ją nagrinėti, yra baigta. Tarnyba pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 319 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantys asmenys į teismo posėdį nekviečiami ir teismo posėdis vyksta jiems nedalyvaujant.

Procesiniai dokumentai, nors ir parengti pačių pareiškėjų, tačiau jiems nebuvo nustatyti trūkumai, t. y. nebuvo aplinkybių, dėl kurių advokatas būtų turėjęs rašyti procesinį dokumentą, šalindamas trūkumus ar turėjęs jį tikslinti. Tai reiškia, jog atsakovas tinkamai įvertino, kad advokatui nebuvo teisinio pagrindo tikslinti pareiškėjų pateiktą skundą. Be to, Tarnyba surinko pareiškėjų Prašymams ištirti reikalingą informaciją ir dėl teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje, t. y. Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2011 m. sausio 19 d. sprendime Nr. 17.2-1140, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro 2011 m. gegužės 27 d. nutarime nustatytomis aplinkybėmis įvertino advokato V.

D. 2011 m. lapkričio 3 d. pranešime išdėstytą paaiškinimą, kuriame jis nurodė, kad pareiškėjų teiginys, jog jis surašė prašymą Generalinei prokuratūrai po penkių mėnesių po gauto Generalinės prokuratūros rašto, yra klaidinantis ir neatitinka tikrovės. Nurodė, kad Tarnybos sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjams šioje byloje priimti 2011 m. vasario 22 d. Paaiškino, kad po ilgos pozicijos derinimo su J. R. 2011 m. balandžio 21 d. buvo surašytas prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.

Pažymėjo, kad 2011 m. birželio mėnesio pradžioje buvo gautas minėtas 2011 m. gegužės 27 d. nutarimas. Advokatas paaiškino, jog sutiko su prokuroro teisiniais argumentais atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą. Advokatas išdėstė, jog savo nuomonę šioje situacijoje ne kartą aiškino pareiškėjui J. R., kuriam, advokato nuomone, nepatiko išdėstytoji pozicija, todėl pareiškėjai ir parašė prašymą pakeisti advokatą. Pareiškėjai skunde neneigė, kad advokatas su jais derino poziciją ir pasirašė prašymą atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Taigi Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją ištyrė ir įvertino reikšmingas aplinkybes, susijusias su Prašymuose nurodytomis aplinkybėmis. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog Tarnyba kontroliavo advokato veiklą tiek, kiek leido sutartiniai įsipareigojimai pagal 2005 m. balandžio 29 d. antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties Nr. 69 ir šios sutarties 2009 m. balandžio 23 d. pakeitimo ir papildymo sutarties nuostatas, t. y. tikrino pateiktus dokumentus apie pareiškėjams suteiktą antrinę teisinę pagalbą, reikalavo iš advokato paaiškinimų ir informacijos, reikalingos pareiškėjų prašymuose pakeisti advokatą nurodytoms aplinkybėms ištirti, ir priėmė motyvuotą sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam teisės aktui.

Visuma aplinkybių patvirtina, kad Tarnyba atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir padarė pagrįstą išvadą, kad nenustatyta Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų pagrindų, kuriems esant advokatas V. D. turėjo būti pakeistas kitu advokatu civilinėje ir baudžiamojoje bylose. Kadangi antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjams baudžiamojoje byloje yra baigtas, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pagal Įstatymo 18 straipsnio 7 dalį spręsti klausimo dėl advokato pakeitimo kitu advokatu. Be to, Tarnyba nėra įpareigota daryti įtaką advokato teikiamų paslaugų kokybei.

Įstatymo 10 straipsnio 2 punktas vienareikšmiškai nustato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės tikrinimą pagal antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles organizuoja Lietuvos advokatūra.

III. Pareiškėjai J. R., O. R. ir V. R. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas (b. l. 101–105) iš esmės grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis pareiškėjai rėmėsi skunde pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

1. Teismas ir Tarnyba nepasisakė dėl Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyto antro pagrindo – kitų aplinkybių, kurioms esant gali būti pakeistas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas.

2. Sprendimu atsakovas ne tik nepadėjo pareiškėjams, bet ir savo veiksmais užkirto kelią gauti antrinę teisinę pagalbą, turėti aiškią ir realią galimybę ginčyti prokuroro 2011 m. gegužės 27 d. nutarimą.

3. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 143 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y. dėl padarytos materialiosios teisės normos – Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies – pažeidimo.

4. Valstybės paskirtas advokatas neatliko jam deleguotų funkcijų – nesuteikė kvalifikuotų teisinių paslaugų, tuo pažeisdamas pareiškėjų teisę į teisingą teismą (gynybą).

5. Pagal BPK 63 straipsnio 1 dalį, antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjams baudžiamojoje byloje pabaiga sietina su pareiškėjų galimybe apskųsti aukštesniojo prokuroro nutarimą ikiteisminio tyrimo teisėjui, t. y. su viena iš bylos ikiteisminių (neteisminės) ir teisminių stadijų antrinės teisinės pagalbos teikimo procese, o ne su antrinės teisinės pagalbos teikimo proceso pabaiga (Įstatymo 18 str. 7 d.).

6. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti objektyvų sprendimą, privalėjo susipažinti su baudžiamųjų ir civilinių bylų medžiaga.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 114–117) pažymi, kad Įstatymo 18 straipsnio 7 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatos nepaneigia galimybės antrinės teisinės pagalbos teikimą skaidyti etapais pagal bylos proceso stadijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3617/2011).

Trečiasis suinteresuotas asmuo advokatas V. D. atsiliepime prieštarauja pareiškėjų apeliacinio skundo tenkinimui (b. l. 120–121).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (1.7.)-APS-116-11, kuriuo Tarnyba atsisakė tenkinti pareiškėjų Prašymus pakeisti 2010 m. gruodžio16 d. sprendimais Nr. (1.8)-S-3427-10 ir (1.8)-S-3428-10 bei 2011 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-557-11 ir 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-610-11 paskirtą advokatą V. D. kitu advokatu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog Tarnybos 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-3427-10, 2010 m. gruodžio16 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-3428-10, 2011 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-557-11 ir 2011 m. vasario 24 d. sprendimo Nr. (1.8)-S-610-11 J. R., O. R. ir V. R. neskundė Įstatymo (nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2012 m. sausio 1 d. aktuali redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, todėl jais numatytos teikti antrinės teisinės pagalbos apimties klausimas negali būti šio teisminio nagrinėjimo dalykas.

Nustatyta, kad Tarnyba 2010 m. gruodžio16 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-3427-10 ir 2010 m. gruodžio16 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-3428-10 pareiškėjai V. R. ir pareiškėjui J. R. suteikė antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismui apskundžiant Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-25061-781/10. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys rodo, kad Vilniaus apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų V. R. ir J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarties, 2012 m. vasario 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-360-565/2012 (teisminio proceso Nr. 2-01-3-20703-2010-1) panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį ir perdavė civilinę bylą pagal antstolio pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Tarnybos 2011 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-557-11 ir 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (1.8)-S-610-11 pareiškėjui J. R. ir pareiškėjai O. R. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apskundžiant Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2011 m. sausio 19 d. sprendimą Nr. 17.2.-1140, rengiant procesinius dokumentus ir prireikus atstovaujant pareiškėjų interesus pirmosios instancijos teisme. Advokato V. D. 2011 m. lapkričio 3 d. pranešime ir atsakovo 2012 m. lapkričio 29 d. atsiliepime (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-337-423/2013; II t., l. 121–129) nurodoma ir dėl to nėra ginčo, kad Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2011 m. sausio 19 d. sprendimas Nr. 17.2.-1140 buvo peržiūrėtas Generalinės prokuratūros 2011 m. gegužės 27 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų 2011 m. balandžio 21 d. prašymą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose Nr. 17-1-718-93 bei 10-1-803-93.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad tiek civilinis, tiek baudžiamasis procesas minėtų administracinių aktų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo rezoliucinės dalies 1 punkte suformuluotų pavedimų aspektu yra pasibaigę, t. y. 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr. (1.8)-S-3427-10, 2010 m. gruodžio16 d. sprendimas Nr. (1.8)-S-3428-10, 2011 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. (1.8)-S-557-11 ir 2011 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (1.8)-S-610-11 pripažintini įvykdytais. Remiantis tuo konstatuotina, jog ginčas dėl šiais sprendimais paskirto advokato pakeitimo kitu advokatu neteko prasmės, kadangi abiem atvejais neliko pareiškėjų poreikio gauti (tęsti) antrinę teisinę pagalbą, atitinkamai išnyko ir materialinės teisinės prielaidos į jų skundo patenkinimą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatytus veiksmus atmetamas, taip pat nėra pagrindo naikinti Tarnybos 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (1.7.)-APS-116-11. Bylos medžiaga nustatyta, kad Tarnyba išnagrinėjo Prašymus nepažeisdama jos veiklą reglamentuojančių taisyklių. Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas patikrino ir kruopščiai išanalizavo pareiškėjų paaiškinimus ir advokato atsikirtimus, atliko motyvuotą situacijos įvertinimą, pareiškėjai buvo tinkamai informuoti apie administracinės procedūros baigtį (rezultatus), todėl Sprendimas laikytinas iš esmės atitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjų J. R., O. R. ir V. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė