AS-839-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2-ajam pensijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-839-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi (b. l. 7–8) atsisakė priimti pareiškėjos N. K. skundą.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-839-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01835-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.31; 63.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2-ajam pensijų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja N. K. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2015 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1681, (10.1)3-21048 ir atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti, priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjos naudai 4 780,64 Eur pensijos nepriemoką.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi (b. l. 7–8) atsisakė priimti pareiškėjos N. K. skundą.
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsniu, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi. Nurodytos nuostatos tvirtina, kad pareiškėjos keliamam ginčui įstatymas nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013).
Iš pareiškėjos skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad į pareiškėjos 2015 m. vasario 12 d. skundą VSDFV Vilniaus skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2015 m. vasario 24 d. raštu pareiškėjai pateikė duomenis apie mokėtą pensiją; o skundo dalį išmokėti sumažintą senatvės pensijos dalį 2015 m. vasario 13 d. raštu Nr. (10.1)3-17671 (pareiškėja teismui šio rašto nepridėjo, duomenys apie jį užfiksuoti VSDFV 2015 m. kovo 12 d. sprendime Nr. (6.5)I-1681) persiuntė nagrinėti VSDFV. VSDFV 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. (6.5)I-1681 pasiūlė pareiškėjai iki 2015 m. balandžio 6 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad ji terminą VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. vasario 26 d. sprendimui Nr. 12-17-1462 nuo 2010 m. vasario 1 d. pradėti mokėti pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Taip pat nurodė, kad pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Galutinis sprendimas dėl 2015 m. vasario 12 d. prašymo bus priimtas pareiškėjai pateikus nurodytus dokumentus arba nepateikus jų iki nurodyto termino (2015 m. balandžio 6 d.).
Šiuo atveju pareiškėjos ginčijamas VSDFV 2015 m. kovo 12 d. sprendimas yra tarpinis procedūrinis VSDFV sprendimas, kuriuo pareiškėjai suteikta teisė iki 2015 m. balandžio 6 d. teikti įrodymus, pagrindžiančius termino atnaujinimo aplinkybes, nelaikytinas šios įstaigos priimtu galutiniu procedūros sprendimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies prasme. Akivaizdu, kad toks sprendimas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Taip pat pareiškėja prie skundo pridėjo VSDFV Vilniaus skyriaus 2015 m. vasario 24 d. raštą Nr. 21048, kuriame pareiškėjai pateikta informacija apie jai mokėtą pensiją. Akivaizdu, kad toks raštas jai irgi nesukelia teisinių pasekmių. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, reikalavimą panaikinti VSDFV 2015 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1681 ir (10.1)3-21048 (priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus) atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjos prašymas dėl pensijos nepriemokos priteisimo nebaigtas nagrinėti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl prašymas VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, atsisakytas priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Pareiškėja tokį reikalavimą turės teisę reikšti tuomet, kai VSDFV po 2015 m. balandžio 6 d. priims galutinį sprendimą.
Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas vadovavosi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu. Teismui tokia kompetencija nesuteikta ir teismas negali atnaujinti termino VSDFV skundui paduoti, šiuo atveju tai VSDFV teisė spręsti, ar terminą atnaujinti, ar ne. Tokį reikalavimą atsisakyta priimti irgi kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
III. Pareiškėja N. K. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 10–11), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde tvirtina, kad buvo laikomasi išankstinio skundo nagrinėjimo. VSDFV 2015 m. kovo 12 d. raštą Nr. (6.5)1-1681 laiko kaip sprendimo vilkinimą ir nenorą priimti argumentuotą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjos skundo motyvus ir atsisakė priimti skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos N. K. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundu prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2015 m. vasario 24 d. raštą Nr. (10.1)3-21048, VSDFV 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1681 ir atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti bei priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pensijos nepriemoką.
Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑121/2004).
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios tvarkos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje taip pat yra nurodęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama ir suvienodindama administracinių teismų praktiką Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo aspektu, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Tai, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patvirtino ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo ir tai, jog tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką – t. y. skundai turi būti paduodami VSDFV, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Ginčo iš esmės išsprendimu privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka teismų praktikoje pripažįstamas toks išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas jį išnagrinėjus patenkinamas visas ar iš dalies, arba atmetamas, t. y. kai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija priima sprendimą pagal kompetenciją išnagrinėjusi skundą ir patikrinusi atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pagrįstumą. Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).
Pareiškėjos prašomu panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2015 m. vasario 24 d. raštu Nr. (10.1)3-21048 pareiškėjai buvo pateikti duomenys apie jos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžius 2010 m. vasario 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, kai buvo taikomos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatos. Taigi, šiuo raštu buvo pateikta tik informacija, jame pareiškėjos atžvilgiu nėra imperatyviai suformuluotų jai privalomų elgesio taisyklių, todėl nurodytas VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir pats savaime nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis raštas (jame pateikta informacija) negali būti laikomas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą šioje dalyje (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Dėl pareiškėjos skunde prašomo panaikinti VSDFV 2015 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1681, pažymėtina, kad jame padaryta išvada, jog pareiškėja VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo nuo 2010 m. vasario mėnesio mokėti sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją apskundimo terminą praleido, ir, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 20 punktu, pasiūlė pareiškėjai iki 2015 m. balandžio 6 d. pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010 m. vasario 1 d. pradėti mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą terminą atnaujinti. Nurodyta, kad galutinis sprendimas dėl 2015 m. vasario 12 d. prašymo bus priimtas pareiškėjai pateikus pirmiau nurodytus įrodymus arba nepateikus jų iki pirmiau nurodyto termino. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1681 dar nėra galutinis sprendimas dėl pareiškėjos 2015 m. vasario 12 d. prašymo: tai yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje. Atitinkamai, toks sprendimas objektyviai jokios įtakos pareiškėjos teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjos teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis, todėl negali būti skundo administraciniam teismui dalyku, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina ir su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimo panaikinti VSDFV 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1681 (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėja skundė taip pat reiškė reikalavimą priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjos naudai 4 780,64 Eur pensijos nepriemoką. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju pareiškėja, 2015 m. vasario 12 d. kreipdamasi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu išmokėti negautą senatvės pensijos dalį, pradėjo šią išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą, tačiau pareiškėjos ir VSDFV ginčas dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo nebuvo peržiūrėtas iš esmės. 2015 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1681 VSDFV aiškiai nurodė, kad pareiškėja į VSDFV Vilniaus skyrių su 2015 m. vasario 12 d. prašymu išmokėti 2010–2011 m. sumažintą senatvės pensijos dalį, kuris buvo persiųstas VSDFV, kreipėsi praėjus iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytam 3 metų terminui.
VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. vasario 14 d. ir 2014 m. vasario 17 d. prašymus, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėjai iki 2015 m. balandžio 6 d. pateikus įrodymų, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, pareiškėja N. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su kitu skundu, kuriuo prašo panaikinti VSDFV 2015 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. (6.5)1-1681 ir 2015 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. (6.5)1-2650, įpareigoti atsakovą VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 4 780,64 eurų pensijos nepriemoką nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (administracinė byla Nr. I-8623-815/2015).
Minėtoje administracinėje byloje pateiktame VSDFV 2015 m. balandžio 21 d. sprendime Nr. (6.5)I-2650 nurodyta, jog kadangi per nustatytą laiką pareiškėja įrodymų nepateikė, remdamiesi Taisyklių 31 punktu atsisako nagrinėti pareiškėjos 2015 m. vasario 12 d. prašymą, kuriuo ji prašė išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, kaip pateiktą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pripažinti, jog pareiškėja, kreipdamasi į teismą 2015-03-24 skundu dėl 4 780,64 Eur pensijos nepriemoką priteisimo, buvo pasinaudojusi privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-143/2015), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti ir šią pareiškėjos skundo dalį.
Pažymėtina, jog nors pareiškėja skunde taip pat prašė atnaujinti jai terminą skundui paduoti (iš skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad šiuo atveju turima omenyje terminas paduoti skundą VSDFV), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šį klausimą kompetentinga spręsti VSDFV, kurios sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai ir šį reikalavimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bylos aplinkybes ir teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimą ir jo priėmimą, dėl to priėmė iš esmės teisingą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutarties dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjos N. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė