AS-438-1021-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1021/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03643-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. B. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydami panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 3 d. raštą Nr. 48SD‑(14.48.104.)-6379, taip pat įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių spręsti valstybinės žemės ūkio paskirties 8,3 aro žemės sklypo Nr. 142, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo jiems klausimą iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 31 d. nutartimi (b. l. 56), be kita ko, pareiškėjų skundą priimti atsisakė ir išaiškino pareiškėjams, kad jie, siekdami apginti savo interesus, gali paduoti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pažymėjo, jog Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse yra išaiškinusi, kad valstybė ar savivaldybės, kaip viešieji asmenys, per tam tikras institucijas vykdo dvejopas funkcijas. Be tam tikrų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, tiek valstybė, tiek savivaldybės vykdo ir ūkinę komercinę veiklą, taigi dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip civilinių teisinių santykių subjektai. Savo žinioje turėdama žemę, valstybė ar savivaldybė veikia kaip turto savininkas. Taigi ir ginčai, kylantys dėl valstybei ar savivaldybei priklausančios žemės, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai, teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Nurodė, kad iš skundo turinio ir pridėtų dokumentų matyti, jog ginčas kyla būtent dėl valstybei priklausančio žemės sklypo pirkimo klausimo. Taigi keliamas ginčas nėra administracinės teisinės prigimties, jis kilęs iš civilinių teisinių santykių, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

III. Pareiškėjai, nesutikdami su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 60–61) ir prašo šią nutartį panaikinti.

Nurodo, kad ginčas kilo ne dėl valstybės žemės pirkimo klausimo, o dėl viešojo administravimo subjekto – atsakovo priimtų administracinių aktų, kuriais nuspręsta nepradėti valstybinės žemės pardavimo procedūros pareiškėjams, ir atsakovo pozicijos, jog pareiškėjai neatitinka norminių teisės aktų nustatytų reikalavimų dėl valstybinės žemės pardavimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas negali elgtis savo nuožiūra, o turi atlikti teisės aktuose nurodytas procedūras. Analogiškos bylos sprendžiamos būtent administraciniuose teismuose. Tokių ginčijamų sprendimų apskundimo tvarką (ABTĮ nustatyta tvarka skųsti teimsui) nurodė ir atsakovas minėtuose administraciniuose aktuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutarties, kuria buvo nutarta, kad pareiškėjų skundas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje“; „Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas“ (2 straipsnio 1 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjų skundo pagrindinis reikalavimas yra panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymą „Dėl atsisakymo pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo procedūrą“ Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650 (b. l. 8) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 3 d. raštą „Dėl sprendimo neparduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę“ Nr. 48SD-(14.48.104.)-6379 (b. l. 7). Ginčijamais aktais, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintomis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), buvo nuspręsta nepradėti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. 142, esančio Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrojoje (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros, nes pareiškėjai nepateikė dokumento, kurio pagrindu jiems yra skirtas valstybinės žemės sklypas, kaip to reikalauja Taisyklių 3.1 punktas. Ginčijamuose aktuose taip pat nurodyta, kad jie gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams <...>

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. <...> Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai <...>

Taisyklių 3.1.1 punkte nurodyta, kad pagal šias taisykles sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad „be aukciono parduodami šių taisyklių 3.1.1 ir 3.2 punktuose nurodyti valstybinės žemės sklypai asmenims, pagal šias taisykles turintiems teisę juos įsigyti <...>“

Taigi pareiškėjai siekė įgyvendinti prieš tai paminėtuose įstatymuose ir Taisyklių 4 punkte įtvirtintą teisę be aukciono įsigyti ginčo žemės sklypą, tačiau atsakovas atsisakė pradėti Taisyklių 28, 29 ir kt. punktuose įtvirtintą valstybinės žemės pardavimo procedūrą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai neatitinka Taisyklėse įtvirtintų kriterijų, t. y. nepateikė šių kriterijų atitikimą patvirtinančių dokumentų.

Iš to matyti, kad atsakovas nagrinėjamu atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas, jo galimi veiksmai (priimamų sprendimų galimi variantai esant atitinkamoms aplinkybėms) yra aiškiai reglamentuoti Taisyklėse, o taip pat ir kituose teisės aktuose, todėl jis nagrinėjamu atveju negalėjo veikti ir neveikė laisvai, savo nuožiūra, kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teisės viešojo administravimo srityje.

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443, kuriuo buvo patvirtintos minėtos Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, buvo priimtas vadovaujantis „Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi ir 9 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 9 dalimi ir 10 straipsnio 5 dalies 2 punktu“. Taisyklių 34 punkte įtvirtinta, kad „<...> Ginčai dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka“, t. y. nagrinėjamu atveju Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų V. B. ir A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys