AS-502-463-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-463/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00121-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atšaukti 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. 20-2-3-S-371 „Dėl atlikto patikrinimo“ įformintą sprendimą ir išnagrinėti jo 2013 m. gruodžio 23 d. skundą vykdant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 4 straipsnio nuostatas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo A. B. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Teismas nurodė, kad 2013 m. gruodžio 23 d. skunde, adresuotame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, A. B. suformulavo atsakovui šiuos reikalavimus: 1) pripažinti, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sąmoningai ir sistemingai piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais nepriimdamas procesinio sprendimo atlikti arba atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą pagal A. B. 2012 m. gruodžio 18 d. skundo faktines aplinkybes; 2) parengti ir atsiųsti pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka įformintą sprendimą atlikti arba atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2012 m. lapkričio 4 d. įvykio aplinkybių patikslinime išdėstytus faktus; 3) perduoti prokuratūrai pagal kompetenciją ištirti skundo medžiagą dėl nepilnametės G. B. atžvilgiu padarytų įstatymų pažeidimų. Taigi visi 2013 m. gruodžio 23 d. skunde suformuluoti reikalavimai yra tiesiogiai susiję su ikiteisminiu tyrimu pagal A. B. pareiškimą. Minėtą ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės PK VPS Šančių ir Panemunės policijos nuovados 2012 m. spalio 25 d. nutarimu, ir, kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2014 m. sausio 15 d. rašto Nr. 20-2-3-S-371, pareiškėjas pasinaudojo BPK 168 straipsnio 4 dalies teise procesinį sprendimą skųsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas kelia ginčą, kurio tikslas priversti atsakovą išnagrinėti jo 2013 m. gruodžio 23 d. skundą vykdant BPK 4 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo kreipimąsi į teismą lėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2014 m. sausio 15 d. raštas Nr. 20-2-3-S-371, kuriuo pareiškėjo skundą atsisakyta nagrinėti bei atsisakyta perduoti prokuratūrai tirti kitus pareiškėjo skundus. Kadangi pareiškėjas 2013 m. gruodžio 23 d. skundu, adresuotu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui, siekė tam tikrų veiksmų atlikimo bei sprendimo priėmimo ikiteisminiame tyrime, o ikiteisminis tyrimas yra susijęs su baudžiamuoju procesu ir reglamentuojamas BPK normomis, pripažinta, jog pareiškėjo skundas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnyje apibrėžtą administracinių teismų kompetenciją.

III. Pareiškėjas A. B. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad policija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, priimdamas 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 20-2-3-S-371, įgyvendino jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, kadangi minėtą raštą surašė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis. Be to, išaiškinant akto apskundimo tvarką pareiškėjui buvo nurodyta kreiptis būtent į Kauno apygardos administracinį teismą. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad byla jam neteisminga, neįvykdė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų išaiškinti pareiškėjui, į kokią instituciją jis privalo kreiptis. Be to, pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalį, byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Tikrinamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuolat akcentuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo svarbą. Kita vertus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pažymėjo, jog teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) arba inicijuotos teisenos nutraukimą, jei aplinkybė, jog skundas nepriskirtinas tam teismui, paaiškėja nagrinėjant bylą (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį atribojama bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo kompetencija, yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis byloje vyrauja (ABTĮ 21str. 2 d.). Pažymėtina, jog sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą skundžiamo veiksmo išraiškos forma ar reikalavimo lingvistinės formuluotės nėra esminės (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis). Nustatant kilusio ginčo prigimtį teismui yra reikšmingi suinteresuoto asmens formuluojami reikalavimai (Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. T-16-11). Teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundo priėmimo klausimą dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytų subjektų veiksmų ar neveikimo, kiekvienu atveju turi vertinti šių subjektų veiklos (neveikimo) turinį ir tai, kokio materialinio teisinio rezultato tikisi pareiškėjas patenkinus skundą. Tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra patenka į administracinių teismų kompetencijos sritį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str. 2 d.). Vadovaujantis BPK 165 straipsnio 1 dalimi policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kurios vienas pagrindinių uždavinių – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Taigi atlikdama veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir vykdymu, policija šiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Pagal administracinių teismų praktiką, administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-306/2011), atsisakymą iškelti administracinę ar baudžiamąją bylą (2011 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-882/2011), teisėsaugos institucijos prašymą pateikti duomenis, kurie susiję su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje (2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-10/2011) ir kt.

Nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga rodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – nepilnametės G. B. – pristatymo į policijos įstaigą aplinkybių išaiškinimo ir pareigūnų, nurodytais veiksmais pažeidusių vaiko interesus, nubaudimo. Atsakovas išnagrinėjo jo 2013 m. gruodžio 23 d. skundą 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. 20-2-3-S-371. Nors, kaip matyti, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatas minėto dokumento tekste rėmėsi tam tikromis viešąjį administravimą reglamentuojančiomis teisės normomis (Viešojo administravimo įstatymu) ir paaiškino pareiškėjui, kad sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui, tačiau iš esmės šį atsakymą parengė įgyvendindamas specialiais įstatymais policijai nustatytas funkcijas. Todėl pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingą išvadą, jog pareiškėjo norimo inicijuoti ginčo objektas nėra viešasis administravimas ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos prasme, A. B. skundą atsisakė priimti kaip jam neteismingą.

Apibendrindamas padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2014 m. vasario 24 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Išaiškinti pareiškėjui, kad pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos jis gali kreiptis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė