A-552-213-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-213/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01296-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Z. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės 1 100 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Viešosios tvarkos tarnybos nutarimu buvo nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1245 straipsnio pažeidimą 80 Lt bauda už tai, kad 2011 m. birželio 29 d., 10.05 val., Kaune, Kęstučio gatvėje esančioje mokamoje automobilių stovėjimo vietoje pastatė automobilį AUDI A4 kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje, pažeisdamas vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, nustatytą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11 ir 12 punktuose.

Minėtą nutarimą apskundus teismine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. lapkričio 26 d. priėmė nutartį, kuria nutarė Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimą su pakeitimu – panaikinus jo dalį, kuria A. Z. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestas, prašymą paliekant nenagrinėtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, jog asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas panaikintas kaip neteisėtas, turi teisę pateikti reikalavimą, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta žala, nepaisant to, jog ATPK specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas nenumatytas, būtų atlyginta.

Pareiškėjas nurodė, jog 2011 m. birželio 29 d., 08.48 val., atvyko jam priklausančiu automobiliu AUDI A4 į mokamą automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kęstučio g. 22, Kaune, sumokėjo už dvi valandas ir nuėjo į teismo posėdį, kuris užtruko ilgiau nei planuota. Atėjęs į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę pareiškėjas iš karto sumokėjo už faktišką (viršytą) stovėjimo laiką vieną litą. Nuėjęs prie automobilio pamatė, kad ant vairuotojo pusės durelių stiklo užklijuotas informacinis lapelis. Informaciniame lapelyje nurodytu telefonu pareiškėjas paskambino į VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelė“ bei bandė paaiškinti situaciją, tačiau 2011 m. spalio 11 d. jam buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas bei nurodymas, kuriuo siūloma iki 2011 m. spalio 25 d. susimokėti 40 Lt baudą.

Pareiškėjui atsisakius tai padaryti, Administracijos Viešosios tvarkos tarnyboje buvo surengtas pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas. Minėtą nutarimą apskundus teismine tvarka jis buvo panaikintas pareiškėjo veiksmuose nesant kaltės. Pareiškėjas tvirtino, kad dėl bylos nagrinėjimo teisme patyrė turtinę žalą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

Atsakovas paaiškino, jog administracinė teisena buvo inicijuota VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2011 m. rugsėjo 1 d. pranešimu Nr. 20498, kuriuo užfiksuota, kad 2011 m. birželio 29 d., 10.05 val., Kaune, Kęstučio gatvėje, kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 (mokamos paslaugos) galiojimo zonoje stovėjo automobilis Audi pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Šiuo automobiliu naudojosi jo savininkas A. Z. Surašyto protokolo pagrindu A. Z. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1245 straipsnyje, padarymą.

Apskundus nutarimą teismine tvarka, ginčijamas nutarimas buvo panaikintas. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl turtinės 1 100 Lt žalos atlyginimo, kurią kildina iš, pareiškėjo manymu, neteisėtų Kauno miesto savivaldybės veiksmų, t. y. atsakovo tam įgaliotos pareigūnės I. V. veiksmų, aplaidžiai atliktų jai vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiškėją patraukiant administracinėn atsakomybėn, dėl ko pareiškėjas buvo priverstas ginčytis teisme ir patirti nuostolius. Atsakovo nuomone, šioje byloje nėra viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

Atsakovo tam įgaliota Viešosios tvarkos tarnybos vedėjo pavaduotoja I. V., atlikdama administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą, iš kurio kildinama žala, veikė taip kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs asmuo I. V. jai priskirtus veiksmus atliko tinkamai ir laiku, A. Z. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose, laikydamasi ATPK ir kitų norminių aktų reikalavimų, ir priėmė faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis pagrįstą nutarimą, t. y. veikė taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus norminius aktus.

Jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų suklaidintas ar pažeistos jo procesinės teisės byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas A. Z. skundą dėl ginčijamo nutarimo, nekonstatavo jokių atsakovo neteisėtų veiksmų ir nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė vertinama individualiai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Atsakovas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindinės civilinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir priteisė pareiškėjui 1 100 Lt turtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimus ir darė išvadą, jog valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Teismas pažymėjo, kad panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007), todėl darė išvadą, kad turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, 6.249 straipsnio 4 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos nutarimą, o administracinę bylą nutraukė. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nesiekė išvengti nustatytos rinkliavos už automobilių stovėjimą, nes 8.48 val. sumokėjo 1 Lt už automobilio stovėjimą iki 9.48 val., o užtrukęs ilgiau nei planavo, sumokėjo dar 1 Lt už faktiškai prastovėtą laiką aikštelėje, todėl darė išvadą, jog A. Z. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 1245 straipsnyje, sudėties. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnės nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą neteisėtus veiksmus pripažino nustatytais.

Atsižvelgęs į administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą teismas darė išvadą, kad pareiškėjas dėl to, jog pareigūnė aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimą, todėl pareiškėjas buvo neteisėtai nubaustas ir dėl nuobaudos panaikinimo ilgą laiką turėjo bylinėtis teisme, dėl teisinės pagalbos teikimo patyrė išlaidų. Specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų išlaidų advokatui atlyginimą, nėra, tačiau, teismo vertinimu, tai neužkerta kelio valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui, todėl teismas tokių išlaidų atlyginimą CK 6.271 straipsnyje nustatyta tvarka laikė pagrįstu ir atitinkančiu Konstitucijos nuostatas.

Teismas pažymėjo, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo išlaidų atlyginimas, bendros nuostatos dėl teismo išlaidų atlyginimo įtvirtintos ABTĮ 44 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Vertinant šių teisės aktų nuostatas, įstatymas proceso šaliai suteikia teisę gauti tik pagrįstų ir racionalių teismo išlaidų atlyginimą. Teismas nustatė, jog atstovavimo sutartis su advokato padėjėju buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 8 d., advokato padėjėjas pareiškėjo vardu parengė skundą Kauno miesto apylinkės teismui ir atstovavo pareiškėją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Teismas pažymėjo, kad patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.18 bei 5 punktuose nustatytų maksimalių dydžių ir darė išvadą, jog prašomas priteisti 1100 Lt turtinės žalos atlyginimas yra pareiškėjo realiai patirti nuostoliai.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 53-56) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsakovas remiasi Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsnio 1 dalimi, atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Atsakovas vadovaujasi ATPK 257 straipsniu ir pažymi, kad teismas neįvardino ir neatskleidė, kokias teisės aktų nuostatas pažeidė pareigūnė, priimdama nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nenurodė, kokių pareigų ji nevykdė ar atliko kokius draudžiamuosius veiksmus, nėra aišku, kaip pasireiškė aplaidus administracinio teisės pažeidimo tyrimas. Atsakovo manymu, pareiškėjas neturėjo ilgą laiką bylinėtis teisme, be to, bylinėjimasis teisme užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, o paties pareiškėjo iniciatyva. Atsakovo manymu, nenustačius pareigūnės, paskyrusios administracinę nuobaudą, veiksmų neteisėtumo fakto, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtos atstovavimo teisme išlaidos ginčijant nuobaudos paskiriant administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti priteistos CK 6.271 straipsnio pagrindu. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju nėra Administracijos neteisėtų veiksmų, todėl žalos atlyginimas pagal CK 6.271 straipsnį negalimas. Atsakovo teigimu, nenustačius neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo prašomos priteisti turtinės žalos.

Pareiškėjas A. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 61) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl turtinės žalos, padarytos neteisėtais savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo priteisimo.

Turtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010), 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010).

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali būti atlyginama nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Gali būti atlyginama ir tokia žala, kuri padaryta neteisėtais veiksmais ar neveikimu administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtos veikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnės neteisėta veika pareiškėjui buvo padaryta jo nurodoma turtinė o žala, o pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti įrodymus ir jų pagrindu nustatyti, ar yra visuma viešosios atsakomybės sąlygų, kurioms esant taikoma civilinė atsakomybė.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnės veiksmų, kurie pasireiškė nepagrįsto bei neteisėto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimu, pareiškėjas turėjo 1100 Lt atstovavimo išlaidų ir tuo patyrė turtinę žalą, bei įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius atlygintinos teisinės pagalbos teikimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas įrodė, jog patyrė turtinę žalą. Iš esmės to neginčija ir atsakovas, apeliacinį skundą grįsdamas vien tuo, kad nėra nustatyti neteisėti pareigūnės veiksmai, o pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir neatskleidė, kokias konkrečiais teisės aktų nuostatas pažeidė pareigūnė, nagrinėdama pareiškėjui iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Kaip jau minėta, Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutarimu byloje nustatyta ir patvirtinta, kad pareiškėjas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1245 straipsnį buvo patrauktas nepagrįstai, jo veikoje nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties. Tokioms išvadoms padaryti pakako įrodymų, surinktų iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Viešosios tvarkos tarnyboje. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Administracijos pareigūnė aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą, paviršutiniškai įvertino toje byloje surinktus įrodymus ir nepagrįstai patraukė pareiškėją administracinėn atsakomybėn, skirdama jam piniginę baudą. Būtent dėl šių neteisėtų atsakovo tarnautojos veiksmų pareiškėjas turėjo kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą, ginčyti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei patirti būtinas ir realias atstovavimo išlaidas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad tarp atsakovo darbuotojos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos turtinės žalos egzistuoja aiškus priežastinis ryšys, tad konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytos visos CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniuose nurodytos sąlygos, kurioms esant taikoma civilinė atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pirmosios instancijos teismas iš atsakovo pagrįstai priteisė turtinės žalos atlyginimą.

Apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė neteisėtų atsakovo veiksmų, nepagrįstas, nes skundžiamame teismo sprendime tiesiogiai nurodyta, jog pareigūnė aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimą, dėl ko pareiškėjas buvo neteisėtai nubaustas administracine bauda.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas