A-414-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-414-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07278-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Top market“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Top market“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB „Top market“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 10-57-AT2-2 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime nurodyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato darbuotojai 2013 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Top market“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), girtam (2,68 prom.) Z. K. (Z. K.), gimusiam (duomenys neskelbtini), už 15,99 Lt pardavė vieną 0,5 1 talpos butelį degtinės „Sobieski Vodka Superior“ (40 proc. stiprumo) ir už 2,79 Lt vieną 1 l talpos plastikinį butelį alaus „Šnekorių“ (5,2 proc. stiprumo).

Konstatuota, kad Bendrovė nesilaikė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimo, tačiau Nutarime nenurodyta, kokie įrodymai patvirtina padarytą pažeidimą. Nėra neginčijamai nustatyta, kad UAB „Top market“ parduotuvės pardavėja alkoholį būtų pardavusi neblaiviam asmeniui ir kad tas asmuo būtų Z. K. Pastarasis nebuvo parodytas atpažinti pardavėjoms kaip asmuo, galbūt pirkęs alkoholį, todėl policijos pareigūnų padaryta prielaida, kad šis asmuo pats įsigijo alkoholį, nepagrįsta, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas draudimas.

Teigė, kad policijos pareigūnų 2013 m. rugsėjo 26 d. tarnybinis pranešimas leidžia daryti išvadą, jog Z. K. buvo pastebėtas girtas einantis (duomenys neskelbtini), kelio važiuojamąja dalimi, (duomenys neskelbtini) kaimo link. Jis po striuke nešėsi alkoholinių gėrimų. Policijos pareigūnai atliko nesankcionuotą šio asmens kratą, tačiau asmens kratos fakto ir rezultatų neįformino. Neteisėtu būdu gauti įrodymai negali būti vertinami kaip tinkami įrodymai, pagrindžiantys Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo padarymą.

Jeigu pats Z. K. būtų pirkęs alkoholį UAB „Top market“ parduotuvėje, policijos pareigūnai būtų suradę ir kasos kvitą, tačiau tokio įrodymo byloje nėra. Z. K., S. L. ir N. M. paaiškinimai surašyti vieno pareigūno rašysena, suderinant vienus parodymus su kitais. Paaiškinimuose nenurodyta, kad būtų dalyvavęs vertėjas, tačiau paminėti asmenys nemoka lietuvių kalbos ir jiems turėjo būti užtikrinta teisė kalbėti bei duoti paaiškinimus gimtąja kalba. Tokie procesiniai pažeidimai sudaro pagrindą kritiškai vertinti policijos pareigūno surašytus tariamai paminėtų asmenų duotus paaiškinimus.

Turėjo būti išaiškintos asmenų procesinės teisės, pranešta, kokiu teisės pažeidimu jie kaltinami, bei išaiškinta galimybė pasinaudoti konstitucine teise neliudyti prieš save. Pažymėjo, jog policijos pareigūnų 2013 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 13.00 val. sustabdžius einantį Z. K. alkoholio matuokliu „Drager“, patikrinimo liudijimo Nr. 1423218, buvo nustatytas sunkus girtumas (2,68 prom.). Iš byloje esančio alkoholio matuoklio kvito matyti, kad patikrinimas buvo atliktas ne 13.00 val., kai buvo sulaikytas paminėtas asmuo, o tik 13.26 val., ir ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta protokole, o (duomenys neskelbtini).

Alkoholio matuoklio kvito Z. K. nepasirašė, nors lietuvių kalba pareigūnų surašytą ir jam nesuprantamą paaiškinimą pasirašė, todėl yra pagrindas abejoti, kad buvo atliekamas Z. K. blaivumo patikrinimas ir kad patikrinimo rezultatas buvo būtent 2,68 prom. Teigė, jog Bendrovės atsakomybės sąlygos įstatymo leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis nenustatytos, jos grįstos prielaidomis ir neteisėtais būdais gautais įrodymais, todėl turėtų būti vertinamos kritiškai, o Nutarimas turėtų būti panaikintas.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 13–14) prašė atmesti skundą.

Atsakovas nurodė, kad Z. K. policijos pareigūnai sulaikė už kelių žingsnių nuo UAB „Top market“ parduotuvės. Paprašius parodyti alkoholį, Z. K. iš striukės vidinės kišenės išsitraukė 0,5 1 degtinės „Sobieski Vodka Superior“ (40 proc. stiprumo) ir 1 l talpos plastikinį butelį alaus „Šnekorių“ (5,2 proc. stiprumo). Paklausus, iš kur jį gavo, asmuo prisipažino, kad prieš akimirką nupirko parduotuvėje „Aibė“ iš pardavėjos, kurią vadina (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad už alkoholį sumokėjo 20 Lt: degtinė kainavo apie 16 Lt, o alus – apie 2,79 Lt.

Teigė, kad pardavėja jokių priekaištų dėl jo neblaivumo nepareiškė. Alkoholio matuokliu „Drager“ Z. K. nustatytas sunkus girtumas (2,68 prom.). Pasiūlius kartu nueiti į parduotuvę, asmuo sutiko. Parduotuvėje dirbo dvi pardavėjos – N. M. ir S. L. N. M. pareiškė, kad alkoholio Z. K. nepardavė, o S. L. nurodė, kad alkoholinių gėrimų paminėtam asmeniui pardavė, tačiau jis jai labai girtas nepasirodė, todėl Bendrovės teiginys, jog Z. K. nebuvo parodytas atpažinti pardavėjoms, vertinamas kritiškai, kaip būdas išvengti atsakomybės. Pažymėjo, kad Bendrovė klaidina teismą, nes Z.

K. buvo pastebėtas girtas išeinantis iš parduotuvės su iš po drabužių išsikišusiu alkoholio buteliu. Z. K. pats pateikė alkoholį policijos pareigūnams, dėl to buvo surašytas daiktų paėmimo protokolas. Nurodė, kad Z. K. paaiškinimą surašė vyriausiasis tyrėjas J. D., o S. L. ir N. M. – tyrėjas M. M. (M. M.). Visiems šiems asmenims pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK) buvo išaiškintos jų teisės, paklausta, ar reikalingas vertėjas. Asmenys pareiškė, kad parodymus duos lietuvių kalba, vertėjas nereikalingas, tai patvirtina jų paaiškinimuose nurodyti ir parašais patvirtinti teiginiai, kad tekstas iš jų žodžių surašytas teisingai.

Teigė, kad asmuo alkotesteriu buvo patikrintas praėjus nurodytam laikui, nes dėl alkoholio patikrinimo organizme Z. K. buvo nuvežtas iki artimiausio patrulių ekipažo, o parašo alkoholio matuoklio kvite nėra, nes Z. K. atsisakė pasirašyti, šį faktą patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulis M. K. Tvirtino, kad policijos pareigūnų surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina Bendrovės pardavėjos S. L. alkoholio pardavimo faktą neblaiviam piliečiui Z. K. Pažymėjo, kad UAB „Top market“ administracija įvairiais įmanomais būdais vilkino dokumentų bei kitų įrodymų pateikimą, nors iš pradžių personalas teigė, kad parduotuvėje įrengtos vaizdo kameros, ir žadėjo pateikti vaizdo įrašą, susijusį su tos dienos įvykiu, tačiau to sąmoningai nepadarė.

Kasos aparato kvito Bendrovė taip pat piktybiškai nepateikė. Padarė išvadą, kad UAB „Top market“ buvo nesuinteresuota pateikti paminėtus įrodymus, taip norėdama išvengti atsakomybės. Tiek S. L., tiek N. M. duoti paaiškinimai patvirtina faktą, kad būtent Z. K., būdamas girtas, parduotuvėje „Aibė“ įsigijo alkoholio. Šį faktą patvirtina ir kiti policijos pareigūnų surinkti įrodymai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu (b. l. 44–48) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 10-57-AT2-2, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą paskirta 1 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarime nustatyta, kad UAB „Top market“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), girtam (2,68 prom.) Z. K. už 15,99 Lt buvo parduotas 0,5 l butelis degtinės „Sobieski Vodka Superior“ (40 proc. stiprumo) ir už 2,79 Lt – 1 l talpos plastikinis butelis alaus „Šnekorių“ (5,2 proc. stiprumo). Konstatuota, kad tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, draudžiantį alkoholinius gėrimus parduoti neblaiviems asmenims. Pareiškėjui paskirta 1 000 Lt bauda.

Teismas pažymėjo, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Šio reikalavimo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pareigą ūkio subjektui, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojui, imtis reikiamų priemonių tam, kad nebūtų pažeistas paminėtas Alkoholio kontrolės įstatymo draudimas. Konkretus pareigos užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių tam tikromis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo.

Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, konstatavo, kad byloje įrodytas faktas, jog alkoholis 2013 m. rugsėjo 26 d. UAB „Top market“ priklausančioje parduotuvėje „Aibė“ buvo parduotas neblaiviam asmeniui. Pardavėja negalėjo nesuprasti, jog pirkėjas yra neblaivus. Priešingai, nei teigė pareiškėjas, pažeidimo faktas yra įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados viršininko E. J. (E. J.) 2013 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniu pranešimu dėl nustatyto pažeidimo, 2013 m. spalio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. R 012630/07-13-7916116 nurodytais duomenimis, pirkėjo Z. K. bei pardavėjos-kasininkės paaiškinimais, alkotesterio „Drager“ duomenimis. Parašo ant alkotesterio duomenų nėra dėl to, kad asmuo pasirašyti atsisakė, ir tai patvirtina M. K. padarytas įrašas. Faktas, kad policijos pareigūnai nerado kasos kvito, išvados dėl Bendrovės padaryto pažeidimo nepaneigia. Pareigos pateikti šį dokumentą nevykdė pats pareiškėjas. UAB „Top market“ buvo sudaryta galimybė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad Z. K. paminėtoje parduotuvėje 2013 m. rugsėjo 26 d. alkoholio nepirko, pateikiant parduotuvėje esančių kamerų vaizdo įrašus, tačiau net du kartus prašant pateikti šiuos duomenis, tai nebuvo padaryta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad duomenys buvo surinkti neleistinu būdu. Tarnybinis pranešimas ir alkoholinio gėrimo pirkėjo paaiškinimai yra nuoseklūs, tarp jų nėra prieštaravimų. Tai, kad Z. K. iki užfiksuoto pirkimo buvo vartojęs stiprių alkoholinių gėrimų, jam nustatytas 2,68 prom. girtumas, alkoholinio gėrimo pirkėjas policijos pareigūnams atrodė akivaizdžiai neblaivus, patvirtina, jog pardavėja turėjo galimybę įsitikinti asmens neblaivumu, nes asmuo buvo pakankamai išgėręs, kad turintis pareigą įsitikinti perkančiojo neblaivumu asmuo galėtų tai suprasti. Pardavėjos-kasininkės S. L. paaiškinimas, kad ji nesuprato, ar asmuo yra neblaivus, patvirtina tik tai, kad pareiškėjas neskyrė pakankamo dėmesio tam, kad pardavėjai kiekvienu atveju įvertintų asmens neblaivumą.

Teismas neturėjo pagrindo abejoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Maišiagalos policijos nuovados viršininko 2013 m. rugsėjo 26 d. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto pažeidimo nurodyta aplinkybe, kad asmuo buvo parodytas atpažinti pardavėjoms. Šiame tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad neblaivumas patikrintas 13.00 val., jame pažymėta, jog tokiu laiku buvo pastebėtas neblaivus asmuo. Iš alkotesterio „Drager“ išrašo matyti, kad neblaivumo patikrinimas buvo atliktas 2013 m. rugsėjo 26 d. 13.26 val. (duomenys neskelbtini), t. y. kitoje vietoje, nei buvo pastebėtas neblaivus asmuo, jokių prieštaravimų tarp šio išrašo ir kitų byloje esančių įrodymų nėra, todėl Bendrovės teiginį dėl tarnybiniame pranešime bei protokole esančių netikslumų teismas atmetė kaip nepagrįstą. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir UAB „Top market“ teiginį, kad asmenų paaiškinimai surašyti vieno pareigūno rašysena, suderinant vienus parodymus su kitais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Z. K. paaiškinimą surašė vyriausiasis tyrėjas J. D., o S. L. ir N. M. – tyrėjas M. M. Pateiktus paaiškinimus savo parašais patvirtino patys asmenys, o tai suponavo išvadą, kad jie suprato lietuvių kalbą. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą ir konstatuoti, kad asmenims buvo reikalingas vertėjas. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginį, kad asmenims nebuvo išaiškintos jų teisės.

Teismas vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3, 7, 8, 9 dalimis ir nurodė, kad Nutarime pažymėta, jog pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. UAB „Top market“ už paminėto pažeidimo padarymą buvo skirta 1 000 Lt bauda, t. y. mažesnė nei baudos vidurkis. Piniginė bauda nėra Bendrovei per didelė, ji proporcinga padarytam pažeidimui ir yra teisinga. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius teisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Šios institucijos Nutarimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nebuvo juridinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais, todėl teismas UAB „Top market“ skundą atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 52–56) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neištyrė ir neįvertino viseto principu visų byloje surinktų įrodymų, o apsiribojo atsakovo atsiliepime išvardytų motyvų perrašymu. Įrodymų vertinimo pažeidimai turėtų būti vertintini kaip esminiai pažeidimai, sukliudę teismui priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.

2. Neatitinka tikrovės teismo sprendime nurodytos administracinės bylos nagrinėjimo aplinkybės. Pranešimas apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka reiškia, kad byla nagrinėjama šalims nedalyvaujant ir byloje dalyvaujantys asmenys į bylos nagrinėjimą nekviečiami. Akivaizdu, kad kviečiant ir leidžiant byloje dalyvauti atsakovui buvo pažeisti lygiateisiškumo prieš įstatymą ir rungtyniškumo principai.

3. Teismas nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai įrodo, kad Z. K., S. L. ir N. M. buvo išaiškintos jų teisės ir buvo klausiama dėl kalbos mokėjimo. Šie asmenys buvo verčiami liudyti prieš save, apgaule surašant reikiamus parodymus į jų paaiškinimus ir priverčiant pasirašyti jiems nesuprantamą tekstą. Taip gauti įrodymai yra neteisėti ir neturi įrodomosios galios, o jų pagrindu priimtas nutarimas yra neteisėtas. Teismas turėjo visas galimybes iškviesti paminėtus asmenis ir juos apklausti, tačiau to nepadarė.

4. Byloje esančiame UAB „Top market“ kvite nurodyta ne S. L. ar N. M., bet K. J., kuri dirbo parduotuvėje tą dieną ir tuo metu ir kurios kaip kasininkės paaiškinimo policijos pareigūnai dėl nežinomų priežasčių nepaėmė ir jos neapklausė. Ant alkotesterio kvito nenurodyta, kokios tarnybos alkotesteriu buvo tikrinamas girtumas ir koks policijos pareigūnas atliko patikrinimą, akivaizdžiai skiriasi rašysena kvito skiltyje „Parašas“ ir likusioje kvito dalyje. Pagal alkoholio matuoklio kvitą, patikrinimas buvo atliekamas ne 13.00 val., kada buvo sulaikytas paminėtas asmuo, o tik 13.26 val., ir ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta protokole, o (duomenys neskelbtini), tuo pat metu 13.10 val. buvo pildomas pastarojo asmens paaiškinimas. Liko nepaaiškinta aplinkybė, kodėl alkoholio matuoklio kvito Z. K. nepasirašė, nors lietuvių kalba pareigūnų surašytą ir jam nesuprantamą paaiškinimą pastarasis pasirašė. Yra pagrindas abejoti, kad buvo atliekamas Z. K. blaivumo patikrinimas ir kad patikrinimo rezultatas sudarė būtent 2,68 prom. Abejotinus įrodymus teismas turėjo vertinti traukiamo atsakomybėn asmens naudai. Būtent policija turėjo pateikti Bendrovės kaltės įrodymus, o ne ji įrodinėti, kad jos kaltės nėra.

5. Teismas nenustatė, kaip vienu ir tuo pačiu metu Z. K. ėjo važiuojamąja kelio dalimi link (duomenys neskelbtini) kaimo, trukdė eismui, svirduliavo, sunkiai orientavosi aplinkoje ir tuo pat metu buvo sulaikytas, išeinantis iš parduotuvės. Teismas netinkamai įvertino kasininkės-pardavėjos N. M. paaiškinimus. Įtikinami yra S. L. paaiškinimai, kad ji iš išvaizdos negalėjo suprasti, ar Z. K. buvo neblaivus, nes pastarasis nesikabinėjo, nesvirduliavo ir iš jo nesklido alkoholio kvapas.

6. Teismo sprendime nėra motyvuotų išvadų dėl dalies skundo esminių argumentų, todėl yra pagrindas teigti, kad skundas liko iš esmės neišnagrinėtas. Teismas dėl dalies įrodymų visiškai nepasisakė ir liko neaišku, ar jais rėmėsi, ar juos atmetė. Teismui didesnę ir svaresnę reikšmę turėjo tie įrodymai, kurie, teismo nuomone, pateisina Nutarimo motyvus, nors jie ir prieštarauja daugumai įrodymų bei patvirtina skundo argumentus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70–73) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Pardavėja S. L. neneigė pardavusi alkoholinius gėrimus iš matymo pažįstamam Z. K. Dėl šio įvykio administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir neblaivus viešoje vietoje, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę, pasirodęs Z. K. (pagal ATPK 178 str., nutarimas įsiteisėjęs, skundžiamas nebuvo), ir pardavėja S. L., pardavusi alkoholį neblaiviam Z. K. (pagal ATPK 164 str. 3 d., jos atžvilgiu nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje dar nepriimtas). Pardavėjos S. L. paaiškinimas, kad ji nesuprato, ar asmuo, kuriam ji pardavė alkoholį, yra neblaivus, patvirtina tik tai, jog pareiškėjas neskyrė pakankamo dėmesio tam, kad pardavėjai kiekvienu atveju įvertintų asmens neblaivumą. Nekontroliuodamas, kokios būsenos pirkėjams sudaro sąlygas įsigyti alkoholio, apeliantas nesąžiningai (nesilaikydamas įstatymo reikalavimų) pelnosi iš apsvaigusių, savo veiksmų ir jų pasekmių nebesuvokiančių asmenų, kurie sukelia tam tikras neigiamas pasekmes sau ir visuomenei.

2. Ši administracinė byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, vertinant visą byloje surinktą medžiagą: pareiškėjo skunde, atsakovo atsiliepime į šį skundą nurodytas aplinkybes, argumentus ir prašymus, pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais šalys grindė savo poziciją.

3. Iš Z. K. paaiškinimą priėmė vyriausiasis tyrėjas J. D., iš S. L. ir N. M. – tyrėjas M. M.. Visiems šiems asmenims pagal ATPK reikalavimus buvo išaiškintos jų teisės, pasiteirauta, ar jiems reikalingas vertėjas. Šie asmenys pareiškė, kad parodymus duos lietuvių kalba, vertėjas nereikalingas. S. L. ir N. M. dirba pardavėjomis apeliantui priklausančioje parduotuvėje. Negalima kiekvienu atveju kviesti į apklausą vertėją vien dėl to, kad apklausiamo asmens pavardė yra nelietuviška.

4. Patikrinti alkotesteriu Z. K. buvo nuvežtas iki artimiausio patrulių ekipažo. Parašo alkoholio matuoklio kvite nėra, kadangi jis pasirašyti atsisakė, tačiau patikrinimo ir atsisakymo pasirašyti faktą savo parašu patvirtino patrulis M. K. UAB „Top market“ administracija įvairiais būdais vilkino dokumentų bei kitų įrodymų pateikimą byloje. Fiskalinis kvitas, kurį buvo prašoma pateikti apelianto, žymi realizacinę kasos operaciją, t. y. šiuo atveju paminėtų alkoholinių gėrimų pardavimą. Nefiskalinis kvitas fiksuoja nerealizacinę operaciją – šiuo atveju paminėtos parduotuvės apyvartą iki 2013 m. rugsėjo 26 d. 14.26 val. Nefiskaliniame kvite pažymėta jį atspausdinusios parduotuvės darbuotojos pavardė – K. J. (tai visiškai nepaneigia fakto, kad pardavėja S. L. pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui, ji galėjo dirbti su parduotuvės kasos aparatu, naudodamasi kolegės autorizacija).

5. Visa dėl 2013 m. rugsėjo 26 d. įvykio policijos surinkta medžiaga buvo pateikta teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimo. Teismas šiuos įrodymus visapusiškai įvertino, pasisakė ir dėl visų pareiškėjo skundo argumentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. spalio 25 d. nutarimo Nr. 10-57-AT2-2 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, kuriuo UAB „Top market“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą buvo paskirta 1 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmiausia reikia pažymėti, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, jog ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimai. Be to, sprendžiant dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų pažeidimo, juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie šio įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (padarytais pažeidimais).

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcija) nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Konkretus pareigos užtikrinti, jog nebūtų pažeidžiamas šis Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimas, turinys nėra atskleistas. Todėl ūkio subjektas, turintis licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turi tam tikrą laisvę pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau jis turi imtis tokių priemonių, kokių tam tikromis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Be to, Alkoholio kontrolės įstatymas nereikalauja, kad prekybos alkoholiu atveju turėtų būti atliekamas neblaivumo patikrinimas ar nustatomas neblaivumo sunkumas, todėl vien tik neblaivumo požymių nustatymas (pvz., iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra pakankamas pagrindas atsisakyti tokiam asmeniui parduoti alkoholinius gėrimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėje byloje iš esmės nėra ginčo dėl alkoholinių gėrimų pardavimo fakto Z. K., tačiau ginčijama, ar pareiškėjo darbuotoja S. L. pardavė alkoholinius gėrimus neblaiviam asmeniui. Kaip buvo paminėta, pardavėjui nėra nustatyta pareiga tikrinti asmens, perkančio alkoholinius gėrimus, girtumo. Jis gali tik stebėti pirkėjo elgesį, kuris leistų daryti prielaidą, kad šis yra neblaivus. Šiuo atveju, remiantis administracinėje byloje esančiu S. L. paaiškinimu (b. l. 31), ji neįžvelgė pirkėjo išorinių girtumo požymių.

Svarbu pažymėti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8.-100-269/2014 buvo nutraukta S. L. iškelta byla, nenustačius jos tyčios, todėl nebuvo pagrindo pastarąją bausti už prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklių pažeidimą (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p.) pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Administracinio teisės pažeidimo byloje S. L. nuosekliai teigė, kad neturėjo pagrindo įtarti Z. K. esant neblaivų. Šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendimą priėmė remdamasis vien tik rašytine medžiaga.

Teismas nesiėmė priemonių tiesiogiai išklausyti su šia situacija susijusių asmenų paaiškinimų, parodymų, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes (ABTĮ 57 str.). Vilniaus rajono apylinkės teismas paminėtą nutarimą priėmė išklausęs pardavėją S. L., policijos pareigūnus J. D., E. J., M. M., pirkėją Z. K. Kaip nurodyta pirmiau, S. L. vienodai aiškino situaciją. Tačiau, lyginant policijos pareigūnų ir pirkėjo pateiktą situacijos apibūdinimą šioje administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje, pastebėtini tam tikri neatitikimai.

Policininkai skirtingai aiškino Z. K. neblaivumo nustatymo faktą (patikrinti alkotesteriu Z. K. buvo nuvežtas iki artimiausio patrulių ekipažo (b. l. 13–14, 70–73); neturėjo alkotesterio, todėl atvežė kitas patrulių ekipažas). Z. K., priešingai nei šioje administracinėje byloje (b. l. 32), teigė alkoholinius gėrimus pirkęs blaivus, o policininkai jį sulaikė vėliau, kai ėjo iš pažįstamo, kur vartojo alkoholį, nuvežė patikrinti neblaivumą, pareigūnai neteisingai viską surašė. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad administracinėje byloje nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog Z.

K., pirkdamas alkoholinius gėrimus, buvo neblaivus.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad būtent institucija, atliekanti tyrimą, turi įrodyti buvus Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkto pažeidimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šiuo atveju galima daryti išvadą, kad atsakovas nesurinko įrodymų, jog pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą draudimą parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims. Taigi ginčijamas Nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes (ABTĮ 57 str.) ir dėl to neteisingai pritaikė materialinės teisės normą (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 2 p.), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 143 str., 88 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko 2013 m. spalio 25 d. nutarimą Nr. 10-57-AT2-2 taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis