AS-261-735-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-735/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02472-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pabalnotas vėjas“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lesto“, UAB „Baltpool“, dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pabalnotas vėjas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Pabalnotas vėjas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-91 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-03-28 nutarimo Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ dalį, kurioje:

– pripažintas netekusiu galios Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 1 punktas dalyje, kur dalyvių pateiktų ir „Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono nuostatų“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 30 d.) reikalavimus atitikusių patikslintų pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilėje yra dalyvis Nr. A1-34 (UAB „Pabalnotas vėjas“);

– pripažintas netekusiu galios Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 2.12 punktas;

– UAB „Pabalnotas vėjas“ įpareigota iki 2014 m. gegužės 1 d. viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų administratoriui grąžinti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki nutarimo priėmimo dienos išmokėtas VIAP lėšas – 66 110,23 Lt, gautas taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydį už pagamintą elektros energiją vėjo elektrinėje „Jakaičių VE1“, esančioje Jakaičių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav.;

– UAB „Baltpool“ įpareigota nutraukti VIAP lėšų mokėjimus UAB „Pabalnotas vėjas“ už vėjo elektrinėje „Jakaičių VE1“, esančioje Jakaičių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav., pagamintą elektros energiją;

– AB „Lesto“ įpareigota nutraukti VIAP lėšų mokėjimus UAB „Pabalnotas vėjas“ už vėjo elektrinėje „Jakaičių VE1“, esančioje Jakaičių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav., pagamintą elektros energiją pagal sudarytą Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį, įskaitant pagamintą elektros energiją iki Komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-91 priėmimo dienos.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-91 pakeitimo galiojimą dalyje, kurioje:

– pripažintas netekusiu galios Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 1 punktas dalyje, kur dalyvių pateiktų ir „Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono nuostatų“ (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. gruodžio 30 d.) reikalavimus atitikusių patikslintų pasiūlymų dėl fiksuoto tarifo eilėje yra dalyvis Nr. A1-34 (UAB „Pabalnotas vėjas“);

– pripažintas netekusiu galios Komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-104 2.12 punktas;

– UAB „Pabalnotas vėjas“ įpareigota iki 2014 m. gegužės 1 d. VIAP lėšų administratoriui grąžinti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki nutarimo priėmimo dienos išmokėtas VIAP lėšas – 66 110,23 Lt, gautas taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydį už pagamintą elektros energiją vėjo elektrinėje „Jakaičių VE1“, esančioje Jakaičių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav.;

– UAB „Baltpool“ įpareigota nutraukti VIAP lėšų mokėjimus UAB „Pabalnotas vėjas“ už vėjo elektrinėje „Jakaičių VE1“, esančioje Jakaičių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav., pagamintą elektros energiją;

– AB „Lesto“ įpareigota nutraukti VIAP lėšų mokėjimus UAB „Pabalnotas vėjas“ už vėjo elektrinėje „Jakaičių VE1“, esančioje Jakaičių k., Skirsnemunės sen., Jurbarko r. sav., pagamintą elektros energiją pagal sudarytą Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį, įskaitant pagamintą elektros energiją iki Komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-91 priėmimo dienos.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi priimtas pareiškėjo UAB „Pabalnotas vėjas“ skundas. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkintas iš dalies – laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdytas Komisijos 2014 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. O3-91 3.2.1. punkto, kuriuo UAB „Pabalnotas vėjas“ įpareigota iki 2014 m. gegužės 1 d. VIAP lėšų administratoriui grąžinti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki nutarimo priėmimo dienos išmokėtas VIAP lėšas – 66 110,23 Lt, gautas taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydį už pagamintą elektros energiją, galiojimas. Kita pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dalis atmesta.

Teismas nusprendė, jog paduotas skundas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23, 24, 39 straipsniuose keliamus reikalavimus, todėl priimtas.

Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas, remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais administracinėse bylose Nr. AS525-607/2010, Nr. A552-320/2012, įvertinęs pareiškėjo pateiktus argumentus, kad jo pagrindinė veikla – elektros energijos gamyba ir pardavimas, ši veikla sudaro 87,8 proc. visos jo veiklos, 2013 m. pareiškėjas patyrė 11 196 Lt, o 2014 m. I ketvirtį – 259 529 Lt nuostolių, išieškojus išmokėtas VIAP lėšas nuostoliai padidėtų 25,5 proc. dėl paramos priemonės nutraukimo pareiškėjas kiekvieną mėnesį negautų vidutiniškai 7 366 Lt pajamų, pareiškėjo per 2014 m. vykdytini kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 2 451 554 Lt, trumpalaikis likvidus turtas – 104 394 Lt, 66 110,23 Lt dydžio VIAP lėšų grąžinimas ženkliai sumažintų likvidaus turto vertę, o tai sukeltų tiesioginę grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui ir mokumui, taip pat, kad fiksuoto tarifo panaikinimas pareiškėjo pajamas sumažintų apie 48,7 proc., todėl jis negautų 73 660 Lt pajamų iš VIAP per 2014 m., nusprendė, kad pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkinti iš dalies ir laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdyti Komisijos 2014 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. O3-91 3.2.1. punkto galiojimą. Kitą pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dalį atmesti.

Sprendžiant, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdyti Komisijos 2014 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. O3-91 3.2.1 punkto galiojimą, teismas pažymėjo, jog svarbu tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2013 metus bei už 2014 m. I ketvirtį, pareiškėjas patyrė atitinkamai 11 196 Lt ir 259 529 Lt nuostolių. Taip pat svarbu, tai, kad pareiškėjo trumpalaikis turtas sudaro 104 394 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 451 554 Lt (žr. balansą už 2014 m. I ketvirtį). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytus argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, inter alia, UAB „Pabalnotas vėjas“ 2013, 2014 m. I ketvirčio balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitą, teismas konstatavo, kad tuo atveju, jei pareiškėjas būtų įpareigotas nedelsiant grąžinti 66 110,23 Lt dydžio VIAP lėšų, patirtų neigiamų pasekmių ir nuostolių (t. y. dėl to iškiltų reali grėsmė bendrovės ūkinės veiklos tęstinumui, nes pareiškėjas nebegalėtų toliau vykdyti savo veiklos, atsiskaityti su kreditoriais, o tai pakenktų jo reputacijai, galimybėms plėtoti verslą), o teismui galimai priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, padėties, buvusios iki ginčijamo akto, atkūrimas būtų itin sudėtingas.

Sprendžiant, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl Komisijos 2014 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. O3-91 kitoje dalyje reikšminga yra tai, kad dėl šių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismui priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą ir jam įsiteisėjus, padidėtų pareiškėjo grąžintina suma dėl permokėtų VIAP lėšų. Taip pat svarbu yra tai, kad iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų dokumentų teismui nėra akivaizdu, jog skundžiamas Komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. O3-91 yra neteisėtas.

Konstatuota, kad pareiškėjas patirtų neigiamų pasekmių ir nuostolių net ir tuo atveju, jei jis būtų įpareigotas nedelsiant grąžinti 66 110,23 Lt dydžio VIAP lėšų. Todėl, teismo nuomone, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, dėl kurių pritaikymo teismui priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą ir jam įsiteisėjus, pareiškėjo grąžintina suma dėl permokėtų VIAP lėšų padidėtų, iškiltų reali rizika, kad pareiškėjas būtų nepajėgus grąžinti bylos nagrinėjimo metu galinčios išaugti permokėtų VIAP lėšų sumos.

Įvertinęs nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad teismui patenkinus pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, dėl kurių taikymo, teismui priėmus nepalankų pareiškėjui sprendimą ir jam įsiteisėjus, padidėtų pareiškėjo grąžintina suma dėl permokėtų VIAP lėšų, pagal nustatytas aplinkybes būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principai, tai nebūtų adekvatu siekiamam tikslui.

II. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė atskirąjį skundą (b. l. 111-117), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir netenkinti pareiškėjo skunde pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, bei pažeidė proporcingumo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principus, dėl to visiškai nepagrįstai iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, jog tam, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas būtų negalimas dėl proporcingumo principo ar interesų pusiausvyros pažeidimo, nepakanka vien tik nustatyti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė sukelia neigiamus padarinius atitinkamam asmeniui, bet turi būti įvertinamas ir tokių padarinių mastas ir pobūdis, jų reikšmingumas ir sunkumas, palyginti su tais neigiamais padariniais, kurie galėtų atsirasti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės nebūtų taikomos. Taigi, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vertinama, kokie padariniai gali kilti, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės bus taikomos arba netaikomos, kurie iš šių padarinių labiau tikėtini ir sunkesni, sudėtingiau pašalinami (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-217/2008; 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-674/2011).

Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią pripažįstama, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas. Galima žala ir galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Taigi, ta aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurias asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011). Pabrėžia, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tai, kad galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl skundžiamo atsakovo nutarimo 3.2.1 punktu nustatyto įpareigojimo, iš esmės negalės būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka.

Be to, reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011). Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsižvelgtina į įmonės finansinę padėtį, jos perspektyvų ir pokyčio tikimybę bei mastą, pritaikius arba nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, jog teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, vertina jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011).

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylos medžiagą bei faktinę situaciją:

a) jog skundžiamu atsakovo nutarimu konstatuojamomis aplinkybėmis bei nustatytais įpareigojimais nėra ribojama pareiškėjo ekonominės veiklos laisvė vykdyti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą, perdavimą bei pardavimą. Remiantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 11 dalimi, elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė, prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. Pareiškėjas skunde yra nurodęs, jog jam įrengus jėgainę, 2013 m. rugsėjo 9 d. išduotas leidimas gaminti elektros energiją. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Prekybos elektros energija taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-244, 8 punktu, pareiškėjas turi teisę vykdyti didmeninę prekybą elektros energija pagal dvišales sutartis, biržoje ir kitais Prekybos elektros energija taisyklėse įtvirtintais būdais. Taigi skundžiamu atsakovo nutarimu nėra panaikinama pareiškėjo teisė gauti pajamas iš elektros energijos gamybos;

b) jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė). Finansines ataskaitas taip pat pasirašo įmonės vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti asmenys, galintys tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (nurodomos pareigos, vardas ir pavardė). Tačiau nei viena finansinė ataskaita, kuriomis yra remiamasi tiek pirmosios instancijos teismo nutartyje, tiek UAB „Audvilta“ ataskaitoje, nėra pasirašyta pareiškėjo įmonės vyriausiojo buhalterio arba kito asmens, galinčio tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Pareiškėjo pateiktoje UAB „Audvilta“ ataskaitoje, kuria rėmėsi teismas, auditorius aiškiai pažymėjo, jog UAB „Audvilta“ ataskaitoje išvardytos procedūros nėra nei auditas, nei peržvalga, atliekamos pagal Tarptautinius audito standartus ir Tarptautinius peržvalgos standartus, todėl ataskaitą pateikusi UAB „Audvilta“ negali pateikti jokių garantijų/užtikrinimo dėl finansinių duomenų. UAB „Audvilta“ ataskaitoje pateiktos išvados remiasi duomenims, dėl kurių ataskaitą pasirašęs auditorius pats negali pateikti garantijų. Tai savaime suponuoja prielaidą, jog pareiškėjo pateikti įrodymai, suponuojantys pareiškėjo finansinių sunkumų grėsmes, nėra laikytini pagrįstais ir turinčiais įrodomąją vertę;

c) jog UAB „Audvilta“ pateiktoje ataskaitos dalyje, kurioje vertinama kokią įtaką pareiškėjo finansinei padėčiai turės 66 110,23 Lt lėšų grąžinimas VIAP lėšų administratoriui, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, taip pat iš finansinių ataskaitų matoma, jog pareiškėjas 2013 m. patyrė 11 196 Lt nuostolį, o 2014 m. sausio – kovo mėn. patyrė 259 529 Lt nuostolį. Šios aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjo finansinė padėtis tiek atsakovo 2013 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. 03-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“, tiek skundžiamo nutarimo priėmimo metu buvo neigiama – pareiškėjo veikla buvo ir yra nuostolinga. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrą pareiškėjo finansinę padėtį lemia ne tiek skundžiamo atsakovo nutarimo 3.2.1 punkte nustatytas įpareigojimas grąžinti 66 110,23 Lt VIAP lėšų administratoriui, kiek paties pareiškėjo veiksmai, susiję su netinkamu investavimo būdų, kreditavimo priemonių pasirinkimu, ir nepagrįstu ekonominių rizikų vertinimu. Taigi pareiškėjo finansinę padėtį lemia paties pareiškėjo veiksmų pasekmės, egzistavusios dar iki skundžiamo atsakovo nutarimo priėmimo;

d) jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 9 dalį, jeigu ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje ir ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, t. y. susidaro nuostoliai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius - į paskirstytinąjį pelną (nuostolius) pervedamas sumas įtraukti tokia seka (i) pervedamas iš rezervų, nepanaudotų ataskaitiniais finansiniais metais; (ii) pervedamas iš privalomojo rezervo; (iii) pervedamas iš akcijų priedų. Jeigu nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka, taip pat jei bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl akcininkų galimybės padengti nuostolius akcininkų įnašais, įstatinio kapitalo sumažinimo. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo finansinė padėtis yra neigiama, pareiškėjas nepateikė apskritai jokių dokumentų ar įrodymų, pagrindžiančių aktyvius jo veiksmus, kuriais būtų siekiama pakeisti ar panaikinti pareiškėjo neigiamą finansinę padėtį.

Remiantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, viešuosius interesus atitinkančiomis paslaugomis yra laikomos įstatymų nustatytais atvejais Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 46 straipsnio 5 ir 6 dalys įtvirtina, kad vartotojai, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų ir perdavimo tinklų, pirkdami elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo, privalo skirstomųjų ir perdavimo tinklų operatoriui apmokėti už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už sistemines paslaugas ir viešuosius interesus atitinkančias paslaugas. Taigi, VIAP biudžetas, iš kurio elektros energijos gamintojams iš atsinaujinančių energijos išteklių mokamos atitinkamos skatinimo lėšos, yra formuojamas būtent galutinių elektros energijos vartotojų. Dėl to neteisėtas elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo siekis pasinaudoti keliomis skatinimo priemonėmis (įskaitant ir fiksuotą tarifą) elektros energijai, pagamintai atsinaujinančių energijos išteklių, prieštarauja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tikslams bei neužtikrina vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad šioje byloje yra svarbus viešojo intereso aspektas, kuris turi būti užtikrintas kiekvienoje byloje, atsižvelgiant į interesų pusiausvyros principą. Nagrinėjamu atveju, reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas, labiau nei jų taikymas, užtikrintų viešąjį interesą, t. y. vartotojų formuojamo VIAP biudžeto lėšų panaudojimą pagal valstybės numatytus strateginius tikslus atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Atsižvelgiant į tai, teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neadekvati ir neproporcinga siekiamam tikslui, o valstybei žalą daranti pareiškėjo veikla turi būti nedelsiant sustabdyta.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Pabalnotas vėjas“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi teisės aiškinimo taisyklės, jog „sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę“ (2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Be to, „reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-819/2013, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011, 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010). Pirmosios instancijos teismui pateikti duomenys ir dokumentai neabejotinai patvirtina šias aplinkybes bei visiškai pagrindžia neigiamą atsakovo 2014 m. kovo 28 d. nutarimo Nr. O3-91 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-03-28 nutarimo Nr. O3-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“ pakeitimo“ vykdymo įtaką pareiškėjo atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus (ABTĮ 57 str. 1 d.) ir jo priimta nutartis šiuo atžvilgiu laikytina visiškai pagrįsta ir teisėta.

Pareiškėjo vertinimu, vien tas faktas, jog atitinkamas ūkio subjektas (šiuo atveju – pareiškėjas) gali veikti pasirinkdamas ir kitą verslo modelį (t. y. parduodamas elektros energiją ne skirstymo tinklų operatoriui, tačiau kitiems subjektams), visiškai nesusijęs nei su šiuo ginču, nei su skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymu toje dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas sustabdė išieškojimą. Pirma, pareiškėjas, norėdamas pasinaudoti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme numatyta paramos schema, atliko tam tikras investicijas, laikėsi norminiuose teisės aktuose numatytų reikalavimų, atliko kitus reikalingus veiksmus, kurie jam leistų šia paramos schema naudotis, t. y. pasirinko verslo modelį, kuris yra legalus, kurio teisėtumas buvo patvirtintas ankstesniais atsakovo pareiškėjo atžvilgiu priimtais nutarimais, todėl atsakovas, atskirajame skunde nurodydamas pareiškėjo galimą alternatyvą – pasirinkti kitą verslo modelį, peržengia Komisijai, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytas kompetencijos ribas, de facto varžant ir pareiškėjo ūkinės veiklos laisvę. Antra, tolesnė elektros energijos gamybos veikla (nepaisant to, kokiu būdu būtų vykdoma pagamintos elektros energijos prekyba: patiekiant ją į skirstomąjį tinklą, prekiaujant ja pagal dvišales sutartis, biržoje ir kt.) yra nesusijusi su pagrindiniu pirmosios instancijos teismo įvertintu aspektu, t. y. ar skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymas turės neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai ir netgi pareiškėjo veiklos tęstinumui. Šiuo atveju, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, svarbiausia įvertinti ne tai, ar pareiškėjas turi kitų verslo tęstinumo alternatyvų, bet tai, jog skundžiamo atsakovo nutarimo įvykdymas, kaip matyti tiek iš UAB „Audvilta“ 2014 m. balandžio 22 d. „Auditoriaus ataskaitos apie faktinius pastebėjimus dėl VIAP lėšų mokėjimo sustabdymo ir išieškojimo įtakos UAB Pabalnotas vėjas veikla“ (toliau – ir Ataskaita), tiek iš finansinių rodiklių, gresia itin dideliais neigiamais padariniais pareiškėjo veiklos tęstinumui.

Pats skundžiamo atsakovo nutarimo priėmimas sukelia neigiamas finansines pasekmes – pareiškėjui nemokama VIAP lėšų dalis už pagamintą ir parduotą elektros energiją. Byloje pateikti įrodymai (pareiškimo priedai Nr. 3, 14, 13 – UAB „Audvilta“ 2014 m. balandžio 22 d. „Auditoriaus ataskaita apie faktinius pastebėjimus dėl VIAP lėšų mokėjimo sustabdymo ir išieškojimo įtakos UAB Pabalnotas vėjas veiklai“; UAB „Pabalnotas vėjas“ 2013 m., 2014 m. I ketv. finansinės atskaitomybės dokumentai; UAB „Pabalnotas vėjas“ PVM sąskaitos faktūros (laikotarpiu nuo 2013 m. liepos iki 2014 m. kovo mėn.) patvirtina, jog dėl priimto atsakovo nutarimo (paramos priemonės nutraukimo) pareiškėjas kiekvieną ateinantį mėnesį negaus vidutiniškai 7 366 Lt pajamų (apskaičiuota VIAP dalis) iš pareiškėjo jėgainės veiklos. Pareiškėjas 2014 m. kovo - gruodžio mėn. būtų gavęs 73 660 Lt VIAP pajamų iš jėgainės veiklos, kas sudarytų 48,7 proc. pareiškėjo 2014 m. planuotų gauti pajamų. Taigi, skundžiamas atsakovo nutarimas panaikina pareiškėjo teisę gauti iš anksto numatytas pajamas, t. y. fiksuotą parduodamos elektros energijos tarifą, per aiškiai nustatytą 12 metų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo atsakovo nutarimo įvykdymas pareiškėjui turėtų itin neigiamas pasekmes, atmestini atsakovo argumentai, taip pat teiginiai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia proporcingumo principą. Priešingai, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, juridinio asmens bankrotas ir kitos panašios neigiamos pasekmės gali pažeisti tiek pareiškėjo, tiek ir visos visuomenės bei valstybės interesus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis vien šiuo atžvilgiu laikytina pagrįsta ir teisėta.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismui pareiškėjo pateiktus duomenis ir dokumentus (konkrečiai – Ataskaitą bei pareiškėjo finansinės atskaitomybės dokumentus) bei kitą pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktą informaciją, tinkamai įvertino pareiškėjo finansinę būklę, galimus neigiamus padarinius jo veiklai, o abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu nėra jokio pagrindo. Todėl atsakovo teiginiai ir šiuo atžvilgiu laikytini visiškai nepagrįstais. Atsakovas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ir/ar pareiškėjo teiktų įrodymų duomenų pagrįstumą.

Atsakovas nepagrįstai kelia abejones dėl pateiktų finansinės apskaitos duomenų, teigdamas, jog dokumentai nėra pasirašyti įmonės vyriausiojo buhalterio arba kito asmens, galinčio tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Pareiškėjo finansinius dokumentus (įskaitant balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą) rengia, vertina, tvarko ir kitus susijusius veiksmus atlieka pagal 2014 m. kovo 3 d. Buhalterinės apskaitos sutartį Nr. 2014/03/03 (toliau – ir Sutartis, Priedas Nr. 1) veikianti UAB „DATATECH“. Būtent ši bendrovė, kaip matyti iš Sutarties 3.1. punkto, yra atsakinga tvarkyti buhalterinės apskaitos registrus (Sutarties 3.1.1. p.), paruošti mėnesio ataskaitas (Sutarties 3.1.2. p.), atlikti kitus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui teikia 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. kovo 31 d. Balansą (Priedas Nr. 2) bei 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. kovo 31 d. Pelno nuostolių ataskaitą (Priedas Nr. 3), kurie yra pasirašyti UAB „DATATECH“ atstovo – direktoriaus R. D. bei pareiškėjo vadovo. Pateikiamų dokumentų turinys atitinka Pareiškėjo finansinius duomenis už 2013 m., 2014 m. I ketv., nurodytus Ataskaitoje ir jos prieduose bei kartu su pareiškėjo skundu pateiktuose finansinės atskaitomybės dokumentuose.

Atsakovas nepagrįstai kelia abejones dėl Ataskaitos įrodomosios reikšmės, tačiau visiškai nepagrindžia savo teiginių, jog Ataskaita negali būti laikoma tinkamu įrodymu administracinėje byloje, siekiant įrodyti skundžiamo Komisijos nutarimo neigiamą įtaką Pareiškėjo finansinei veiklai. Ataskaitą parengusi bendrovė – UAB „Audvilta“ – Lietuvos auditorių rūmų sprendimu yra įrašyta į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą, Ataskaitą parengusi auditorė L. B. yra kompetentinga rengti šias ataskaitas (tai patvirtina jos turimas auditoriaus pažymėjimas Nr. 000035), o pati Ataskaita, kaip nurodoma jos 1 puslapyje, yra parengta vadovaujantis Tarptautiniais susijusių paslaugų standartais (TSPS 4400). TSPS 4400 yra skirtas atlikti užduotims, susijusioms su finansine informacija. Taip pat jame gali būti pateiktos naudingos nuorodos atlikti užduotims, susijusioms su nefinansine informacija. Sutartų procedūrų užduoties tikslas yra auditoriui atlikti audito pobūdžio procedūras ir pateikti ataskaitą apie faktinius pastebėjimus. Taigi, pateikta Ataskaita yra parengta vadovaujantis TSPS 4400 bei auditoriui atliekant veiksmus savo kompetencijos ribose. Kadangi Ataskaita yra parengta pagal TSPS 4400 bei joje pateikti duomenys yra gauti remiantis audito pobūdžio procedūra, Ataskaita atitinka jai taikomus reikalavimus bei yra leistinas įrodymas administracinėje byloje, parengtas kompetentingo specialisto.

Atsakovo pozicija, jog pareiškėjo neigiamą finansinę būklę lemia ne tik 66 110,23 Lt dydžio sumos grąžinimas VIAP lėšų administratoriui, tačiau paties pareiškėjo veiksmai, tariamai susiję su netinkamu investavimo būdų, kreditavimo priemonių pasirinkimu ir nepagrįstu ekonominių rizikų vertinimu, o pats pareiškėjas tariamai nesiėmė jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama pakeisti ar panaikinti Pareiškėjo neigiamą finansinę padėtį, viena vertus, visiškai nesusijusi su atskirajame skunde ir pirmosios instancijos teismo nutartyje analizuojamu klausimu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslingumo, t. y. byloje pagal atskirąjį skundą vertintina, ar skundžiamas atsakovo nutarimas sukelia pareiškėjui neigiamą įtaką ir ar tai sudaro pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pagrindinėje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl Komisijos nutarimo teisėtumo. Todėl atsakovo motyvai yra nesusiję su ginčo dalyku.

Byloje pateikti įrodymai – Ataskaita bei finansinės atskaitomybės dokumentai, įsipareigojimai kreditoriams, patvirtina inter alia, kad a) pareiškėjo nuostolių padidėjimą išieškojus (grąžinus) pareiškėjui išmokėtas VIAP lėšas (gautas iš Jėgainės veiklos) (nuostoliai padidėtų 25,5 proc.); b) skundžiamo atsakovo nutarimo tiesioginę grėsmę pareiškėjo veiklos tęstinumui ir nemokumo rizikai (pareiškėjo 66 110,23 Lt VIAP lėšų grąžinimas administratoriui ženkliai sumažins pareiškėjo trumpalaikio likvidaus turto vertę). Aptariamu atveju Ataskaitoje ir pateikiamuose dokumentuose matyti pareiškėjo piniginių lėšų srautai, pajamos, kiti rodikliai bei duomenys, kurie pagrindžia itin negatyvių padarinių pareiškėjo atžvilgiu atsiradimą, jei Komisijos nutarimo galiojimas nebūtų sustabdytas ir bus įvykdytas ginčo lėšų išieškojimas.

Aukščiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina faktą, jog išieškojus ginčo lėšas iki teismo sprendimo priėmimo, pareiškėjui kyla reali grėsmė veiklos tęstinumui. Todėl tai gali apsunkinti pareiškėjo galimybę tęsti pagrindinės administracinės bylos nagrinėjimą ir ginčyti neteisėtus atsakovo veiksmus, taigi, apsunkinta pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Be to, teismui tenkinus pareiškėjo skundą ir kilus poreikiui pareiškėjui inicijuoti naujus procesus prieš atsakovą (išsiieškant sumokėtas pagal skundžiamą nutarimą sumas), pareiškėjas patirtų papildomų laiko ir finansinių kaštų, tai neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Vidiniai pareiškėjo valdymo organų veiksmai, siekiant pagerinti pareiškėjo finansinę būklę, yra visiškai nesusiję su Ataskaitoje užfiksuotu ir pirmosios instancijos teismo atliktu pareiškėjo finansinės būklės vertinimu, kadangi, kaip nurodoma Ataskaitoje, tolesnis skundžiamo nutarimo vykdymas pareiškėjo veiklos tęstinumui, neabejotina, kels itin didelę grėsmę, todėl vien tai (ypač įvertinus tą faktą, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas ne tik pažeidžiant teisės normas, tačiau ir netinkamai apskaičiavus iš pareiškėjo išieškotinos sumos dydį) lemia poreikį pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti. Papildomai pažymėtina, jog pareiškėjas dar iki ginčo pradžios ėmėsi reikiamų veiksmų finansinės padėties gerinimui ir atliko investicijas į antrą vėjo elektrinę Domeikiemio VE1, esančią Domeikiemio k., Kruonio sen. Kaišiadorių raj. 2014 m. gegužės 6 d. pareiškėjas jau pateikė prašymą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl leidimo gavimo vykdyti veiklą Domeikiemio VE1 jėgainėje (Priedas Nr. 4).

Taip pat pareiškėjo finansinę padėtį, buvusią iki skundžiamo atsakovo nutarimo priėmimo, lėmė ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės mokėjimo agentūros veiksmai – paramos neišmokėjimas. Pareiškėjas 2012 m. vasario 21 d. yra sudaręs su Nacionaline mokėjimo agentūra paramos sutartį įgyvendinti projektą „Vėjo jėgainių statyba“ Nr. 3VK-KK-10-1-000797-PR001, pagal kurią pareiškėjo projektui turėjo būti skirta dalinė parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Paramos lėšos pagal paramos sutartį pareiškėjui nebuvo išmokėtos, trečiajam suinteresuotam asmeniui pradėjus tyrimą dėl galimo išlaidų dvigubo finansavimo draudimo pažeidimo. Sprendimo ir tyrimo išvadų dėl pareiškėjo finansuojamo projekto Nacionalinė mokėjimo agentūra nėra priėmusi. Atitinkamai, Pareiškėjo projektai yra įgyvendinami iš pareiškėjo investicijų (nuosavos ir kreditorių skolintos lėšos), kas lėmė jo prievolių kreditoriams atsiradimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą patvirtina faktas, jog skundžiamu atsakovo nutarimu yra paskaičiuota neteisinga VIAP lėšų suma, kurią Komisija įpareigojo pareiškėją grąžinti. Kaip matyti tiek iš Ataskaitos, tiek iš pirmosios instancijos teismui pateikto trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lesto“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą, Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, neteisingai apskaičiavo pareiškėjui tariamai nepagrįstai išmokėtų VIAP lėšų sumą. AB „Lesto“ atsiliepime (analogiškai kaip ir Ataskaitoje) nurodoma, kad „Pareiškėjas visiškai pagrįstai teigia, jog ginčijamame nutarime yra netinkamai nustatytas Pareiškėjui išmokėtų ir grąžintinų lėšų dydis. (...) Pareiškėjas turėtų grąžinti ne 66 110,23 LTL VIAP lėšų, o tik 51 808,45 LTL VIAP lėšų sumą.“ Tokia pati išvada taip pat nurodyta ir UAB „Baltpool“ 2014 m. gegužės 9 d. rašte „Dėl komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 03-91“ (Priedas Nr. 5). Vertinant atsakovo skundžiamo nutarimo neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai bei netinkamai apskaičiuotų VIAP lėšų aplinkybę, pažymėtina, jog remiantis Ataskaita bei Ataskaitos III d. 1 p. pateiktomis išvadomis, specialisto išvados dėl grėsmės egzistavimo pareiškėjo mokumui nesikeistų, tiek išieškojus 66 110 Lt VIAP lėšų, tiek 51 808,48 Lt VIAP lėšų. Taigi, vien jau tai, kad skundžiamas Komisijos nutarimas yra priimtas netinkamai apskaičiavus tariamai neteisėtai gautų ir grąžintinų lėšų dydį, yra pagrindas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir apeliacinės instancijos teismui palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, o atsakovo pateiktą atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas netinkamai vertina viešojo intereso ir pažeistų pareiškėjo teisių gynybos santykį. Negalima sutikti su teiginiu, jog ginčo situacijoje būtent viešasis interesas turi dominuoti privataus ūkio subjekto pažeistų teisių gynybos atžvilgiu, kai, viena vertus, visiškai neteisėtai ir nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu nebetaikoma skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas), kita vertus, skundžiamu nutarimu iš pareiškėjo siekiama išieškoti didesnę sumą nei de facto buvo sumokėta pareiškėjui. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad šie du interesai tarpusavyje privalo būti derinami, o tuo atveju, kai dėl nepagrįsto viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto įvykdymo kyla didelė grėsmė ūkio subjekto veiklos tęstinumui, pažeidžiamas ir visos visuomenės bei valstybės, t. y. viešasis, interesas. Dar daugiau – nuo 2011 metų prasidėjusi elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba laikytina vienu iš svarbiausių Lietuvos Respublikos energetikos tikslų, taigi, taip pat yra ir viešojo intereso dalis. Sklandžiai ir efektyviai elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos plėtrai užtikrinti yra būtinas tinkamas ir teisės aktų normomis pagrįstas viešojo administravimo subjektų elgesys. Tuo tarpu atsakovui priėmus skundžiamą nutarimą ir jį įvykdžius, pareiškėjas de facto bankrutuotų, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiant viešąjį interesą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltpool“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo šio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lesto“ atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo šio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškina, kad nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą išvadai, ar atsakovo nutarimo dalies laikinas nevykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, sukeltų didesnius neigiamus padarinius, negu nutarimo vykdymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintas iš dalies – laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. O3-91 3.2.1. punkto, kuriuo UAB „Pabalnotas vėjas“ įpareigota iki 2014 m. gegužės 1 d. VIAP lėšų administratoriui grąžinti nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos iki nutarimo priėmimo dienos išmokėtas VIAP lėšas – 66 110,23 Lt, gautas taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydį už pagamintą elektros energiją, galiojimas (ABTĮ 71 str. 1 d.).

Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kadangi pareiškėjas neįrodė, jog dėl skundžiamo Komisijos nutarimo dalies įvykdymo jam gali kilti itin didelė finansinė žala bei tai gresia pareiškėjo veiklos tęstinumui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nesutinka su atsakovo argumentais ir sprendžia, jog jie nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl žemiau nurodytų motyvų.

Šiuo atveju ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkto normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (ABTĮ 57 str.).

Dėl nurodytų motyvų, viena iš aplinkybių, kuri gali turėti esminę reikšmę ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymui, yra teismo vertinimas dėl administracinio akto, kurio teisėtumo patikrinimo procesas nėra pasibaigęs ir vyksta teisme, vykdymo sukeliamos didelės žalos, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Kaip administracinio akto vykdymo sukeliama didelė žala galėtų būti vertinamas atvejis, kai dėl administracinio akto įvykdymo gali reikšmingai pablogėti įmonės finansinė padėtis, dėl ko įmonė nebegalėtų toliau vykdyti savo vykdomos veiklos, negalėtų pakeisti vykdytos veiklos, turėtų atleisti daug darbuotojų, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), įmonei grėstų bankrotas arba atsirastų kitokios sunkios pasekmės, kurios savo ruožtu, galėtų pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013). Tokiu atveju teismas, analizuodamas asmenų, prašančių taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, finansinę padėtį, privalo įvertinti jų apyvartinių lėšų kiekį, pajamas, šių pajamų pokyčius, turimus įsiskolinimus, kreditorinius reikalavimus, vykdomą ūkinę veiklą, skirtų baudų dydžius, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-459/2011, 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-487/2011, 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-675/2011).

Taigi, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai, jog atitinkamu administraciniu aktu paskirtos baudos (ekonominės sankcijos ar kitokios pinigų sumos) išieškojimas gali padaryti neigiamą finansinę žalą, privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes, susijusias su paskirtos baudos (ekonominės sankcijos ar kitokios pinigų sumos) išieškojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013).

Nagrinėjamu atveju vertintina, jog pareiškėjas pagrindė tai, kad konkrečiu ginčijamu Komisijos nutarimu (jo dalimi) nustatyto įpareigojimo grąžinti VIAP lėšų administratoriui VIAP lėšas – 66 110,23 Lt, gautas taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydį už pagamintą elektros energiją vykdymas jam gali sukelti didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjas, pagrįsdamas šią aplinkybę, pateikė teismui 2013 m. bei 2014 m. bendrovės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas (b. l. 72-75), 2014 m. balandžio 1 d. pažymą apie įmonės gautas paskolas, 2014 m. kovo 31 d. trumpą skolų tiekėjams suvestinę (b. l. 76-77), paskolos sutarčių kopijas (b. l. 78-92) bei šiuo dokumentus įvertinančią UAB „Audvilta“ atliktą auditoriaus ataskaitą dėl VIAP lėšų mokėjimo sustabdymo ir išieškojimo įtakos UAB „Pabalnotas vėjas“ veiklai (b. l. 38-50).

Remiantis šiais pareiškėjo pateiktais duomenimis, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2014 m. I ketvirtį pareiškėjo veikla buvo nuostolinga. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas patyrė 259 529 Lt nuostolių. Tuo tarpu pareiškėjo trumpalaikis turtas šiuo laikotarpiu sudaro 104 394 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 2 451 554 Lt. Šie skaičiai rodo, jog ginčijamu atsakovo nutarimu nustatyto įpareigojimo pareiškėjui grąžinti VIAP lėšas (66 110,23 Lt) vykdymas sukels didelę žalą pareiškėjo veiklai.

Tokią išvadą taip pat pagrindžia ir UAB „Audvilta“ auditoriaus ataskaita dėl VIAP lėšų mokėjimo sustabdymo ir išieškojimo įtakos UAB „Pabalnotas vėjas“ veiklai, kurioje nurodoma, kad išieškojus išmokėtas VIAP lėšas, pareiškėjo nuostoliai 2014 m. padidėtų 25,5 proc., o bendrovės likvidumo rodiklio pokytis neigiamas – 2,69 proc., kas reiškia, kad bendrovė bus nepajėgi bet kokiems atsiskaitymams, t. y. nemoki. Taip pat, įvertinus minėtus duomenis, išieškotina VIAP lėšų suma (66 110,23 Lt) sudaro daugiau nei 63 proc. pareiškėjo trumpalaikio turto ir 21 805 Lt viršija pareiškėjo gautas pajamas 2014 m.

Taigi, visa tai rodo skundžiamo atsakovo nutarimo vykdymo itin žymią įtaką pareiškėjo finansinei būklei, jos pasikeitimui. Darytina išvada, jog dėl administracinio akto įvykdymo gali reikšmingai pablogėti pareiškėjo finansinė padėtis, dėl ko jis nebegalėtų toliau vykdyti savo vykdomos veiklos, negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (taip pat valstybe, darbuotojais ir kt.), jam grėstų bankrotas bei atsirastų kitokios sunkios pasekmės, kurios savo ruožtu, galėtų pakenkti ne tik įmonės reputacijai, jos galimybėms plėtoti verslą, bet ir viešajam interesui.

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pirmosios instancijos teismui pateikto trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lesto“ atsiliepimo į pareiškėjo skundą, UAB „Baltpool“ 2014 m. gegužės 9 d. rašto „Dėl komisijos 2014 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 03-91“, UAB „Audvilta“ Ataskaitos), ginčas pagrindinėje administracinėje byloje kyla ir dėl skundžiamu atsakovo nutarimu įpareigotos grąžinti VIAP lėšų sumos dydžio. Teigiama, jog Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, neteisingai apskaičiavo pareiškėjui išmokėtų ir grąžintinų VIAP lėšų dydis, pareiškėjas turėtų grąžinti ne 66 110,23 Lt VIAP lėšų, o tik 51 808,45 Lt VIAP lėšų sumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ir dėl šios priežasties yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Komisijos 2014 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. O3-91 3.2.1. punkto, kuriuo pareiškėjas įpareigotas nuo jam išmokėtas VIAP lėšas, gautas taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuoto tarifo dydį už pagamintą elektros energiją, galiojimą, kadangi nėra aiški skundžiamu administraciniu aktu nustatyta grąžinti VIAP lėšų suma. Vis dėlto, pagal UAB „Audvilta“ Ataskaitą grėsmė pareiškėjo mokumui nesikeistų tiek išieškojus 66 110 Lt VIAP lėšų, tiek 51 808,48 Lt VIAP lėšų.

Atsakovo keliamos abejonės dėl pareiškėjo pateiktų duomenų (ypač dėl UAB „Audvilta“ auditoriaus ataskaitos) įrodomosios reikšmės laikytinos nepagrįstomis. Pažymėtina, jog Ataskaita, kaip joje ir nurodyta, nėra nei auditas, nei peržvalga, o tik pareiškėjo tiek teismui, tiek UAB „Audvilta“ pateiktų finansinių dokumentų (bendrovės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų) įvertinimas, atsižvelgiant į tolesnį skundžiamo Komisijos nutarimo vykdymą (jo įtaką pareiškėjo veiklai), ir skirta būtent tik Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 38-50). Ši Ataskaita yra parengta, vadovaujantis Tarptautiniu susijusių paslaugų standartu „Užduotys atlikti sutartas procedūras dėl finansinės informacijas“ (TSPS 4400), pagal kurį auditorius paprasčiausiai pateikia ataskaitą apie faktinius sutartų su užsakovu procedūrų pastebėjimus, nepareikšdamas jokio užtikrinimo, o ataskaitos naudotojai įvertina procedūras ir pastebėjimus, auditoriaus pateiktus ataskaitoje, ir, vadovaudamiesi auditoriaus atliktu darbu, patys padaro išvadas (TSPS 4400 5 p.). Tokiu būdu Ataskaita vertinama kaip dokumentas, kuriuo remdamasis, teismas gali konstatuoti, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str. 1, 2 d.), o ne finansinė ataskaita pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, kurios formai ir turiniui taikomi specialūs šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose numatyti reikalavimai. Pažymėtina, jog Ataskaita sudaryta bendrovės – UAB „Audvilta“ – Lietuvos auditorių rūmų sprendimu įrašytos į Lietuvos Respublikos audito įmonių sąrašą, taip pat auditorės, kuriai išduotas auditoriaus pažymėjimas (b. l. 49-50), todėl ji laikoma tinkamu įrodymu nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pareiškėjo kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pakartotinai pateikti dokumentai taip pat laikytini tinkamais įrodymais, kuriais teismas remiasi. Šiuo atveju atsakovas neįrodė esant priešingai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju dėl atsakovo argumentų dėl pareiškėjo galimybės veikti pasirinkus ir kitą verslo modelį (t. y. parduoti elektros energiją ne skirstymo tinklų operatoriui, tačiau kitiems subjektams), paties pareiškėjo veiksmų, sukeliant sau neigiamą finansinę būklę bei pareiškėjo neveikimo gerinant šią būklę, ir teigia, jog šie argumentai nėra susiję su šioje administracinio proceso stadijoje nagrinėjamu klausimu – reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu, o konkrečiai su tuo, ar skundžiamo Komisijos nutarimo tolesnis vykdymas, jo nesustabdžius, sukels ar nesukels didelę žalą pareiškėjui, jo veiklos tęstinumui.

Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pasvėrus tiek viešąjį interesą, tiek pareiškėjo privatų interesą, laikytina, jog šiuo atveju nesustabdžius skundžiamo Komisijos nutarimo dalies galiojimo, didesnė žala būtų padaryta pareiškėjo interesams nei viešajam vartotojų interesui, atsižvelgus į tai, kad VIAP biudžeto lėšų naudotojai (gavėjai) yra daugelis bendrovių, gaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių ir teikiančių ją daugeliui vartotojų, o pareiškėjo bendrovės biudžetui grąžintinų VIAP lėšų suma (66 110, 23 Lt ar 51 808,48 Lt) yra ženkli ir itin didelė suma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė administracinio sprendimo sustabdymo taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl pagrįstai patenkino pareiškėjo reikalavimą sustabdyti skundžiamo Komisijos nutarimo dalies vykdymą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis