AS-602-573-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-573/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00211-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriui ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Palangos miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. KUL 9-2; 2) Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (26.2)-KUL 2-14.

Pareiškėjas nurodo, jog iš valstybės nuomojasi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2007 m. gegužės 17 d. buvo sudaryta trišalė projektavimo darbų sutartis, pagal kurią šio žemės sklypo detalusis planas turėjo būti parengtas iki 2010 m. Prie skundo buvo pridėtas Palangos miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. vasario 6 d. posėdžio protokolas Nr. KUL 9-2, iš kurio matyti, kad nutarta pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti vietinį reikšmingumo lygmenį.

Pareiškėjas prie skundo taip pat pridėjo Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus 2014 m. vasario 7 d. raštą (sprendimą) Nr. (26.2)-KUL 2-14, kuriuo nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto centrinės dalies specialiajame paminklosauginiame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, pastatas esantis (duomenys neskelbtini), nurodytas kaip vertingųjų savybių turintis pastatas ir Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimą šiam pastatui suteikti teisinę apsaugą, inicijuojamas vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto – pastato (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), paskelbimas savivaldybės saugomu.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2014 m. vasario 12 d. raštu Nr. (1.29-KL)2KL-279 pareiškėjas informuotas, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2014 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą suteikti teisinę apsaugą pastatui (duomenys neskelbtini). Pastatas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, jam suteiktas unikalus kodas (duomenys neskelbtini).

Teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. kovo 18 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus – pateikti šiuo metu aktualius šio pastato duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre. Teismas nurodė, jog pareiškėjas prie skundo pridėjo valstybės įmonės Registrų centro 2005 m. gegužės 16 d., t. y. beveik 9 metų senumo, pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

Nutartyje taip pat nurodyta, jog jei pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), jau yra įregistruotas Kultūros vertybių registre ir jam suteiktas unikalus kodas, pareiškėjas turėtų svarstyti klausimą, ar kelti reikalavimą dėl tokio įrašo panaikinimo. Jei pareiškėjas tokio reikalavimo nekeltų, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į procesą turi būti įtrauktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys.

Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą pateikė šiuo metu aktualų, t. y. 2014 m. kovo 10 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje.

Pareiškėjas pateikė duomenis, jog pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statusas šiuo metu – inicijuotas skelbti savivaldybės saugomu.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2014 m. kovo 3 d. skundą; įtraukė į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinį padalinį; įpareigojo atsakovus, o trečiajam suinteresuotam asmeniui pasiūlė iki 2014 m. balandžio 3 d. (įskaitytinai) pateikti teismui atsiliepimą raštu ir atsikirtimus pagrindžiančius bei kitus su byla susijusius įrodymus; tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir iki bus išnagrinėta ši administracinė byla sustabdė Palangos miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. KUL 9-2 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (26.2)-KUL 2-14 galiojimą; sustabdė šių sprendimų pagrindu pradėtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskelbimo savivaldybės saugomu procedūrą, uždraudžiant skelbti objektą, esantį (duomenys neskelbtini), savivaldybės saugomu vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektu.

Dėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismas konstatavo, kad pareiškėjas nurodė, jog teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-579-162/2014 dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano netvirtinimo. Palangos savivaldybė siekia apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą minėtoje byloje Nr. I-579-162/2014, todėl inicijavo pastato J(duomenys neskelbtini), pripažinimo savivaldybės saugomu objektu procedūrą. Savivaldybės tarybai paskelbus šį pastatą saugomu, nebetektų prasmės teismo sprendimas dėl šioje byloje ginčijamų Palangos miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. KUL 9-2 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (26.2)-KUL 2-14 panaikinimo, reikėtų inicijuoti naują ginčą dėl to paties objekto, tik dėl kito administracinio akto panaikinimo. Papildomi procesai reikalautų papildomai laiko ir lėšų bylinėjimuisi bei pažeistų teisių atstatymui, būtų apsunkinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo procedūra, kuri nėra užbaigta.

Teismas sutiko su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nes jų nesiėmus pareiškėjas turėtų inicijuoti naują ginčą dėl to paties objekto, tik dėl kito administracinio akto panaikinimo, būtų apsunkinta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo procedūra. Taigi pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 71 str. 1 d.).

III. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Sklypas (duomenys neskelbtini) yra nekilnojamoje kultūros vertybėje – Palangos miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)). Pagal Palangos miesto centrinės dalies specialųjį paminklosauginį planą šiam sklypui yra taikomas griežčiausias paminklosauginis režimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad griežčiausio paminklosauginio režimo teritorijoje prie kultūros vertybės norima pastatyti gelžbetonio ir stiklo priestatą.

2. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne pareiškėjui, bet valstybei, pareiškėjas yra tik to sklypo nuomininkas. Sklypą patikėjimo teise valdanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos raštiškai nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo siekiais didinti užstatymo tankumą ir intensyvumą.

3. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sustabdžius ginčijamų aktų galiojimą ir pastačius priestatą, kultūros vertybės apsauga taptų neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas V. N. 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Palangos miesto savivaldybės administracijos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. KUL 9-2; 2) Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. (26.2)-KUL 2-14.

Iš 2014 m. vasario 6 d. posėdžio protokolo Nr. KUL 9-2 matyti, kad nutarta pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti vietinį reikšmingumo lygmenį.

2014 m. vasario 7 d. sprendime Nr. (26.2)-KUL 2-14 nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad Palangos miesto centrinės dalies specialiajame paminklosauginiame plane, patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 1997 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 134, pastatas esantis (duomenys neskelbtini), nurodytas kaip vertingųjų savybių turintis pastatas ir Palangos miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. vasario 6 d. sprendimą šiam pastatui suteikti teisinę apsaugą, inicijuojamas vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto – pastato (unikalus kodas – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), paskelbimas savivaldybės saugomu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalimi nusprendė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir iki bus išnagrinėta ši administracinė byla sustabdė 2014 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. KUL 9-2 ir 2014 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. (26.2)-KUL 2-14 galiojimą; sustabdė šių sprendimų pagrindu pradėtas pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objekto paskelbimo savivaldybės saugomu procedūrą, uždraudžiant skelbti objektą, esantį (duomenys neskelbtini), savivaldybės saugomu vietinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 9 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2003)16 „Dėl administracinių ir teismo sprendimų vykdymo administracinės teisės srityje“ nurodyta, kad jei įstatyme nenumatyta, kad skundo dėl sprendimo padavimas automatiškai sustabdo sprendimą, privatūs asmenys turi turėti galimybę prašyti administracinės institucijos ar teismo sustabdyti ginčijamo sprendimo įgyvendinimą, siekiant apsaugoti jų teises ir interesus.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1989 m. rugsėjo 13 d. Rekomendacijoje Nr. R (89) 8 „Dėl laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose“, atsižvelgdamas inter alia į tai, kad neatidėliotinas administracinio akto, kuris yra arba bus ginčijamas, vykdymas atitinkamomis aplinkybėmis gali neatitaisomai paveikti asmens interesus tokiu būdu, kurio dėl teisingumo interesų turi būti kiek įmanoma vengiama, rekomendavo Europos Tarybos valstybėms narėms suteikti pareiškėjams galimybę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones administracinio akto atžvilgiu. Europos Tarybos Ministrų Komitetas šioje rekomendacijoje nurodė, kad sprendžiant dėl laikinosios apsaugos skyrimo, teismas turi įvertinti visus reikšmingus faktorius ir interesus. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie (lot. – iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo. Rekomendacijoje nurodoma, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės gali būti administracinio akto visiškas arba dalinis vykdymo sustabdymas, nurodymas visiškai ar iš dalies atkurti situaciją, kuri egzistavo, kai buvo priimtas administracinis aktas arba bet kuriuo metu vėliau, arba bet kokio kito tinkamo įpareigojimo nustatymas administravimo institucijai pagal teismo turimas galias.

ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (ABTĮ 57 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-223/2013).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, bet yra sprendžiamas klausimas dėl laikinosios apsaugos į teismą besikreipiančiam asmeniui taikymo, būtent dėl skundžiamo administracinio akto galiojimo sustabdymo. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertintini ir prima facie argumentai dėl skundžiamo akto galiojimo. Pareiškėjas konkrečių argumentų dėl akivaizdaus ginčijamų sprendimų neteisėtumo skunde nepateikė. Tai, ar pareiškėjas buvo informuotas apie posėdį, kuriame buvo sprendžiami klausimai, kurie turi įtakos jam priklausančio turto likimui, taip pat, tai, ar priimant ginčijamus sprendimus, buvo teisingai laikomasi visų procedūrų, numatytų teisės aktuose, gali būti nustatyta tik įvertinus visą byloje esančią medžiagą, t. y. nagrinėjant bylą iš esmės. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjų nurodytais argumentais dėl skundžiamų sprendimų neteisėtumo, sprendžia, kad aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų juos esant neteisėtus, nėra.

Kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, ir yra prima facie argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo.

Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje rėmėsi pareiškėjo pateiktais argumentais, kad nesustabdžius ginčijamų sprendimų galiojimo ir pabaigus procedūrą, pareiškėjui reikėtų inicijuoti naują ginčą dėl to paties objekto, tik dėl kito administracinio akto panaikinimo. Papildomi procesai reikalautų papildomai laiko ir lėšų bylinėjimuisi bei pažeistų teisių atstatymui, būtų apsunkinta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalaus planavimo procedūra, kuri nėra užbaigta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pirmosios instancijos teismo argumentai yra nepagrįsti, nes jie neįrodo, kad administracinio akto vykdymas sukels pareiškėjui didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Tai, kad pareiškėjui bus sukelta tam tikrų sunkumų, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad ginčijamų aktų galiojimas neatitaisomai paveiks pareiškėjo interesus. Be to, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., galimybė, jog reikės inicijuoti naują teisminį procesą ateityje) nukreipti į ateitį, grindžiami spėjimais ir subjektyviai dėstomomis aplinkybėmis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei pateikė prima facie įrodymų dėl ginčijamo administracinio akto neteisėtumo, nei pagrindė, kad ginčijamų administracinių aktų vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos aplinkybes ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, dėl to priimta nutartis naikintina, remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti ir pareiškėjo V. N. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė