AS-858-1023-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS858-1023/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00685-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.1

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–4), kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Skuodo skyriaus (toliau – ir NŽT Skuodo skyrius) 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės naudoti – nuomoti žvejybos plotus (duomenys neskelbtini) tvenkiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) suteikimo už 80 km gyvenančiam klaipėdiečiui A. S.“ (b. l. 25), įpareigojant surengti naują konkursą, K. S., kaip 10 ha miškų savininkui ties (duomenys neskelbtini) tvenkiniais, turinčio juridinę ir faktinę pirmenybę, kuris nuo seno prižiūrėjo, įžuvino minėtus tvenkinius, įtraukiant pirmu numeriu į būsimą aukcioną; 2) atnaujinti terminą skundui paduoti.

Paaiškino, kad jau anksčiau kreipėsi į teismą, tačiau teismas padarė klaidą, netinkamai taikė teisinį reglamentavimą ir nepagrįstai 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Elektroniniu paštu 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. birželio 27 d. pareiškėjo ir jo atstovo papildomai atsiųsti dokumentai, tame tarpe ir NŽT Skuodo skyriaus 2014 m. birželio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l.16) patvirtina, jog terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi (b. l. 29–32) atsisakė priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad yra praleistas skundo padavimo terminas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad teisėjai D. G. 2014 m. vasario 25 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. A-10 nuo 2014 m. birželio 23 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. suteiktos kasmetinės atostogos, todėl ji procesinių veiksmų skundui (prašymui) priimti ir bylos posėdžiui parengti atlikti negalėjo. Teisėjui, kuriam paskirta byla, esant kasmetinėse atostogose, skundo priėmimo ir pasirengimo bylos nagrinėjimui klausimą turi išspręsti teismo pirmininkas (Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininko 2011 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V–40 (2013m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. V-43 redakcija) patvirtintų bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių 36 p.)), todėl šių procesinių veiksmų atlikimui byla 2014 m. birželio 30 d. nutartimi perduota teismo pirmininkui, kuris sprendė skundo priėmimo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų (Žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. AS556-341/2009; Nr. AS63-404/2009).

Pagrindiniu pareiškėjo skundo reikalavimu laikytinas prašymas panaikinti NŽT Skuodo skyriaus 2013 m. kovo 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. be aukciono buvo suteikta teisė naudoti žvejybos plotus (duomenys neskelbtini) tvenkiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Teismui nebuvo pateikti duomenys apie tai, kada tiksliai pareiškėjas sužinojo apie ginčijamo įsakymo priėmimą, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-814-609/2014 medžiaga patvirtino, jog K. S., veikdamas kaip įgaliotas atstovas 2014 m. kovo 21 d. skunde ir 2014 m. balandžio 10 d. patikslintame skunde jau nurodė, kad ginčo tvenkiniai yra nepagrįstai išnuomoti A. S.. Iš pateiktų skundo priedų taip pat akivaizdu, kad apie ginčijamą įsakymą K. S. buvo informuotas ir atsakovo 2014 m. balandžio 29 d. raštais Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16–18).

2014 m. birželio 27 d. teismas iš atsakovo išreikalavo ginčijamą įsakymą. Iš ginčijamo įsakymo turinio nustatė, kad šiuo įsakymu išspręstas klausimas susijęs su žvejybos plotų suteikimu valstybiniuose tvenkiniuose A. S.. Nurodė, jog iš akto turinio akivaizdu, kad šis administracinis aktas privaloma tvarka neturėjo būti siunčiamas pareiškėjui, todėl būtina įvertinti, kada pareiškėjas sužinojo apie esminius akto požymius, leidžiančius įvertinti ar yra pažeidžiamos jo subjektinės teisės. Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-110/07). Įvertinęs tai konstatavo, kad apie ginčijamą įsakymo turinį ir jo elementus K. S. sužinojo gavęs atsakovo 2014 m. balandžio 29 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2014 m. birželio 18 d., akivaizdžiai praleidęs įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti.

Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012) bei ABTĮ 34 straipsniu.

Nustatė, kad K. S. skunde kaip vienintelė termino atnaujinimo priežastis nurodoma aplinkybė, jog pareiškėjas jau yra kreipęsis į teismą dėl minėto įsakymo panaikinimo administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 ir teismas netinkamai įvertinęs kreipimąsi nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir prijungta administracinės bylos Nr. I-1001-583/2014 medžiaga patvirtino, kad 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 buvo atsisakyta priimti Žemaitijos visuomenės parlamento pateiktą skundą, kuriame inter alia buvo ginčijamas ir NŽT Skuodo skyriaus 2013 m. balandžio 25 d.

įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytoje nutartyje konstatuota, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjais įvardijami K. S., G. S., R. P. bei Žemaitijos visuomenės parlamentas, tačiau skundas pasirašytas ir teikiamas tik Žemaitijos visuomenės parlamento tarybos prezidento J. B.. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjai K. S., G. S., R. P. dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu teismui jau yra padavę skundą teismui (skundo priėmimo klausimas sprendžiamas administracinėje byloje Nr. I-909-609/2014), todėl ir pagal šį požymį vertinant akivaizdu, kad skundas yra teikiamas visuomeninės organizacijos – Žemaitijos visuomenės parlamento vardu.

Taigi administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 K. S. nebuvo bylos šalimi. Ši teismo nutartis nebuvo skundžiama atskiruoju skundu, skundas ir jo priedai pasirašytinai grąžinti būtent pareiškėjo Žemaitijos visuomenės parlamento tarybos prezidentui J. B., nutartis įsiteisėjusi. Šios aplinkybes patvirtina, kad ginčydamas atsakovo 2013 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), K. S. pirmą kartą kreipėsi į teismą 2014 m. birželio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo sužinojimo apie ginčijamą įsakymą dienos.

Papildomai elektroniniu paštu atsiųsto NŽT Skuodo skyriaus 2014 m. birželio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) K. S. neginčijo. Minėtas raštas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui siekiamų teisinių pasekmių, todėl nurodyta aplinkybė, priešingai nei teigia pareiškėjas, nėra pagrindas pripažinti, jog terminas kreiptis į teismą dėl 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo nėra praleistas. Iš teikiamo 2014 m. balandžio 29 d. NŽT Skuodo skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pareiškėjui K. S. jau 2014 m. balandžio 29 d. raštu išsamiai pateikta informacija apie tvenkinių kaip žvejybos plotų suteikimo aplinkybes ir priimtus administracinius aktus, tame tarpe ir ginčijamą aktą. Pažymėjo, kad pareiškėjas ir jo atstovas papildomai 2014 m. birželio 25 ir 27 d. siunčiamais analogiško turinio raštais teigė, kad nebėra teisinio pagrindo spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo, nes jis nėra praleistas. Taigi pareiškėjo ir jo atstovo pozicija dėl pateikto prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą yra nenuosekli.

K. S. skunde nenurodyta ir byloje nenustatyta jokių kitų objektyvių termino praleidimo priežasčių. Be kita ko, su skundu pateikta advokato atstovavimo sutartis, kurios sudarymo data nurodyta 2014 m. birželio 19 d., dokumentų kopijos advokato tvirtinamos taipogi 2014 m. birželio 19 d. data. Tačiau pašto voko spaudas ir pašto siuntų priėmimo duomenys (www.post.lt) patvirtina, kad pašto siunta pašto įstaigai pateikta išsiųsti dar iki šios sutarties sudarymo likus 1 dienai – 2014 m. birželio 18 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad atstovavimo sutartis teisinei pagalbai buvo sudaryta kita nei nurodyta joje data ir leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas kreipdamasis į teismą naudojosi advokato A. M. paslaugomis ženkliai anksčiau nei nurodoma, todėl nusprendė, kad pareiškėjas, sužinojęs būtiną informaciją apie ginčijamo įsakymo turinį ir jo elementus ir turėdamas atstovą teikiantį teisinę pagalbą, galėjo operatyviai ginti jo manymu pažeistas teises. Pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai ir atidžiai, dėl nenuosekliai atliekamų procesinių veiksmų tinkamai ir laiku nerealizavo savo teisės kreiptis teisminės gynybos.

Atsižvelgęs į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodyta termino skundui paduoti praleidimo priežastis nėra objektyvi ir pagrįsta, ji grindžiama kvestionuojant jau įsiteisėjusią teismo nutartį, todėl termino skundui paduoti dėl NŽT Skuodo skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, neatnaujino (ABTĮ 34 str. 1 d., 2 d.) ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą surengti naują konkursą, K. S., kaip 10 ha miškų savininkui ties (duomenys neskelbtini) tvenkiniais, turinčio juridinę ir faktinę pirmenybę, kuris nuo seno prižiūrėjo, įžuvino šiuos tvenkinius, įtraukiant pirmu numeriu į būsimą aukcioną – yra išvestinis iš pirmojo, tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančio, reikalavimo, todėl atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, atsisakė priimti ir išvestinį.

Pareiškėjas K. S. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 74–80), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Skuodo skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais ir palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad yra praleistas skundo padavimo terminas (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir prašo ją panaikinti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Šių teisės aktų normose įtvirtinta teisminės gynybos garantija, kuri reiškia teisę kreiptis į teismą su skundu ar pareiškimu, kartu ir teismo pareigą išnagrinėti tokį skundą ir priimti dėl jo teisėtą, teisingą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimo sąlygų – reikalavimas, kad nebūtų pažeisti kreipimosi į teismą terminai. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. pvz. 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010) bei, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, spręsti, termino praleidimo priežasčių svarbos klausimą (žr. pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos, įrodymais pagrįstos aplinkybės, nuo kurių turėtų būti skaičiuojama termino paduoti skundą teismui eigos pradžia (data).

Pareiškėjo skundas paduotas dėl NŽT Skuodo skyriaus 2013 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisės naudoti – nuomoti žvejybos plotus (duomenys neskelbtini) tvenkiniuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) suteikimo už 80 km gyvenančiam klaipėdiečiui A. S.“. Pareiškėjas teigia, jog nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, nes Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Elektroniniu paštu 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. birželio 27 d. pareiškėjo ir jo atstovo papildomai atsiųsti dokumentai, tame tarpe ir NŽT Skuodo skyriaus 2014 m. birželio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tuo atveju, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Spręstina, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006; 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006; 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006; 2006 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-249/2006; 2006 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-132/2006; 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-100/2005).

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kada tiksliai pareiškėjas gavo ginčijamą įsakymą, tačiau iš prijungtos bylos Nr. 1-814-609/2014 medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2014 m. kovo 21 d. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriame nurodo, jog tvenkiniai, esantys (duomenys neskelbtini) yra išnuomoti A. S. Esant šiai aplinkybei manytina, jog apie leidimus naudotis (duomenys neskelbtini) tvenkiniais pareiškėjui buvo žinoma jau 2014 m. kovo 21 d. Be to, pareiškėjas 2014 m. kovo 31 d. su pareiškimu pats kreipėsi į NŽT Skuodo skyrių, kuris 2014 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7) informavo pareiškėją, jog 2012 m. balandžio 18 d. A. S. buvo išduoti leidimai naudoti (duomenys neskelbtini) tvenkinius. Vadinasi, pareiškėjas apie skundžiamą įsakymą sužinojo gavęs 2014 m. balandžio 29 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), o skundą pirmosios instancijos teismui pareiškėjas išsiuntė 2014 m. birželio 19 d.

Pareiškėjas teigia, jog 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, t .y. iš esmės teigia, kad yra šio skundo vienas iš autorių. Elektroniniu paštu 2014 m. birželio 25 d. ir 2014 m. birželio 27 d. pareiškėjo ir jo atstovo papildomai atsiųsti dokumentai, tame tarpe ir NŽT Skuodo skyriaus 2014 m. birželio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nėra praleistas terminas skundui pateikti. Kaip matyti iš 2014 m. gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 buvo pripažinta, jog K. S. nėra pareiškėjas, ši nutartis yra įsigaliojusi, todėl nėra pagrindo abejoti jos teisėtumu ir teisingumu. Vadinasi, pareiškėjas į teismą pirmą kartą kreipėsi 2014 m. birželio 20 d. (b. l. 20). Pažymėtina, jog iš minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 pateikto skundo (Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautas 2014 m. gegužės 16 d.) turinio matyti, jog K. S. jau tuo metu žinojo apie faktą, kad ginčo tvenkiniai nuomojami A. S.. Taip pat buvo nurodytas šioje byloje ginčijamo rašto numeris bei data. Atsižvelgiant į išdėstytą, bei tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui dokumentų, įrodančių kada konkrečiai jis gavo ginčijamą raštą, be to pats teigia, kad administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 jis buvo vienas iš pareiškėjų, darytina išvada, jog terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2014 m. gegužės 16 d., t. y. nuo tada kai Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014 buvo gautas skundas.

Remdamasi išdėstytu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjas į teismą pirmą kartą kreipėsi 2014 m. birželio 20 d. (b. l. 20), t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Taip pat pastebėtina, kad įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Kaip minėta aukščiau, pareiškėjas termino skundui paduoti praleidimo priežastimi įvardija procesą administracinėje byloje Nr. I-1001-583/2014. Atsižvelgusi į išdėstytą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodyta termino skundui paduoti praleidimo priežastis nėra objektyvi ir pagrįsta, ji grindžiama argumentais, ginčijančiais jau įsiteisėjusią teismo nutartį.

Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo atskirasis skundas jame nurodytais motyvais atmetamas kaip nepagrįstas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis