A-208-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-208-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01874-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. K. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gruodžio 18 d. skundu (b. l. 4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-9763 (toliau – ir 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-9763), kuriuo atsisakyta skirti nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjos sūnui M. K.

Skunde nurodė, jog kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių socialinei paramai mokiniams, t. y. nemokamiems pietums ir paramai mokinio reikmenims įsigyti, gauti. 2013 m. lapkričio 25 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir nuspręsta, kad pagal pateiktus dokumentus jos sūnui M. K. socialinė parama nebus paskirta, nes pareiškėja nepateikė duomenų apie jos sugyventinio veiklą ir gaunamas pajamas. Teigė, kad aplinkybės apie jos sugyventinį neatitinka tikrovės ir faktinės padėties, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Nurodė, jog apie jos gyvenamojoje vietoje atliktus šeimos gyvenimo sąlygų patikrinimus jai nėra žinoma, su atliktų patikrinimų duomenimis ji nebuvo supažindinta. Teigė, kad priimtas sprendimas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 9) nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėja kreipėsi su prašymu-paraiška socialinei paramai mokiniams gauti Nr. SP23-42290 dėl nemokamų pietų ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo jos sūnui M. K. Prašymo-paraiškos pateikimo metu pareiškėja užpildė SP-1 formą „Šeimos duomenys socialinei paramai gauti“, kurioje nurodė, kad yra asmuo, vienas auginantis vaiką. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. SP1-2163 „Dėl socialinės paramos mokiniui M. K.“ buvo nutrauktas nemokamų pietų, teikiamų 2013/2014 mokslo metais, teikimas, nes 2013 m. balandžio 12 d. B. K. šeimos gyvenimo sąlygų patikrinimo metu buvo gauta informacija, kad kartu su ja gyvena sugyventinis ir ji nepateikė duomenų apie sugyventinio veiklą ir gaunamas pajamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, Socialinių išmokų poskyrio vyriausieji specialistai 2013 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai atliko pareiškėjos gyvenimo sąlygų patikrinimą, kurio metu pasitvirtino informacija, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kartu su pareiškėja gyvena sugyventinis B. Š. 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (23.27.)-SP13-7597 pareiškėja buvo informuota, kad privalo atvykti į ir iki 2013 m. spalio 27 d. pateikti duomenis apie jos sugyventinio veiklą ir gaunamas pajamas. 2013 m. spalio 24 d. pareiškėja raštu nurodė, kad jokio sugyventinio neturi, o bute lankytis giminėms, draugams, pažįstamiems nėra uždrausta. Kadangi B. K. nepateikė visų duomenų (dokumentų), reikalingų teisei į socialinę paramą mokiniams nustatyti, 2013 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas sprendimas M. K. neskirti nemokamų pietų ir paramos mokinio reikmenims įsigyti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-9763 panaikino ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamas ginčas kilo dėl administracinio akto, kuriuo nuspręsta neskirti nemokamų pietų ir paramos mokinio reikmenims įsigyti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Socialinės paramos mokiniams įstatymo 9 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybių administracijos administruoja jų teritorijose gyvenamąją vietą deklaravusių arba gyvenančių mokinių aprūpinimą mokinio reikmenimis. Socialinę paramą mokiniams administruojančių institucijų teisės ir pareigos reglamentuotos Socialinės paramos mokiniams įstatymo 14 straipsnyje, kurio 3 dalies 2 punkte nurodyta, jog kilus įtarimui, kad pateikta neteisinga informacija, atsakovė turi teisę tikrinti šeimos gyvenimo sąlygas ir surašyti buities tyrimo aktą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas, be kita ko, turi teisę gauti iš visų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei kitų juridinių asmenų informaciją, reikalingą socialinei paramai mokiniams skirti (Socialinės paramos mokiniams įstatymo 15 str. 1 d.). Nurodytos atsakovui suteiktos teisės nukreiptos į tai, kad būtų vykdomas veiksmingas lėšų, skirtų socialinei paramai teikti, panaudojimas. Antra vertus, vykdydamas savo funkcijas, atsakovas privalo visapusiškai ir išsamiai ištirti aplinkybes, sukėlusias įtarimą, kad pareiškėjo pateikta informacija, turinti įtakos teisei į socialinę paramą, yra neteisinga. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste atsakovas, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo jam suteiktomis teisėmis tam, kad atliktų objektyvų ir visapusišką aplinkybių įvertinimą jį dominančiu aspektu. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo požiūriu tai reiškia, kad priimdamas sprendimą, atsakovas privalo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, o Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu – kad sprendime privaloma nurodyti objektyvius duomenis, kuriais remiantis padaroma vienokia arba kitokia išvada dėl prašymo pagrįstumo (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.).

Teismas konstatavo, kad iš byloje esančio buities tyrimo akto (b. l. 17) turinio matyti, jog jo surašymo metu pareiškėjos šeimos gyvenimo sąlygos nebuvo tikrintos, o teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad apie numatomą tikrinimą pareiškėja nebuvo informuota. Nors byloje pateikta informacija, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. SP1-2163 M. K. nemokamų pietų teikimas nutrauktas, pareiškėjai nepateikus duomenų apie jos sugyventinio veiklos pobūdį ir pajamas ir šis įsakymas nebuvo apskųstas, ši aplinkybė negali būti pagrindu ginčijamo sprendimo priėmimui. Atsakovo rėmimasis paminėtu ir anksčiau surašytais buities tyrimo aktais, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. SP1-2163 dėl nemokamų pietų M. K. teikimo nutraukimo ir pareiškėjos kaimynų pateikta informacija Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu laikytini nepakankama informacija objektyvaus sprendimo priėmimui, todėl toks sprendimas negali būti laikytinas teisėtu.

Nors pareiškėja reikalavimo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą nereiškia, vertintina, jog pažeisto teisėtumo atkūrimas paprastai pasiekiamas šalis sugrąžinant į padėtį, buvusią iki neteisėto administracinio akto priėmimo, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-9763 pripažinus neteisėtu, atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą.

III. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (b. l. 66-67), kuriuo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Socialinės paramos mokiniams įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į socialinę paramą mokiniams nustatyti. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad nesusituokę asmenys gyvena drauge, gali būti įrodinėjama visais įmanomais būdais ir (ar) įrodymais. Atsižvelgiant į surašytą buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, pareiškėja buvo informuota, kad ji nepateikė visos reikalingos informacijos. Pareiškėja jai nurodytu terminu nepateikė visų duomenų, reikalingų jos sūnaus teisei į socialinę paramą mokiniams nustatyti, todėl buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

2. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas remiantis kaimyniniuose butuose gyvenančių asmenų pateikta informacija ir buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu. Apibūdinant bendrai gyvenančius ar vieną gyvenantį asmenį ir jų gyvenimo ir buities sąlygas, gali būti atsižvelgiama į tikrinusių asmenų, vaiko teisių apsaugos specialistų, policijos, pedagogų, gydytojų išvadas bei kitų asmenų ar kitų institucijų nuomonę. Socialinės paramos mokiniams įstatyme nėra numatytas reikalavimas apie numatomą tikrinimą informuoti pareiškėją.

Pareiškėja B. K. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 73-74), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad atsakovo pateikti duomenys apie apklaustų asmenų paaiškinimus yra neišsamūs ir nekonkretūs. Iš tokių duomenų jokių apibendrintų išvadų daryti negalima, kas parodo, kad patikrinimo aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Surinkta informacija turėjo būti tikrinama ir tik tada priimamas sprendimas. Nagrinėjamu atveju patikrinimo aktas buvo surašytas remiantis tik žodiniais paaiškinimais, negalint patikrinti, ar įrašai atitinka apklaustų asmenų nurodytas aplinkybes. Patikrinimo akte nėra nurodyti ir jokie pareiškėjo sugyventinio duomenys, jei ši aplinkybė buvo reikšminga, turėjo būti nustatyti tokio asmens duomenys. Ši aplinkybė svarbi ir dėl to, kad ją būtų galima nuginčyti. Kadangi to nepadaryta, pareiškia negali atsakyti į bendrus teiginius dėl sugyventinio. Pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su patikrinimo medžiaga ir išsakyti nuomonę, todėl buvo pažeista jos teisė į gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjos sūnui, teisėtumo.

Nustatyta, jog 2013 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėja B. K. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių su prašymu-paraiška socialinei paramai mokiniams gauti (b. l. 12-16) ir prašė jos sūnui M. K. skirti nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti.

Skyriaus 2013 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (23.27.)-SP13-7597 (b. l. 17) pareiškėja buvo informuota, kad atsižvelgiant į 2013 m. rugsėjo 6 d. buities tyrimo akte pateiktą informaciją, pareiškėja iki 2013 m. spalio 27 d. privalo atvykti į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrį ir pateikti informaciją apie jos sugyventinio veiklą ir pajamas.

2013 m. spalio 24 d. pareiškime Skyriui (b. l. 18) pareiškėja nurodė, jog ji sugyventinio neturi. Skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-9763 (b. l. 5) pareiškėja buvo informuota, jog dėl to, kad nepateikė visų duomenų (dokumentų), reikalingų jos sūnaus M. K. teisei į socialinę paramą mokiniams nustatyti, M. K. nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti atsisakyta skirti.

Pareiškėja 2013 m. gruodžio 18 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-9763, kuriuo atsisakyta skirti nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti pareiškėjos sūnui M. K.

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – Skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. raštą Nr. (23.45.)-SP13-9763 panaikino ir įpareigojo Skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2013 m. rugpjūčio 27 d. prašymą.

Nagrinėjamoje byloje ginčijamas aktas, kuriuo nuspręsta neskirti socialinės paramos mokiniui. Socialinės paramos mokiniams rūšis, dydžius, skyrimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Socialinės paramos mokiniams įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.). Pagal Socialinės paramos mokiniams įstatymo 10 straipsnio 1 dalį pareiškėjas dėl socialinės paramos mokiniams kreipiasi į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota, – į savivaldybės, kurioje gyvena, administraciją, užpildydamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos socialinei paramai mokiniams gauti formą, ir prideda reikalingus dokumentus, nustatytus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnyje, išskyrus duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens turimą turtą. Socialinės paramos mokiniams įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybių administracijos esant šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ar 10 straipsnio 5 dalyje nustatytoms aplinkybėms ar kilus įtarimui, kad pateikta neteisinga informacija, tikrina bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Tokiais atvejais šis aktas yra vienas iš dokumentų teisei į socialinę paramą mokiniams nustatyti.

Pasisakydama dėl byloje ginčijamo akto, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamoje byloje Skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-9763, ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo požiūriu, yra individualus administracinis aktas. Todėl jam yra taikytinos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos – reikalavimai individualiam administraciniam aktui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjusi, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Iš pareiškėjos skundžiamo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-9763 matyti, kad jame remiamasi 2013 m. rugsėjo 6 d. buities tyrimo aktu, pagal kurį nustatyta, kad kartu su pareiškėja gyvena sugyventinis. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas 2013 m. rugsėjo 6 d. buities tyrimo aktas (b. l. 17) surašytas iš esmės net netikrinus pareiškėjos buities sąlygų, o tik remiantis kaimynų paaiškinimais: vienam teigiant, kad kaimynus mato retai, todėl negalint įvardyti, kas gyvena bute, kitam – kad bute mato tuos pačius žmones, t. y. vyrą, moterį ir apie 11 metų berniuką. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, nepatikrinus pareiškėjos buities sąlygų, neužteko remtis vien tik pakankamai abstrakčiais kaimyninių butų gyventojų paaiškinimais, kad būtų padaryta išvada dėl pareiškėjos gyvenimo kartu su sugyventiniu. Todėl skundžiamas 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-9763 laikytinas priimtu nesurinkus pakankamai objektyvių duomenų ir dėl nurodytų aplinkybių pripažintinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Pažymėtina, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su 2013 m. rugsėjo 6 d. buities tyrimo aktu, ant minėto akto nėra pareiškėjos parašo. 2013 m. rugsėjo 6 d. buities tyrimo akte remiamasi pareiškėjos kaimynų paaiškinimais, nenurodant konkrečių asmenų tapatybių ir nepatvirtinus paaiškinimų asmenų parašais. Visos šios aplinkybės, vertinant bendrai, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos teisė į gynybą buvo apsunkinta. Pareiškėjai buvo neleista susipažinti su administracinės bylos, nagrinėjamos viešojo administravimo institucijoje, dokumentais, šios procesinės teisės ribojimas, nesant tam jokio teisėto pagrindo, negali būti pripažintas tinkamai institucijoje vykdyta procedūra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-9763 negali būti laikomas teisėtu.

Apibendrinant spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto taikytų materialinės teisės normų, teismas proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius