AS-556-507-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-507/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03004-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Kristroma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Kristroma“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas pareiškėjo UAB „Kristroma“ (toliau – ir pareiškėjas) skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalies „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Pareiškėjas 2014 m. kovo 4 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad jis surinko naujus įrodymus, kurie užtikrintai įrodo būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Priėmus sprendimą ir sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką akivaizdžiai ženkliai sumažės (jau sumažėjo) pareiškėjo pajamos. Pajamų sumažėjimas kavinei yra esminis ir turės lemiamą reikšmę sprendžiant klausimą dėl veiklos tęstinumo bei galimo bankroto. Sumažinus darbo valandų skaičių ir dirbant vietoje 24 valandų, reiktų dirbti tik 14 valandų, atitinkamai turėtų sumažėti ir darbuotojų skaičius bei jų atlyginimai, nedirbant naktį dalis darbuotojų bus atleisti.

Apribojus pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką pareiškėjas nebegalės konkuruoti su kitomis kavinėmis ir barais dirbančiais visą parą ar ilgiau nei iki 22 val. Pareiškėjas turės tapti paprasta parduotuve, tačiau dėl iki šiol vystytos veiklos pobūdžio ir verslo modelio pareiškėjas nebus pajėgus konkuruoti su parduotuvėmis. Tai taip pat lems pareiškėjo veiklos pabaigą. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina dar ir tai, jog į biudžetą negrįžtamai bus surinkta mažiau mokesčių. Taigi, nesustabdžius sprendimo galiojimo, nebus įmanoma sugrąžinti į padėtį, kuri buvo iki prekybos laiko apribojimo, visų aukščiau nurodytų aplinkybių.

Nebus įmanoma nutraukti bankroto procedūras ir (ar) atnaujinti likviduoto pareiškėjo veiklą, nebus įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir visiškai atlyginti įmonės patirtus nuostolius (negautas pajamas), nes nėra aišku kiek tiksliai pajamų pareiškėjas gautų, jei ribojimas neįsigaliotų; nebus sumokėti mokesčiai, kurie nebuvo sumokėti dėl pajamų sumažėjimo, į darbą nebus priimti darbuotojai, kurie bus atleisti, ir t. t. Pareiškėjas rėmėsi teismų praktika, kurioje prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo buvo tenkintini (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinės bylos Nr. AS525-182/2014;

AS556-111/2014, AS525-208/2014; AS556-121/2014). Prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių nepritaikymas suponuos realius, neatitaisomus neigiamus padarinius pareiškėjui, jo darbuotojams ir biudžetui, sprendimo galiojimo laikinas sustabdymas yra būtinas, proporcingas, adekvatus ir nepažeis viešojo intereso. Sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas ir vien tai yra savarankiškas pagrindas sprendimo galiojimui sustabdyti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str.).

Teismas konstatavo, kad, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Sprendžiant reikalavimo priemonių užtikrinimo tikslingumo klausimą bei vertinant tokio pareiškėjo pareikšto prašymo pagrįstumą paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas. Teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties.

Tačiau šiuo atveju nustatytina, ar galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinami pareiškėjo reikalavimai, įvykdymas tuomet, jeigu nebūtų imtasi įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą sieja su galima įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai, gręsiančiu bankrotu ar net likvidavimu, darbo santykių su darbuotojais nutraukimu ir su kitomis neigiamomis pasekmėmis. Atsižvelgiant į išdėstytus prašymo motyvus, vertintina, jog aplinkybė, kad dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjas gali patirti finansinių sunkumų, nėra tokia, dėl kurios būtų neįmanoma atkurti padėties, buvusios iki skundžiamo sprendimo priėmimo (LVAT 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-376/2013;

LVAT 2012 m. spalio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-768/2012). Pareiškėjas teismui naujai nepateikė pagrįstų, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią skundžiamu atsakovo sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę. Pareiškėjo pateikti išrašai iš kasos operacijų žurnalo, pelno (nuostolių) ataskaitos, 2013 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio, nepagrindžia ir neįrodo to, jog uždraudus pareiškėjui alkoholio prekybą nuo 22 val. iki 8 val. jo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip (kiekvieną mėnesį bus prarandama apie 60 proc. visų anksčiau gautų pajamų), kad pareiškėjo įmonė galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiškėjo pateikti duomenys yra tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, neparemti jokiais pagrįstais įrodymais. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo taip pat negali būti vertintini kaip pagrįsti ir laikytini kaip pareiškėjo prielaida, o, be to, jie negali būti svaresni už viešąjį interesą - visuomenės sveikatą, saugumą. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (iš esmės tais pačiais motyvais) jau buvo išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme ir nurodytos aplinkybės įvertintos LVAT 2014 m. vasario 5 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS261-133/2014).

Naujame 2014 m. kovo 4 d. pareiškėjo prašyme, dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nurodytos aplinkybės iš esmės nesiskiria nuo tų, kurios buvo įvertintos minėta LVAT 2014 m. vasario 5 d. nutartimi, todėl nesudaro pagrindo pareiškėjo prašymą patenkinti. Sutinkamai su minėtos LVAT nutarties motyvais, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesai dėl jo verslo negali būti iškelti aukščiau visuomenės saugumo, viešosios tvarkos užtikrinimo, be to, skundžiamu sprendimu pareiškėjui nėra atimta teisė prekiauti alkoholiniais gėrimais, o tik sutrumpintas prekybos laikas.

Teismas, atsižvelgęs į šiuos argumentus bei pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, vertino, jog nėra pagrindo prašymą patenkinti. Galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei būklei nelaikytina išskirtine aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.

Pareiškėjo nurodyti jo turtiniai ir kiti interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „Kristroma“ prašymą patenkinti –taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ Nr. T-607 dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pareiškėjas surinko naujus įrodymus, kurie užtikrintai įrodė būtinumą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones - sustabdyti ginčijamo sprendimo dalies galiojimą. Pareiškėjas visapusiškai išanalizavo aktualią ir naujausią LVAT praktiką ir nustatė, kad LVAT identiškais atvejais taiko reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdo identiškų sprendimų galiojimą. Šį faktą patvirtino LVAT 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-182/2014, 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-111/2014, 2014 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-208/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-121/2014 ir kt.

Skundžiama teismo nutartis pagrįsta tik abstrakčiais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nepaneigiančiais pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų ir įrodymais patvirtintų faktų. Skundžiamoje nutartyje nėra tinkamai įvertinti ne tik naujai pateikti pareiškėjo įrodymai, visapusiškai atskleidžiantys ginčijamo sprendimo įtaką pareiškėjo veiklai, jo finansiniai padėčiai, bet ir akivaizdžiai nukrypta nuo aktualios bei naujausios LVAT praktikos identiškose bylose. Skundžiamoje nutartyje teismas tinkamai neįvertino, kad dėl ginčijamo sprendimo galiojimo pareiškėjo pajamos sumažėja daugiau kaip 60 procentų ir pelninga pareiškėjo veikla tampa nebegalima, todėl tikrai bus nutraukta arba pareiškėjas bankrutuos.

Pareiškėjas savo prašyme pateikė objektyvius ir pačius optimistiškiausius skaičiavimus, kurie užtikrintai įrodė, kad dėl ginčijamo sprendimo galiojimo pareiškėjo mėnesinės pajamos sumažėja net apie 60 488,43 Lt, t. y. maždaug nuo 96 896,14 Lt iki 36 407,71 Lt. Tačiau to teismas visiškai nevertino ir neanalizavo – šiuos įrodymus teismas atmetė be jokio objektyvaus pagrindimo, nepaneigdamas tokių skaičiavimų teisingumo. Be kita ko, skundžiamoje nutartyje taip pat nebuvo įvertinta, kad pareiškėjo įsiskolinimai siekia net 290 184 Lt, o turtas tik 302 301 Lt.

Skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertintas ir pareiškėjo pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis ir su tuo susiję kiti įrodymai bei argumentai. Pareiškėjas išsamiai pagrindė faktą, kad dėl ginčijamo sprendimo galiojimo bus atleisti darbuotojai. Tai buvo grindžiama tiek darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, kuris patvirtino, jog dalis darbuotojų dirba naktį, tiek tuo, kad dėl sprendimo galiojimo akivaizdžiai ženkliai sutrumpės pareiškėjo darbo laikas. Teismas tinkamai neįvertino ir to, kad ginčijamo sprendimo galiojimas suponuoja ir kitus realius, neatitaisomus neigiamus padarinius pareiškėjui.

Skundžiamoje nutartyje ne tik netinkamai buvo įvertinti pareiškėjo prašymo argumentai, bet ir pateikti nepagrįsti teiginiai dėl viešojo intereso pažeidimo. Dėl prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių viešasis interesas tikrai nebus pažeistas - nėra jokių tinkamų įrodymų, kurie galėtų įrodyti tokių pažeidimų grėsmę. Dar daugiau, teisinėje sistemoje egzistuoja daug teisinių priemonių tokiems interesams apsaugoti ir užtikrinti – būtent jomis galėtų būti ir pasinaudota, jeigu kiltų skundžiamoje nutartyje minimos grėsmes.

Policija ir kitos atsakingos institucijos turi visus reikalingus įgaliojimus viešajam saugumui, tvarkai užtikrinti. Su tuo susijusios teisės patenkinus pareiškėjo prašymą nebus ribojamos.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas tinkamai išaiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, įvertino visas aplinkybes, tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo motyvus tinkamai nustatė, kad pareiškėjas teismui nepateikė pagrįstų, išsamių ir visapusiškų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo finansinę padėtį, kuriuos įvertinus būtų galima spręsti apie realią skundžiamu atsakovo sprendimu keliamų neigiamų padarinių grėsmę.

Kaip tinkamai įvertino teismas – pareiškėjo pateikti duomenys yra tik abstraktaus pobūdžio teiginiai, neparemti jokiais pagrįstais įrodymais. Teiginiai dėl galimo darbuotojų atleidimo, pasak teismo, taip pat negali būti vertintini kaip pagrįsti ir laikytini kaip pareiškėjo prielaida, o, be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jie negali būti svaresni už viešąjį interesą – visuomenės sveikatą, saugumą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 20-23-S-5900 nurodyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), užregistruota 16 pranešimų, gyventojų pareiškimų ir skundų apie teisės pažeidimus dėl įmonės ar baro lankytojų veiklos.

Užregistruoti 4 teisės pažeidimai padaryti nuo 22 iki 8 val. Gauti 4 pranešimai iš gydymo įstaigų apie sužalotus asmenis bare ar jo prieigose, užregistruota informacija apie 3 teisės pažeidimus, susijusius su neblaivaus asmens pasirodymu viešoje vietoje, 5 pranešimai apie bare ir jo prieigose konfliktuojančius asmenis, 1 pranešimas apie sugadintą baro inventorių, 3 pranešimai apie asmeninio turto vagystę. Kad adresu: (duomenys neskelbtini), bare ir jo prieigose buvo fiksuoti įvairūs pažeidimai, nurodoma ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2013 m. spalio 29 d. rašte Nr. 20-23-S-5840.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 20-S-2871 nurodoma, kad nuo 2013 m. pradžios su prekybos vieta (duomenys neskelbtini) yra susiję 23 pranešimai policijai, pradėti trys ikiteisminiai tyrimai: du dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnį, vienas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariate gauti keturi pranešimai dėl sužalotų asmenų.

Policijos pareigūnai keturis kartus vyko adresu: (duomenys neskelbtini), dėl muštynių bare, šešis kartus - dėl vagysčių. Pažymėtina, kad informacija iš policijos apie pažeidžiamą viešą interesą - t. y. saugios aplinkos nebuvimą, Kauno miesto savivaldybė gauna ne pirmą kartą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį, kuria pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad viena iš reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašė taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šiose Kauno prekybos vietose: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas šios administracinės bylos proceso metu jau anksčiau buvo pateikęs prašymą dėl skundo reikalavimo užtikrinimo, kuriuo buvo prašęs taikyti analogišką skundo reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo prašymas dėl skundo reikalavimo užtikrinimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-133/2014 buvo atmestas.

Nagrinėjamame pareiškėjo pakartotinai pateiktame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo nėra nurodyta esminių naujų aplinkybių ar argumentų, taip pat nėra pateikta naujų įrodymų, kuriuos įvertinus, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl kitaip spręsti skundo reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą nei tai buvo padaryta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi nėra pagrindo.

Pirmiau paminėtoje 2014 m. vasario 5 d. nutartyje LVAT konstatavo, kad pareiškėjo pateikti išrašai iš kasos operacijų žurnalo, pelno (nuostolių) ataskaitos, 2013 m. lapkričio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio nepagrindžia ir neįrodo to, jog būtent uždraudus pareiškėjui alkoholio prekybą nuo 22 val. iki 8 val. jo finansinė padėtis iš esmės pablogėtų taip (kiekvieną mėnesį bus prarandama apie 60 proc. visų anksčiau gautų pajamų), kad pareiškėjo bendrovė galiausiai bankrutuotų ir tai taptų grėsme galutinio teismo sprendimo įvykdymui.

Pareiškėjo pateiktas tikrinamu atveju vienas papildomas įrodymas – 2013 m. gruodžio 31 d. balansas, taip pat nekeičia faktinės situacijos ir nesudaro pagrindo teigti, kad yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna individualus. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad akivaizdžiai nukrypta nuo aktualios bei naujausios LVAT praktikos identiškose bylose. LVAT tikrinamoje administracinėje byloje 2014 m. vasario 5 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos kitos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys analogiškais atvejais nesuponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigos ir nagrinėjamą atvejį išspręsti analogiškai, kadangi minėtose nutartyse buvo analizuojama konkreti tų juridinių asmenų (pareiškėjų) finansinė padėtis bei tai patvirtinantys įrodymai, kurie iš esmės skiriasi nuo pareiškėjo pateiktų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų.

Byloje taip pat turi būti įvertinti duomenys, atskleidžiantys atsakovo Kauno miesto savivaldybės poziciją dėl viešojo intereso - visuomenės sveikatos, saugumo. Atsakovo pateikti argumentai, taip pat byloje esanti medžiaga – policijoje užregistruota informacija, susijusi su įmonės veikla, patvirtina apie saugios aplinkos nebuvimą pareiškėjo prekybos vietose. Pavyzdžiui, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 5 d. rašte Nr. 20-S-2871 nurodoma, kad nuo 2013 m. pradžios su prekybos vieta (duomenys neskelbtini) yra susiję 23 pranešimai policijai, pradėti trys ikiteisminiai tyrimai: du dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnį, vienas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (1 t., b. l. 17). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013 m. lapkričio 6 d. rašte Nr. 20-23-S-5900 nurodyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), užregistruota 16 pranešimų, gyventojų pareiškimų ir skundų apie teisės pažeidimus dėl įmonės ar baro lankytojų veiklos. Užregistruoti 4 teisės pažeidimai padaryti nuo 22 iki 8 val. Gauti 4 pranešimai iš gydymo įstaigų apie sužalotus asmenis bare ar jo prieigose, užregistruota informacija apie 3 teisės pažeidimus, susijusius su neblaivaus asmens pasirodymu viešoje vietoje, 5 pranešimai apie bare ir jo prieigose konfliktuojančius asmenis, 1 pranešimas apie sugadintą baro inventorių, 3 pranešimai apie asmeninio turto vagystę (1 t., b. l. 22–23).

Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Pareiškėjo verslo interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo siekį užtikrinti viešąją tvarką. Pareiškėjo nurodyti jo turtiniai interesai šiuo atveju visuomeninio intereso nenusveria.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Kristroma“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė