AS-624-828-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-828/2014

Administracinė byla Nr. AS624-828/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02772-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Š. skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. Š. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. gegužės 19 d. padavė teismui skundą, prašydama: panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2014 m. balandžio 16 d. raštą Nr. S-(4.3-3)-1499 „Dėl draudžiamos alkoholio reklamos“; įpareigoti Departamentą 2014 m. vasario 4 d. pareiškėjos skundą „Dėl neteisėto alkoholinio gėrimo „Marsel reklamos skleidimo“ nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. Š. skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmuoju skundo reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti Departamento 2014 m. balandžio 16 d. raštą Nr. S-(4.3-3)-1499, kuriuo UAB „Italiana LT“ buvo įspėta dėl neteisingos ir klaidinančios informacijos apie alkoholinius gėrimus bei įpareigota nutraukti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau - Alkoholio kontrolės įstatymas, AKĮ) reikalavimams prieštaraujančios reklamos teikimą. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pareiškėjos skunde nėra nurodyta, kokią subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą siekia apginti pareiškėja pareikštu reikalavimu. Nėra nurodyta, kad neteisėtai yra ribojamos ar pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir kad toks ribojimas ar pažeidimas bus pašalintas patenkinus reikalavimą ir panaikinus ginčijamą raštą. Departamento raštu pareiškėjai pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jos interesai, saugomi įstatymo. Skundžiamas atsakovo raštas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui – UAB „Italiana LT“, tačiau juo nesukuriama tokių pasekmių kitiems asmenims. Raštu UAB „Italiana LT“ buvo įspėta dėl neteisingos ir klaidinančios informacijos apie alkoholinius gėrimus bei įpareigota nutraukti Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimams prieštaraujančios reklamos teikimą t. y. atlikti atitinkamus veiksmus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Departamento 2014 m. balandžio 16 d. rašto Nr. S-(4.3-3)-1499.

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėja prašė įpareigoti Departamentą pareiškėjos 2014 m. vasario 4 d. skundą „Dėl neteisėto alkoholinio gėrimo „Marsel reklamos skleidimo“ nagrinėti iš naujo. Iš pateiktų rašytinių įrodymų sprendė, kad 2014 m. vasario 4 d. pareiškėja su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydama pripažinti UAB „Italiana LT“ veiksmus pažeidžiančiais Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas bei imtis priemonių nutraukti šiuos veiksmus. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą (pranešimą) „Dėl neteisėto alkoholinio gėrimo „Marsel“ reklamos skleidimo“, 2014 m. balandžio 17 d. elektroniniu paštu, o 2014 m. gegužės 8 d. – ir paštu, pateikė pareiškėjai atsakymą. Pateiktame atsakyme nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą informaciją ir atliko tyrimą. Dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimo UAB „Italiana LT“ buvo įspėta raštu. Kitų pažeidimų Departamentas nenustatė. Teismas sprendė, kad pareiškėja iš esmės siekė, jog gamintoja UAB „Italiana LT“ būtų nubausta, ir paskirtą administracinę nuobaudą – įspėjimą – laikė netinkama nuobauda, t. y. pareiškėja siekė pakeisti paskirtą administracinę sankciją UAB „Italiana LT“. Teismo vertinimu, tokia teisė pareiškėjai nesuteikta. Teismas darė išvadą, kad Departamentas, gavęs pareiškėjos skundą, atliko tyrimą ir apie priimtus sprendimus informavo pareiškėją. Departamentas turėjo pareigą tik pranešti (informuoti) pranešimą apie pažeidimus pateikusiam asmeniui, kaip reaguota į jo pranešimą. Pažymėjo, kad vienokios ar kitokios poveikio priemonės taikymas arba jų netaikymas negali būti laikomas pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu, nes visais atvejais tai nesukeltų ir nesukėlė pareiškėjai tam tikrų tiesioginių pasekmių. Pabrėžė, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų.

III. Pareiškėja R. Š. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, kad skunde pareiškėja išdėstė visas aplinkybes ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovas, padaręs išvadą dėl UAB „Italiana LT“ padaryto Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio pažeidimo, tačiau paskyręs įspėjimą, tai yra, netinkamai pritaikęs Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl UAB „Italiana LT“ neteisėtų veiksmų kvalifikavimo ir sankcijos už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus skyrimo, bei tokiu būdu netinkamai vykdęs teisės aktų numatytas jam funkcijas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo tinkamo įgyvendinimo ir jame numatytų reikalavimų priežiūros, pažeidė teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VTĮ) nustatytus įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus. Pareiškėjos skunde taip pat buvo nurodo, jog atsakovas nesilaikė teisės aktų nuostatų, nepagrįstai bei neteisėtai neįžvelgė jokių UAB „Italiana LT“ padarytų pažeidimų dėl Išorinės reklamos skleidimo ir nesiėmė jokių teisės aktuose numatytų sankcijų. Pareiškėja mano egzistuojant teisėtų interesų pažeidimui, todėl ji pagrįstai kreipėsi į teismą dėl minėtų interesų gynimo.

Nurodo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra įgaliotas atlikti viešąjį administravimą. Atsakovui, kaip viešojo administravimo subjektui, yra leidžiama atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir priskirti jo kompetencijai, tai yra, jam draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama. Teigia, kad atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, viršydamas savo kompetenciją, atliko veiksmus, kurie nėra numatyti jo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tai yra, atliko draudžiamus veiksmus. Šie atsakovo veiksmai, dėl kurių buvo priimti atsakovo 2014 m. gegužės 8 d. raštas Nr. S-(4.3-3)-1833 ir 2014 m. balandžio 16 d. raštas Nr. S-(4.3-3)-1499, turi tokį poveikį kitų asmenų (pareiškėjos) teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, kadangi jais sukuriama destruktyvi praktika, pagal kurią valstybės institucijos/įstaigos gali elgtis nesivadovaudamos teisės aktais, piktnaudžiaudamos viršyti savo kompetenciją. Pareiškėja turi įstatymo saugomą interesą, kad valstybės institucijos/įstaigos tarnautų žmonėms, veikdamos savo kompetencijos ribose, vadovautųsi teisės aktų nuostatomis ir nedarytų teisės aktų pažeidimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėja R. Š. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009). Todėl pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.

Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Tačiau tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7‑121/2004).

Viešojo administravimo įstatymas (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija; toliau – ir VAĮ) numato tris kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą, skundą ir pranešimą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 d.). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.).

Pranešimas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 16 d.). Asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančio administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 3 d., 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Iki 2014 m. birželio 26 d. galiojusios redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustatė, kad administracinės procedūros dalyviai yra asmuo, padavęs skundą, arba asmuo, dėl kurio galimai pažeistų viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais teisių ir teisėtų interesų yra gautas pranešimas, ir viešojo administravimo subjektas, kuris dėl skundo ar gauto pranešimo pradėjo administracinę procedūrą. Tik administracinės procedūros dalyviai, asmeniškai ar dėl vykdomos jam pavestos viešojo administravimo veiklos suinteresuoti nagrinėjimo dalyku, turi Viešojo administravimo įstatyme numatytas teises ir pareigas, tame tarpe – apskųsti administracinės procedūros sprendimą (VAĮ 36 str.).

Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams:

1) nustatytiems šio įstatymo 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse ir 24, 34 straipsniuose dėl pranešimų ir skundų, kuriais skundžiami viešojo administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas;

2) jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pranešime ar skunde išdėstyto klausimo ir nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti šį pranešimą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui;

3) pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos (VAĮ 14 str. 3 d., 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XI-1259 redakcija).

Alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d. Nr. įstatymo IX-2052 redakcija; toliau – ir AKĮ) VI skyriaus, reglamentuojančio atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus taikymo tvarką ir bylų nagrinėjimo procesą, 34 straipsnio 1 dalyje nustato, kad už šio Įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija. Nagrinėjant bylas dėl šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų pažeidimų, dalyvauja: 1) asmuo, įtariamas pažeidęs šį Įstatymą; 2) šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų sprendimu kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla; 3) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų atstovai jų prašymu (2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija); 4) šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų sprendimu ekspertai, specialistai bei kiti asmenys (AKĮ 36 str. 1 d.). Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, toliau šiame Įstatyme vadinami proceso šalimis (AKĮ 36 str. 2 d.). Tik minėti asmenys turi Alkoholio kontrolės įstatyme numatytas procesines teises, o teisę apskųsti nutarimus (sprendimus) dėl ekonominių sankcijų taikymo turi tik įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje, nesutinkantys su šiais nutarimais (sprendimais) (AKĮ 41 str. 1 d., 2012 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-2103 redakcija).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundų Departamentui, teismui, taip pat atskirojo skundo turinio, įvardyti Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai nėra tiesiogiai susiję jos ar kitų konkrečių asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimu, todėl galima teigti, kad pareiškėja į Departamentą kreipėsi ne su skundu ar pareiškimu ir nėra administracinės procedūros dalyvė Viešojo administravimo įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo prasme, neturi šiuose įstatymuose numatytų procesinių teisių, tame tarpe – skųsti viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinę procedūrą veiksmus ir sprendimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pažymėtina, kad prašymų, t. y. su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijusių asmens kreipimųsi į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 str. 14 d.), nagrinėjimo tvarką nustatančios Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamente taisyklės, patvirtintos 2011 m. gegužės 26 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. T1-120, 38.4 punktas numato, kad kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie Departamento veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu, o 41 punktas – kad asmuo, nesutinkantis su Departamento atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka Administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Administraciniam teismui. Dėl valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje asmuo turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju Departamentas atsakė pareiškėjai 2014 m. gegužės 8 d. raštu, tačiau pareiškėjos skundas teismui ir jame formuluojami reikalavimai yra susiję ne su šio atsakymo vertinimu, o su jos siekiu dalyvauti Viešojo administravimo įstatymo ir Alkoholio kontrolės įstatymo reglamentuojamoje administracinėje procedūroje, kurios dalyve ji, kaip jau minėta, nėra.

Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė