AS-438-498-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-498/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00730-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. vasario 3 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–15), kuriuo prašė:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir atsakovas) 2014 m. sausio 17 d. individualų administracinį aktą Nr. 17.2-650;

2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2014 m. sausio 4 d. skundą Nr. 5.6-27 ir 2014 m. sausio 7 d. skundą Nr. 5.6-53 bei atsakyti į juos teisės aktų nustatyta tvarka;

3) įpareigoti atsakovą raštu išsamiai ir pagrindžiant teisės aktais bei išsamia pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundo ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimo analize išaiškinti ir konkrečiai pranešti pareiškėjui, kurie 2013 m. lapkričio 14 d. skundo ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai Nr. P-9523 turinio teiginiai yra išdėstyti nesuprantamai, subjektyvūs, deklaratyvūs, kuo neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui nustatytų reikalavimų, bei kurių teisės aktų nustatytų reikalavimų;

4) įpareigoti atsakovą raštu išsamiai, pagrindžiant teisės aktais bei išsamia pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundo ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai Nr. P-9523/2013 analize išaiškinti ir konkrečiai pranešti pareiškėjui dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. administracinio sprendimo Nr. 17.2.-22984:

a) kas yra tie „jie“, kurie išdėstyti „nesuprantamai“, kurie „jie“ pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skundo ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai yra išdėstyti nesuprantamai;

b) kaip pareiškėjui „juos“ Kauno apygardos prokuratūrai, generaliniam prokurorui išdėstyti suprantamai;

c) ar Kauno apygardos prokuratūra, generalinis prokuroras nori ir parodė valią „juos“ suprasti – pateikti rašytinius įrodymus;

d) kurie pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai nurodyti teiginiai yra „subjektyvūs“;

e) ką generalinis prokuroras supranta kaip teiginių „subjektyvumą“;

f) kaip pareiškėjas turi ar gali konkrečius „subjektyvius“ teiginius pateikti kaip objektyvius;

g) ką pareiškėjas turi daryti, kad Kauno apygardos prokuratūra, generalinis prokuroras konkrečius pareiškėjo „subjektyvius“ teiginius suvoktų kaip „objektyvius“;

h) kuriais rodikliais vadovaudamasis generalinis prokuroras nustatė ir įvertino, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai nurodyti teiginiai yra subjektyvūs;

i) kurie pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai nurodyti teiginiai yra „deklaratyvūs“;

j) kuriais rodikliais vadovaudamasis generalinis prokuroras nustatė ir įvertino, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs;

k) kaip pareiškėjas turi ar gali konkrečius „deklaratyvius“ teiginius pateikti kaip nedeklaratyvius;

l) kurie pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai nurodyti teiginiai neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nustatytų reikalavimų;

m) kuriais rodikliais ir teisės aktais vadovaudamasis generalinis prokuroras nustatė ir įvertino, kad pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai nurodyti teiginiai neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nustatytų reikalavimų;

n) kurių skundui, pareiškimui ar pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nustatytų reikalavimų pareiškėjo 2013 m. lapkričio 14 d. skunde ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškime Kauno apygardos prokuratūrai nurodyti teiginiai neatitinka;

o) kaip generalinis prokuroras siūlo pareiškėjui (ar pareiškėjas turi pakeisti) 2013 m. lapkričio 14 d. skundo ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai turinį bei formą, kad pareiškėjo teiginiai atitiktų skundui, pareiškimui ar pranešimui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką nustatytus reikalavimus;

p) kuris / kurie atsakovo įdarbintas asmuo iki šiol nagrinėjo 2013 m. gruodžio 2 d. gautą pareiškėjo skundą (reg. Nr. 5.6-5260) su priedais, kiek darbo valandų tas asmuo / asmenys tam skyrė;

r) kuris atsakovo įdarbintas asmuo parengė generaliniam prokurorui 2013 m. gruodžio 30 d. administracinio sprendimo Nr. 17.2.-22984 tekstą pasirašymui;

s) ar generalinis prokuroras prieš pasirašydamas 2013 m. gruodžio 30 d. administracinio sprendimo Nr. 17.2.-22984 tekstą pats nagrinėjo Generalinėje prokuratūroje 2013 m gruodžio 2 d. gautą pareiškėjo skundą (reg. Nr. 5.6-5260) su priedais, kiek darbo valandų tam skyrė;

t) ar generalinis prokuroras prieš pasirašydamas 2013 m. gruodžio 30 d. administracinio sprendimo Nr. 17.2.-22984 tekstą pats matė Generalinėje prokuratūroje 2013 m gruodžio 2 d. gautą pareiškėjo skundą (reg. Nr. 5.6-5260) su priedais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi (b. l. 17–19) pareiškėjo skundą priimti atsisakė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y., kai skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. kovo 10 d. bus nagrinėjama administracinė byla Nr. I-5490-968/2014 pagal pareiškėjo V. J. skundą Generalinei prokuratūrai dėl 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 17.2.-22984 panaikinimo. Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, vertins šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Būtent šioje byloje priimtas teismo sprendimas turės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

Nurodė, kad iš šio skundo turinio ir pridedamų dokumentų matyti, jog pareiškėjas prašo panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 17.2-650, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014 m. sausio 4 d. skundą Nr. 5.6-27, kuriuo pareiškėjas skundė jau minėtą Generalinės prokuratūros 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 17.2-22984, ir prašė išaiškinti, kurie jo 2013 m. lapkričio 14 d. skundo ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimo Kauno apygardos prokuratūrai turinio teiginiai yra išdėstyti nesuprantamai, subjektyvūs, deklaratyvūs ir kuo neatitinka skundui, pareiškimui ar pranešimui nustatytų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundo šioje byloje išnagrinėjimas nesukels jokių realių pasekmių pareiškėjo teisėms ir pareigoms, o skunde keliami reikalavimai negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku, pareiškėjo skundą priimti atsisakė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties (b. l. 25) ir prašo šią nutartį panaikinti bei perduoti jo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ginčijami atsakovo veiksmai ir sprendimai nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Priešingai, jie trukdo pareiškėjui įgyvendinti ir ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties, kuria ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2012 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2143/2012, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai. Remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-291/2014).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjo pagrindinis skundo reikalavimas yra panaikinti Generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 17 d. raštą „Dėl Jūsų skundo“ Nr. 172.-650 (b. l. 139). Šiame rašte nurodyta, kad Generalinė prokuratūra nenagrinės pareiškėjo skundo dėl Generalinės prokuratūros 2013 m. gruodžio 30 d. atsakymo Nr. 17.2-22984, nes jis jau yra apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Iš to matyti, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl reikalavimą jį panaikinti pagrįstai buvo atsisakyta priimti nagrinėti.

Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas, t. y. įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2014 m. sausio 4 d. skundą Nr. 5.6-27 ir 2014 m. sausio 7 d. skundą Nr. 5.6-53 bei atsakyti į juos teisės aktų nustatyta tvarka, yra laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo (į šiuos skundus buvo atsakyta minėtu informacinio pobūdžio Generalinės prokuratūros 2014 m. sausio 17 d. raštu „Dėl Jūsų skundo“ Nr. 172.-650). Taigi šis reikalavimas taip pat negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl pagrįstai buvo atsisakyta jį priimti nagrinėti.

Likę pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su atsakovo įpareigojimu teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti į jo 2013 m. lapkričio 14 d. skundą Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 bei išaiškinti generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. sprendime Nr. 17.2.-22984 (atsakyme į minėtus pareiškėjo skundus) nurodytus teiginius. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta administracinė byla Nr. I-5490-968/2014 (teisminio proceso Nr. 3‑61‑3‑00098‑2014‑7), kurioje 2014 m. kovo 28 d. buvo priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjo V. J. skundą; panaikinti Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (P-9523/2013)-2-90717 ir generalinio prokuroro 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 17.2.-22984; įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą iš esmės išnagrinėti V. J. 2013 m. lapkričio 14 d. skundą Nr. P-9523 ir 2013 m. lapkričio 15 d. pareiškimą Nr. P-9523 ir parengti motyvuotą atsakymą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl laikoma, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl konstatuotina, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti analizuojamus pareiškėjo reikalavimus nagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas