AS-93-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-93-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04672-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1, 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 1D-7084(11) kaip nepagrįstą ir neteisėtą;

2) priteisti A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas neišmokėtą 17 760,00 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – valstybinė pensija) dalį;

3) priteisti A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 straipsnio nuostatas neišmokėtą 11 147,00 Lt dydžio valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo teismui padavimo terminą dėl valstybinės pensijos nepriemokos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas priteisimo. Paaiškino, kad VRM raštiškai pareiškėjo neinformavo apie priimtus sprendimus dėl valstybinės pensijos sumažinimo, todėl pareiškėjas jų negalėjo apskųsti teismui. Apie savo pažeistas teises pareiškėjas sužinojo 2014 m. rugsėjo 1 d., tačiau nežinodamas ko iš jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sąlygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje. Teisinės situacijos neaiškumas sąlygojo suklydimą dėl kreipimosi į teismą tvarkos ir terminų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti specialų 3 metų terminą skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas priteisimo paduoti atmetė ir atsisakė priimti skundo dalį dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos nuo 2010 sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas neišmokėtą 17 760,00 Lt dydžio valstybinės pensijos dalį.

Teismas priėmė nagrinėti skundo dalį dėl prašymų panaikinti atsakovo Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 1D-7084(11) bei priteisti pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, nuo 2012 m. sausio 1d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnį nuostatas neišmokėtą 11 147,00 Lt dydžio valstybinės pensijos dalį.

Teismas nustatė, kad valstybinė pensija pareiškėjui buvo mažinama nuo 2010 metų sausio mėnesio, o pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tik 2014 m. spalio 24 d., t. y. praėjus daugiau kaip 3 metams nuo pirmojo valstybinės pensijos sumažinimo pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjo argumentai dėl praleisto kreipimosi į teismą termino praleidimo nepateisina tokio ilgo delsimo (daugiau nei 4,5 metų) kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas priteisimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi: praėjus daugiau nei dvejiems su puse metų nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo; dvejiems metams nuo šio Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo; praėjus daugiau nei pusantrų metų po LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo išaiškinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismą turi kreiptis per 3 metų terminą, pašalintas iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravęs teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, paskelbimo; daugiau nei vienuolikai mėnesių po 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo išaiškinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformuota teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą tokio pobūdžio bylose, paskelbimo.

Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir priežastis, dėl kurių, jo teigimu, jis praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas priteisimo, konstatuota, kad jos nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.). Konstatuota, kad pareiškėjas nurodytą 3 metų terminą praleido dėl to, kad nebuvo pakankamai atidus, savo teises įgyvendino nerūpestingai, todėl pareiškėjo prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas priteisimo paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintinas. Netenkinus šio prašymo, nėra teisinio pagrindo priimti pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas neišmokėtą 17 760,00 Lt dydžio valstybinės pensijos dalį. Šią skundo dalį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja A. T. atskirajame skunde (b. l. 66–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta atnaujinti terminą ir priimti skundo dalį.

Pareiškėjas palaiko savo skunde išdėstytą poziciją ir nurodytus argumentus. Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutarties dalis nepagrįsta, nes teismas neišsprendė ir motyvuotai neatsakė į visus pareiškėjo skundo reikalavimus, nepasisakė dėl skundo argumentų, nevertino byloje surinktų įrodymų ir duomenų. Be to, neatsižvelgė į skundo argumentus, kuriais buvo grindžiamas prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teismas klaidingai skaičiavo terminą skundui paduoti. Apie tai, kad pensijos tikrai nebus grąžinamos iki 2016 m. pareiškėjas sužinojo iš spaudos ir Seimo, Vyriausybės pranešimų, 2014 m. spalio 31 d. Pareiškėjo skundas dėl neišmokėtos pensijos dalies atsakovo 2014 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1D-7084 praktiškai liko neišnagrinėtas. Nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d., kai pareiškėjui tapo žinoma apie jo teisių pažeidimą, nepraėjo treji metai. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas yra pensininkas, turi sveikatos problemų, neturi teisinio išsilavinimo. Teismas neatsižvelgė į ginčui aktualią naujausią LVAT praktiką, taip pat nepagrįstai nesprendė klausimo dėl bylos sustabdymo, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla dėl galimo Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo prieštaravimo Konstitucijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas A. T. atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartimi, kuria teismas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį.

Apeliacinio skundo dalykas – ar pagrįstai teismas atsisakė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo. Pažymėtina, kad nurodytu laikotarpiu valstybinė pensija pareiškėjui buvo mažinta remiantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, kuri Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taikymo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai. Nustatant šio termino eigos pradžią, kiekvienu atveju būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvieną mėnesį tiesiogiai taikant Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą pagal Valstybinių pensijų įstatymo nuostatas sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2014 m. spalio 24 d., t. y. praleidęs minėtą 3 metų terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pažymėtina, kad ABTĮ nėra įtvirtinta, kokios aplinkybės, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, laikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, šis klausimas yra paliktas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu yra pažymėjęs, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme trejų metų terminas kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas viešai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl asmenys, kurie 2010 m. vasario mėnesį gavo pirmą sumažintą valstybinę pensiją, pagal galiojančius įstatymus pateko į teisinio neapibrėžtumo situaciją ir objektyviai negalėjo numatyti savo galbūt pažeistų teisių į paskirtą valstybinę pensiją (nuosavybę) gynimo procesinio termino, kuris pagal analogiją buvo nustatytas vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-215/2014, 2014 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-205/2014, 2014 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-497/2014, 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-885/2014, 2014 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-587/2014, 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS624-811/2014 ir kt.). Įvertinant tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 paskelbimo) ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, teismų praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant į šią aplinkybę ir kiekvienu atveju į pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą, be kita ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-912/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.), procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas jau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus beveik 1 metams.

Svarbu įvertinti tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014 akcentavo, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomą procesinį terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rūpestingai ir siekti skundą teismui paduoti kuo operatyviau, tuo tarpu skundo padavimas 2014 m. rugsėjo 10 d., nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka aptartų reikalavimų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Taigi ši nepagrįsto delsimo aplinkybė išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014).

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad yra garbaus amžiaus, silpnos sveikatos, teigia, jog sveikatos būklė neleido operatyviai ginti pažeistų teisių. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas jo teises (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011). Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas yra garbaus amžiaus, taip pat negali būti pagrindu atnaujinti ženkliai praleistą skundo padavimo teismui terminą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011). Nors pareiškėjas nurodo, kad savo teisių operatyviai negalėjo ginti ir dėl sveikatos būklės, dėl kurios daug kartų buvo hospitalizuotas, šių aplinkybių patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė, o vien nurodyti teiginiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankami pripažinti, kad pareiškėjo sveikatos būklė buvo objektyvia kliūtimi kreiptis į teismą anksčiau nei 2014 m. spalio 24 d.

Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, neturi interneto, neperka laikraščių), kuriais grindžiamas procesinio termino praleidimas, teisėjų kolegijos taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes nurodytos priežastis nagrinėjamoje byloje negali būti pripažintos išskirtinėmis, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujintas. Remiantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 kaip nepagrįsti atmestini ir argumentai dėl 3 metų termino skaičiavimo nuo kito, nei pirmosios sumažintos valstybinės pensijos gavimo diena, momento.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama nutarties dalis yra pakankamai motyvuota, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Pažymėtina, jog bylos sustabdymo klausimas sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės, ne skundo priėmimo stadijoje. Kiti atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas, išnykus teisiniam neapibrėžtumui ir esant suformuotai teisminei praktikai, nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą, objektyvių priežasčių, sukliudžiusių ginti savo pažeistas teises anksčiau, nenustatyta. Termino skundui paduoti praleidimą lėmė pareiškėjo pasirinktas elgesys, jos nepakankamas aktyvumas ginant galimai pažeistas savo teises. Esant tokioms aplinkybėms, termino atnaujinimas neatitiktų protingumo principo, lemtų teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo pažeidimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutarties dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė