Legislator Case Law & Legislation
A-146-176-14 AI generated

A-146-176-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-146-176-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

A-146-176-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Skiriant pareiškėjai motinystės pašalpą, įstatymai, reglamentuojantys motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimą, jų perskaičiavimo galimybių nenumatė, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą dviejų metų laikotarpį. Pareiškėjos nuomone, motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas bei pagrindinius teisės principus – valdžių padalijimo ir teisės aktų hierarchijos, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-176/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03806-2010-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos motinystės (tėvystės) pašalpos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–7), kurį patikslino (b. l. 23–25, 61–63), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2010 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (10.4)3-68317; 2) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimą Nr. 6-26-805; 3) panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimą Nr. 6-26-2721; 4) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, atsakovas) 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7684; 5) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 6-24-26129 „Dėl R. R. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“ jame nustatytomis sąlygomis nuo skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimo Nr. 6-26-805 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pabaigos; 6) solidariai priteisti iš atsakovų VSDFV Vilniaus skyriaus, VSDFV ir Lietuvos valstybės 35 458,15 Lt neišmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpą (toliau – ir motinystės pašalpa, pašalpa) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d.; 7) priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėja paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai), jai nuo 2009 m. lapkričio 2 d. yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 6-24-26129 visam vaiko priežiūros laikotarpiui apskaičiavo motinystės (tėvystės) pašalpą: pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 1 metai) – 7 191,51 Lt (atskaičius mokesčius) per mėnesį, antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 2 metai) – 6 112,79 Lt (atskaičius mokesčius) per mėnesį.

2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 9 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 3 dalies nuostatoms, paskirta pašalpa buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-805 paskirta pašalpa nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta nuo 5691, 79 iki 4629,00 Lt. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721 motinystės pašalpa nuo 2010 m. liepos mėnesio buvo sumažinta dar kartą ir vietoj 4839,60 Lt išmokėta 3704,70 Lt. 2010 m. rugsėjo mėnesį (vaikui suėjo 1 metai) motinystės pašalpa buvo sumažinta dar kartą ir išmokėta 2780,40 Lt. Nuo 2010 m. sausio 1 d.iki 2010 m. lapkričio 30 d. pareiškėjai neišmokėta 16 430,10 Lt motinystės pašalpos. Pareiškėja kreipėsi į VSDF valdybą dėl paskirtos motinystės pašalpos sumažinimo, tačiau atsakovas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. (11.1)I-7684 skundą atmetė.

Skiriant pareiškėjai motinystės pašalpą, įstatymai, reglamentuojantys motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimą, jų perskaičiavimo galimybių nenumatė, todėl pareiškėja pagrįstai tikėjosi, kad nustatyto dydžio pašalpa bus mokama visą dviejų metų laikotarpį. Pareiškėjos nuomone, motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatas bei pagrindinius teisės principus – valdžių padalijimo ir teisės aktų hierarchijos, teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę ir proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo.

Pareiškėja prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 1 ir 2 ir 3 dalies, 16 straipsnio 4 dalies nuostatų atitikties Konstitucijai. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gruodžio 20 d. nutartimi sustabdė bylą ir ją atnaujino 2013 kovo 15 d. ją atnaujino, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą dėl bylai aktualių Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

Atsakovai VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundą (b. l. 30–33, 49–51, 79–80, 82–83) atsakovai paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-805 pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiavo vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi (Vyriausybės 2009 m. grūdžio 23 d. nutarimu Nr.1771 patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį - 1170 Lt), kuri Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 pareiškėjai motinystės pašalpa nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalies nuostatomis. Apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros laikotarpiui iki vaikui sueis vieneri metai (6472,36 Lt) viršijo Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (4680 Lt (1170 Lt x 4), o motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų (5393,63 Lt) viršijo 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1170 Lt x 4 x 75 proc. = 3510 Lt ), todėl pareiškėjai buvo mokėta pastarojo dydžio pašalpa. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas pripažino, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis nuo 2010 m. liepos 1 d. motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, ir Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui, bei įvertinus, kad pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2009 m. lapkričio 2 d., perskaičiavus jos motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. susidarė 9 335,37 Lt pašalpos nepriemoka. Atsakovai teigė, jog skundžiamas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. spalio 18 d. raštas Nr. (10.4)3-68317 yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo pareiškėja buvo informuota apie motinystės pašalpos skaičiavimą, o ne individualus teisės aktas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. sprendimu (b. l. 108–112) nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjos R. R. reikalavimą panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (10.4)3-68317, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ištyręs įrodymus, teismas nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 6-24-26129 pareiškėjai nuo 2009 m. lapkričio 2 d. buvo paskirta 7 191,51 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks 1 metai, ir 6 112,79 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks 2 metai, laikotarpiu (b. l. 34–35, 37–38).

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi pareiškėjos teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą atsiradimo metu, nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86, 9 punktu, asmens vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir/ar Lietuvos Respublikos darbo kodeksu perkeltas poilsio dienas. Nuostatų 52 punkte nustatyta, kad mėnesinė motinystės (tėvystės) pašalpos suma vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių. Metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius kiekvienais metais tvirtinamas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi iki 2010 m. birželio 30 d., nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos, o nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. – 4 dydžių sumos.

Teismas iš pateiktų į bylą įrodymų nustatė, kad pareiškėja teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo 2009 m. lapkričio 2 d., todėl, vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 9 punktu, vidutinis vienos dienos kompensuojamasis uždarbis buvo apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas nuo 2008 m. lapkričio 1 d. iki 2009 m. spalio 31 d., ir sudarė 340,83 Lt (85 206,35 Lt / 250 d. d.). Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostata, pareiškėjai paskirta motinystės pašalpa pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais sudarė 7 191,51 Lt per mėnesį (340,83 Lt x 21,1 d. d. (socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas vidutinis 2008 m. mėnesio darbo dienų skaičius) x 100 %), o antraisiais – 6 112,79 Lt per mėnesį (340,83 Lt x 21,1 d. d. x 85 %).

VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatomis, 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 6-26-805 pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą perskaičiavo pagal Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintą draudžiamųjų pajamų dydį nuo 2010 m. sausio 1 d. – 1 170 Lt. Pagal naujai patvirtintas 1 170 Lt draudžiamąsias pajamas pareiškėjai apskaičiuotas maksimalus vienos dienos kompensuojamasis uždarbis sudarė 277,25 Lt (1 170 Lt x 5 / 21,1 d. d.). 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-805 pareiškėjai priskaičiuota 5 850,00 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos suma per mėnesį vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks vieneri metai ir 4 972,50 Lt – iki vaikui sukaks dveji metai. Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis, kuria vadovaujantis buvo priimtas VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. 6-26-805, Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu nebuvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.

Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 6-26-2721 nuo 2010 m. liepos 1 d. perskaičiavo pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai taikydamas 75 procentų pareiškėjos kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Kadangi pagal 340,83 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį apskaičiuota motinystės pašalpa iki vaikui sukaks 2 metai – 5 393,63 Lt (340,83 Lt x 75 % x 21,1 d. d.) – viršijo 75 procentų patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks vieneri metai paskirta 4 680,00 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa, laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų – 3 510,00 Lt. Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarimu inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki šio Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Iš VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. PA-SP3-1690 „Dėl nepriemokos išmokėjimo R. R.“ (b. l. 98) teismas nustatė, kad po 2013 m. kovo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo VSDFV Vilniaus skyrius nusprendė pareiškėjai išmokėti 9 335,37 Lt motinystės pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nurodytu sprendimu patenkino pareiškėjos reikalavimą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemokos išmokėjimo, teismas konstatavo, kad skundo reikalavimų dėl VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo VSDFV Vilniaus skyrių vykdyti 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. 6-24-26129 jame nustatytomis sąlygomis nuo skundžiamo VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 6-26-805 priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pabaigos tenkinimas nesukels tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai, t. y. realiai neapgins jos teisių ar teisėtų interesų. Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė, kad pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.

Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. spalio 18 d. raštą Nr. (10.4)3-68317 (pareiškėja skunde nurodė, kad tai sprendimas) teismas pažymėjo, kad šis raštas yra atsakymas į 2010 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriui pateiktą prašymą atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu jai buvo sumažinta motinystės pašalpa ir kaip ji buvo apskaičiuota, bei grąžinti sumažintą pašalpos dalį. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad šis raštas nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes juo pareiškėjai nesuteiktos teisės ir nenustatytos pareigos, tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėja informuota apie motinystės pašalpos apskaičiavimą ir perskaičiavimą. Atsižvelgęs į tai, teismas administracinės bylos dalį dėl šio pareiškėjos skundo reikalavimo nutraukė remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismas atmetė pareiškėjos prašymą priteisti teismo išlaidas.

III. Pareiškėja R. R. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde (b. l. 117–122) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti jos skundžiamus sprendimus ir solidariai priteisti iš atsakovų VSDFV Vilniaus skyriaus, VSDFV ir Lietuvos valstybės 8 307,00 Lt (6 562,59 Lt atskaičius mokesčius) neišmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d., taip pat priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

Apeliantė teigia, kad atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. PA-SP3-1690 išmokėdamas jai 9 335,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, patenkino jos reikalavimus tik iš dalies. Minėta suma buvo išmokėta tik dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų ir atitinkamų kitų susijusių teisės aktų nuostatų, kuriomis nuo 2010 m. liepos 1 d. didžiausias galimas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų dydis buvo apribotas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma (vietoj 5 šių dydžių sumos, nustatytos Ligos ir motinystės įstatyme). Apeliantei neaišku, kokiu pagrindu atsakovas, apskaičiavęs jos motinystės pašalpą, kurią sumažino 10 procentų ir kuri viršijo Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių sumą iki vaikui sukaks vieneri metai ir 85 procentus Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių sumą laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų, dar kartą papildomai nuo 2010 m. liepos 1 d. sumažino 10 procentų nuo maksimalios mokėtinos motinystės pašalpos. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių proporcingumo reikalavimų neatitiko toks netolygaus paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų <...> perskaičiavimo teisinis reguliavimas, kuriuo nustatant maksimalius perskaičiuojamų pašalpų ir išmokų dydžius buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas nuo 2010 m. liepos 1 d. sumažinti papildomai, apeliantė mano, jog paminėti atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai, apskaičiuojant jai maksimalią motinystės pašalpą ir dar kartą papildomai sumažinant ją 10 procentų, yra neteisėti.

Apeliantės nuomone, jai turėjo būti apskaičiuota tokio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa: kompensuojamasis darbo užmokestis apskaičiavus motinystės pašalpą kol vaikui sueis vieneri metai mažinamas 10 procentų – 7 191,51 Lt x 90 % = 6 472,36 Lt (5 120,66 Lt atskaičius mokesčius), kompensuojamasis darbo užmokestis apskaičiavus motinystės pašalpą kol vaikui sueis dveji metai mažinamas 10 procentų – 7 191,51 Lt x 75 % = 5 393,63 Lt (4 268,47 Lt atskaičius mokesčius); atsižvelgiant į tai, kad 10 procentų sumažinus kompensuojamąjį darbo užmokestį apskaičiavus motinystės pašalpą kol vaikui sueis vieneri ir dveji metai, gauta suma viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (1 170,00 Lt) 5 dydžių sumą, apeliantei turėjo būti mokama 5 draudžiamųjų pajamų dydžių pašalpos suma, t. y. kol vaikui sueis vieni metai – 1 170,00 Lt x 5 = 5 850,00 Lt (4 629,00 Lt atskaičius mokesčius), kol vaikui sueis dveji metai – 1 170,00 Lt x 5 x 85 % = 4 972,50 Lt (3 935,78 Lt atskaičius mokesčius). Tačiau atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. PA-SP3-1690 išmokėdamas apeliantei 9 335,37 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, apskaičiuodamas mokėtiną sumą antrą kartą sumažino 10 procentų mokėtiną pašalpos sumą, t. y. 5 draudžiamųjų pajamų dydžių sumą – 1 170,00 Lt x 5 = 5 850,00 Lt (4 629,00 Lt atskaičius mokesčius) dar kartą papildomai sumažino 10 procentų: kol vaikui sueis vieni metai – 1 170,00 Lt x 5 x 90 % = 5 265,00 Lt (4 166,85 Lt atskaičius mokesčius) ir kol vaikui sueis dveji metai – 1 170,00 Lt x 5 x 75 % = 4 387,50 Lt (3 466,12 Lt atskaičius mokesčius). Apeliantės skaičiavimu, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. atsakovas jai neišmokėjo iš viso 8 307,00 Lt (6 562,59 Lt atskaičius mokesčius) pašalpos.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 131–133) VSDFV Vilniaus skyrius nurodo, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, kadangi, remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštaravo motinystės (tėvystės) pašalpos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai sumažinimas 10 procentų (nuo 100 iki 90 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio) ir motinystės (tėvystės) pašalpos vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų sumažinimas 10 procentų (nuo 85 iki 75 procentų kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio), o prieštaravo motinystės (tėvystės) pašalpos apribojimas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma.

Atsakovas pažymi, jog VSDFV Vilniaus skyrius perskaičiavo pareiškėjos motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d., šią pašalpą apribodamas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių suma. Perskaičiavus motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai (1 170 Lt (Vyriausybės patvirtintas draudžiamųjų pajamų dydis) x 5 x 90 % = 5 265,00 Lt) ir motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų (1 170 Lt (Vyriausybės patvirtintas draudžiamųjų pajamų dydis) x 5 x 75 % = 4 387,50 Lt), buvo apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu iki vaikui sukaks vieneri metai – 585,00 Lt per mėnesį ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo vaiko vienerių iki dvejų metų – 877,50 Lt per mėnesį.

Iš viso už vaiko priežiūros atostogų laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. apskaičiuota 11 817,00 Lt motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoka. Nuo apskaičiuotos 11 817,00 Lt sumos atskaičius 1 772,61 Lt gyventojų pajamų mokestį ir 709,02 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmoką, mokėtina pašalpos suma – 9 335,37 Lt buvo išmokėta pareiškėjai 2013 m. gegužės 10 d. pervedant nurodytą sumą į pareiškėjos asmeninę sąskaitą banke. Nustatęs šias aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyrius patenkino pareiškėjos reikalavimą.

VSDFV Vilniaus skyriaus nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Atsakovas VSDFV nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 128–130) VSDFV Vilniaus skyrius pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, jog motinystės (tėvystės) pašalpų, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimas nustatant maksimalius šių pašalpų dydžius (Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių sumą), dėl ko buvo sudarytos prielaidos šias pašalpas nuo 2010 m. liepos 1 d. sumažinti papildomai, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų sumažinimas nuo 100 iki 90 (iki vaikui sukaks 1 metai) ir nuo 85 iki 75 procentų (nuo vaiko 1 iki 2 metų) pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio neprieštaravo Konstitucijai. Savo ruožtu šitaip 10 procentų sumažintų pašalpų, kurios viršijo Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą arba 75 procentus Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, papildomas sumažinimas, kad neviršytų šių maksimalių dydžių, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tai reiškia, kad perskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpos suma iki vaikui sukaks 1 metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių sumos, o nuo vaiko 1 iki 2 metų – 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių sumos. VSDFV Vilniaus skyrius, įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą, perskaičiavo apeliantės motinystės (tėvystės) pašalpą apribodamas ją Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių suma (iki vaikui sukaks 1 metai) ir 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 dydžių suma (nuo vaiko 1 iki 2 metų) ir išmokėjo susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. (iki vaiko 2 metų).

Kadangi Konstitucijai neprieštaravo motinystės (tėvystės) pašalpos sumažinimas nuo 100 iki 90 ir nuo 85 iki 75 procentų, nepagrįstas apeliantės teiginys, jog VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėdamas motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, apeliantės reikalavimus patenkino tik iš dalies. Taip pat nepagrįstas apeliantės teiginys, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. PA-SP3-1690 išmokėdamas motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, apskaičiuodamas mokėtiną sumą antrą kartą 10 procentų sumažino mokėtiną pašalpos sumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl pareiškėjai paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos vaiko priežiūros atostogų metu dydžio ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. 2011 m. rugsėjo 6 d. pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 6-24-26129 pareiškėjai nuo 2009 m. lapkričio 2 d. buvo paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui: po 7 191,51 Lt kol vaikui sueis vieneri metai (iki 2010 m. rugsėjo 6 d.) ir po 6112,79 Lt kol vaikui sueis dveji metai (iki 2011 m. rugsėjo 6 d.).

Pareiškėjos teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą atsiradimo metu galiojęs teisinis reguliavimas (Ligos ir motinystės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis) nustatė, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Nuo 2010 m. liepos 1 d. šis teisinis reguliavimas pasikeitė nustatant, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Pareiškėjai paskiriant nuo 2009 m. lapkričio 2 d. motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui iki vaikui sueis atitinkamai vieneri ir dveji metai, galiojusioje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio (2008 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XI-71) 5 dalyje, buvo nustatyta, kad kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatas kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Nuostatų (2009 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr.258 redakcija) 52 punktas nustatė, kad motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal teisės į pašalpą atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Pareiškėjai mokėtina motinystės pašalpa 2009 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 6-24-26129 buvo paskirta apskaičiavus atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustatė, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010 m. birželio 30 d. To paties straipsnio 2 dalis numatė, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustatė, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis nustatė, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. To paties straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa.

VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. sausio 27 d. perskaičiavimo sprendime Nr. 6-26-805 nusprendė pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. mokėti perskaičiuotą motinystės (tėvystės) pašalpą (nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. 100 procentų ir nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. 85 procentus pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio) vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdamas į Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. Nr. 1771 nutarimu patvirtintą nuo 2010 m. sausio 1 d. einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170 litų. Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis ir Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. Nr. 1771 nutarimas, kuriuo patvirtinąs nuo 2010 m. sausio 1 d. einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 litų, nėra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai.

VSDFV Vilniaus skyrius 2010 m. liepos 29 d. perskaičiavimo sprendimu Nr. 6-26-2721 dar kartą perskaičiavo pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą (nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 6 d. 90 procentų ir nuo 2010 m. rugsėjo 7 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. 75 procentus pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio) taikydamas nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojusias Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas. Nustatė, kad pareiškėjai apskaičiuota pašalpa vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui iki vaikui sueis vieneri metai (6472,36 Lt) viršijo Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1170 Lt x 4 = 4680 Lt), ir atitinkamai paskirta iki vaikui sueis dveji metai (5393,63 Lt) viršijo 75 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (1170 Lt x 4 x 75 proc. = 3510 Lt).

Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime pripažino, kad konstituciniam teisinės valstybės principui, be kita ko, prieštaravo: 1) Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo; 2) Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos <...>, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos; 3) Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos <...>, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos.

Atsakovas, atsižvelgdamas į šio Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo nuostatas, kuriomis buvo pripažintos prieštaraujančiomis pirmiau minėtos Konstitucijai Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, 2013 m. gegužės 8 d. priėmė sprendimą Nr. PA- SP3-1690 išmokėti R. R. 9335,37 Lt motinystės pašalpos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. ir 2013 m. gegužės 10 d. šį savo sprendimą įvykdė, pervesdamas šią sumą į pareiškėjos sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas grąžino pareiškėjai motinystės pašalpos nepriemoką ta apimtimi, kuria pašalpos dydžio ribojimą reglamentuojančios Laikinojo įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjos skundo reikalavimus atmetė, išskyrus reikalavimą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2010 m. spalio 18 d. rašto Nr. (10.4)3-68317 panaikinimo, kadangi šią bylos dalį teismas nutraukė vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su VSDFV Vilniaus skyriaus paskaičiuota ir išmokėta motinystės pašalpos nepriemoka (9 335,37 Lt) ir teigia, kad atsakovas jos reikalavimus patenkino tik iš dalies. Pareiškėja prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jai iš atsakovų 8 307,00 Lt (6 562,59 Lt atskaičius mokesčius) neišmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 6 d. Apeliantės nuomone, atsakovas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. PA-SP3-1690 apskaičiuodamas pašalpos nepriemoką (9 335,37 Lt), antrą kartą sumažino 10 procentų mokėtiną pašalpos sumą, t. y. 5 draudžiamųjų pajamų dydžių sumą – 5 850 Lt (1170 Lt x 5) papildomai sumažino iki 5265 Lt (1170 Lt x 5 x 90 proc.) iki vaikui sueis vieneri metai ir iki 4 387,50 Lt (1 170 Lt x 5 x 75 proc.) iki vaikui sueis dveji metai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai ir keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Pagal Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą motinystės (tėvystės) pašalpų sumažinimas nuo 100 iki 90 (vaiko priežiūros atostogų iki vienerių metų laikotarpiu) ir nuo 85 iki 75 procentų (vaiko priežiūros atostogų nuo vienerių iki dvejų metų laikotarpiu) pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau taip sumažintų pašalpų, kurios viršijo Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą (vaiko priežiūros iki vienerių metų atostogų laikotarpiu) arba 75 procentus Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos (vaiko nuo vienerių iki dvejų metų priežiūros atostogų laikotarpiu), papildomas sumažinimas, kad neviršytų šių maksimalių dydžių, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai teisė į motinystės (tėvystės) pašalpą atsirado ir pašalpa jai buvo paskirta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo. Minėta, kad paskiriant pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą galiojusi Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 5 dalis nustatė, kad kompensuojamasis uždarbis pašalpoms apskaičiuoti negali viršyti teisės į atitinkamą pašalpą atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumos. Ši įstatymo nuostata galiojo ir nuo 2010 m. liepos 1 d. Konstituciniam Teismui 2013 m. kovo 5 d. nutarimu pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnių nuostatomis nustatytas motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma asmenims, kurie teisę į tokią išmoką įgijo iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo Konstitucijai. Tačiau tokiu asmenų atžvilgiu liko galioti Ligos ir motinystės įstatymo nuostata, kad turi būti atsižvelgta į Vyriausybės patvirtintą einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių sumą. Iš pašalpos nepriemokos skaičiavimo lentelės ir atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimo į pareiškėjos apeliacinį skundą argumentų matyti, kad atsakovas 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr.PA-SP3-1690 pašalino tas teisines pasekmes, kurios buvo atsiradusios pareiškėjai dėl pripažintų antikonstitucinėmis Laikinojo įstatymo nuostatų, t. y. apskaičiavo ir išmokėjo susidariusią motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką, nebetaikydamas Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimu antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo normų, tačiau atsižvelgdamas į galiojusį ribojimą Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų penkių dydžių suma. Todėl pareiškėjos argumentai dėl nepriemokos dydžio yra nepagrįsti ir atmestini.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl skundžiamų sprendimų panaikinimo, todėl šiuo klausimu iš naujo nepasisako.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, materialinės ir procesinės teisės normas taikė tinkamai, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas