A-1416-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lidl“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, A. A., E. A.) dėl potvarkio panaikinimo.
Legislator headnote
AI generatedA-1416-624/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lidl“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, A. A., E. A.) dėl potvarkio panaikinimo.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1416-624/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02828-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. kovo 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
Sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Virgilijui Kaupui,
atsakovo atstovėms S. P. ir D. B.,
teismo posėdyje žodinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lidl“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo institutas, A. A., E. A.) dėl potvarkio panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas; Savivaldybė) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 93–104), kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas; Inspekcija) viršininko pavaduotojos 2013 m. birželio 20 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino“.
Skunde nurodė, kad ginčijamu potvarkiu Inspekcija, vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtintu Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas) ir Inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-123, nutarė: 1) patvirtinti 1,55 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Ukmergės mieste, detalųjį planą; planavimo organizatorius A. A. ir E. A.; 2) nustatyti pagal detaliojo plano sprendinius kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypams, kurių plotai 8 514 kv. m ir 6 981 kv. m, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Pareiškėjo teigimu, Inspekcija detaliojo plano tvirtinimo procedūrą gali atlikti tik tuomet, kai savivaldybė per 20 darbo dienų terminą nepatvirtina plano ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo. UAB „Lidl“ Savivaldybei 2013 m. balandžio 12 d. pateikė prašymą tvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Laikydamasis įstatyme nustatyto termino Savivaldybės meras 2013 m. gegužės 2 d. ginčo sklypo savininkams pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad nuspręsta šį klausimą galutinai išspręsti Tarybos posėdyje 2013 m. birželio mėnesį. Pasak pareiškėjo, šis atsakymas negali būti vertinamas kaip sprendimas, kuriuo atsisakyta tvirtinti detalųjį planą.
Atsižvelgdamas į Tvarkos aprašo 2 punktą, darė išvadą, kad Inspekcija detaliojo plano tvirtinimo procedūrą atlieka tik tuomet, kai detalųjį planą savivaldybė grąžina planavimo organizatoriui. Tuo tarpu Savivaldybės administracija 2013 m. gegužės 17 d. raštu atsisakė grąžinti pateiktą tvirtinimui detalųjį planą, motyvuodama tuo, kad Savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. posėdyje buvo nuspręsta atidėti detaliojo plano tvirtinimo klausimą iki 2013 m. birželio mėnesio. Akcentavo, kad Savivaldybės darbo grupė 2013 m. gegužės 28 d. posėdyje, dalyvaujant ir UAB „Lidl“ atstovams, nutarė detalųjį planą tvirtinti tik patvirtinus Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 7-211 patvirtinto Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergės mieste specialiojo plano (toliau – ir Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergės mieste specialiojo planas, Specialusis planas) korektūrą.
Pažymėjo, kad Savivaldybė 2013 m. gegužės 20 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. raštais informavo Inspekciją, jog ji planavimo organizatoriui nėra grąžinusi žemės sklypo detalaus plano bylos ir toliau tęsia šio detalaus plano tikrinimo ir tvirtinimo procedūrą. Pastebėjo, kad Inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1V-123 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo įgyvendinimo“ patvirtinta prašymo Inspekcijai patvirtinti detalųjį planą forma, kurioje tarp teikiamų Inspekcijai dokumentų nurodyta ir Savivaldybės rašto, kuriuo grąžinamas detalusis planas, kopija.
Remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies, 26 straipsnio 3 dalies 16 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P525-106/2011, pareiškėjas nurodė, kad detalusis planas tvirtinamas tik po to, kai įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys specialiojo plano sprendiniai. Pareiškėjo teigimu, detaliuoju planu numatoma statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Ukmergė, UAB „Lidl“ parduotuvė į konkrečias Specialiojo plano brėžinyje „Siūlomos vietos prekybos įmonių plėtrai“ siūlomas prekybos įmonių statybos vietas nepatenka.
Teigė, kad Inspekcija netikrino, ar detalusis planas neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Inspekcija išvadą, jog tvirtinant detalųjį planą nereikia keisti Specialiojo plano sprendinių, faktiškai grindė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo mokslo instituto (toliau – ir VGTU TPM institutas, Institutas), kaip Specialiojo plano rengėjo, 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. 1088/2012 pateikta preliminaria nuomone. Pažymėjo, kad šis Instituto raštas adresuotas Savivaldybei, tačiau ji nesikreipė su paklausimu į Specialiojo plano rengėją. Atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė prašė VGTU TPM institutą pateikti išvadą dėl Specialiojo plano koregavimo tikslingumo dar 2012 m. liepos 24 d. ir buvo nurodyta, kad norint statyti (duomenys neskelbtini) teritorijoje didįjį universalų prekybos centrą (daugiau nei 1 000 kv. m bendrojo ploto) Specialiojo plano korektūra yra reikalinga. Kadangi šiuo atveju Specialusis planas turi aukštesnę hierarchinę galią, negu detalusis planas ir šio plano sprendiniai, darė išvadą, kad detalusis planas galėjo būti tvirtinamas tik po to, kai būtų pakeisti numatomo detaliojo plano sprendinių neatitinkantys Specialiojo plano sprendiniai.
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą (II t., b. l. 1–6) su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalies 3 punkte nustatytą reglamentavimą, atsakovas darė išvadą, kad įstatymas nenumato viešojo administravimo subjekto teisės tiesiogiai kreiptis į teismą dėl patvirtinto teritorijos detaliojo plano teisėtumo. Kadangi šiuo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad Savivaldybė prieš tai kreipėsi į Inspekciją dėl ginčijamo potvarkio panaikinimo, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktu, prašė skundą palikti nenagrinėtą.
Nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies ir 26 straipsnio 4 dalies nuostatos nenumato galimybės savivaldybei per nurodytą 20 darbo dienų terminą atidėti detaliojo plano tvirtinimo klausimą, todėl pareiškėjo nurodytą 2013 m. gegužės 2 d. raštą Nr. (6.19)-18-1373 atsakovas vertino kaip Savivaldybės neveikimą ir sprendimo priėmimo vilkinimą.
Nurodė, pagal Tvarkos aprašą prašymas tvirtinti detalųjį planą gali būti teikiamas Inspekcijai per 20 darbo dienų, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytam motyvuoto atsakymo dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo terminui. Nagrinėjamu atveju Savivaldybė nevykdė Tvarkos aprašo 2 punkte nustatytos pareigos – 2013 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (6.19)-18-1532 atsisakė grąžinti pateiktą tvirtinimui detalųjį planą. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato galimybės pratęsti nei Teritorijų planavimo įstatyme nustatyto detaliojo plano tvirtinimo savivaldybėje termino, nei Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyto 20 darbo dienų prašymo pateikimo Inspekcijai tvirtinti detalųjį planą termino. Inspekcijos nuomone, minėti terminai yra naikinamieji.
Nurodė, kad Inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. IV-123 „Dėl Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina tvarkos aprašo įgyvendinimo“ patvirtintos prašymo Inspekcijai patvirtinti detaliojo plano formos 4 punktas nereikalauja planavimo organizatorių privalomai ir besąlygiškai pateikti savivaldybės rašto, kuriuo detalusis planas grąžinamas planavimo organizatoriui, kopiją.
Akcentavo, kad 2013 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (6.13)-2D-8246 Savivaldybė informuota apie Inspekcijoje gautą ir nagrinėjamą UAB „Lidl“ 2013 m. gegužės 22 d. prašymą patvirtinti detalųjį planą. Savivaldybė 2013 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (6.19)-18-1679 pateikė informaciją, iš kurios Inspekcija sprendė, kad sprendimas dėl detaliojo plano patvirtinimo nepriimtas, taip pat planavimo organizatoriui nėra pateiktas motyvuotas atsakymas dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą.
Nurodė, kad Inspekcija detaliojo plano derinimo procedūros metu nagrinėjo Savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus 2013 m. vasario 26 d. raštu Nr. AR5-28 pateiktą skundą dėl Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. sausio 31 d. raštu Nr. (23.2)-2D-1683 Savivaldybei pateikto nurodymo baigti ginčo detaliojo plano derinimo procedūrą Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teisėtumo. Skundo nagrinėjimo rezultatus ir motyvus Inspekcija išdėstė 2013 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (6.5)-2D-5110, kuriame taip pat pažymėjo, kad detaliojo plano sprendinių atitiktis Specialiojo plano sprendiniams Inspekcijoje įvertinta išnagrinėjus visos apimties Specialųjį planą,.
Nurodė, kad pagal veiklos pobūdį UAB „Lidl“ planuojama parduotuvė priskirtina prie specializuotos didžiosios prekybos įmonės grupės. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Specialiojo plano sprendinius nepakankamo aptarnavimo lygio teritorijoje „L“, esančioje planuojamos teritorijos zonoje „C“, yra numatyta specializuotų prekybos įmonių, kurių bendras plotas iki 10 000 kv. m, plėtros galimybė ir tai, kad Specialiajame plane nurodytas esamos specializuotos didžiosios prekybos įmonės („Bauhof“) bendras plotas – apie 8 000 kv. m, darė išvadą, kad numatomos specializuotos didžiosios prekybos įmonės, kurios bendras plotas iki 2 000 kv. m, plėtra Specialiojo plano sprendiniams neprieštarauja.
Pažymėjo, kad Savivaldybės Teritorijų planavimo ir statybos skyrius 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. AR5-41 Inspekciją informavo apie ginčo detaliojo plano suderinimą, todėl manė, kad Savivaldybė, įvykdydama Inspekcijos 2013 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (6.5)-2D-5110 išdėstytą nurodymą, pritarė Inspekcijos pozicijai dėl ginčo detaliojo plano sprendinių atitikties Specialiojo plano sprendiniams.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lidl“ (toliau – ir Bendrovė) su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime (II t., b. l. 162–172) nurodė, kad pareiškėjas sudarė su A. A. ir E. A. (toliau – ir Perėmėjai) sutartį, pagal kurią minėtiems asmenims pareiškėjas perdavė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergė, detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Pareiškėjo vyriausiasis architektas 2011 m. gruodžio 19 d. išdavė Perėmėjams detaliojo planavimo sąlygų sąvadą Nr. 99S, o pareiškėjo administracijos direktorius – Planavimo sąlygas detaliajam planui rengti Nr. 99, tačiau nei viename iš šių dokumentų nebuvo nustatyta, kad rengiant detalųjį planą reikia vadovautis Specialiuoju planu. Perėmėjai 2012 m. vasario 29 d. įgaliojo UAB „Lidl“ atstovauti juos visais klausimais dėl žemės sklypo detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo. Trečiojo suinteresuoto asmens ir Perėmėjų pasamdytas ginčo detaliojo plano rengėjas gavo pareiškėjo Teritorijų planavimo ir statybos skyriaus 2012 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. AR 10-93 „Dėl papildomų planavimo sąlygų“, kuriame nurodyta, kad rengiant detalųjį planą reikia vadovautis ne tik detaliojo planavimo sąlygų sąvadu, bet ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 m. liepos 31 d. planavimo sąlygomis Nr. VR-4.2-874, Vilniaus sveikatos centro Ukmergės skyriaus 2012 m. liepos 30 d. planavimo sąlygomis Nr. 24(22-3-7)-22.3.7-08 ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2012 m. rugpjūčio 3 d. planavimo sąlygomis Nr. PS-145. Vilniaus sveikatos centro Ukmergės skyriaus 2012 m. liepos 30 d. išduotose papildomose planavimo sąlygose Nr. 24(22-3-7)-22.3.7-08 jau buvo nurodyta, kad planuojamam žemės sklypui taikomas Specialusis planas. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. balandžio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-232/2012), pažymėjo, kad Teritorijų planavimo įstatymas neaptaria planavimo sąlygų ir/ar sąvado keitimo galimybės įpusėjus procesui, juo labiau, nesuteikia teisės planavimo sąlygas ir/ar sąvadą išdavusioms institucijoms tokiomis priemonėmis vienašališkai koreguoti susiklosčiusių teisinių santykių.
Akcentavo, kad Savivaldybės Nuolatinės statybos komisija 2013 m. balandžio 5 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 10, kurį pasirašė detalųjį planą derinančių instancijų įgalioti atstovai, be jokių išlygų suderino parengtą žemės sklypo detalųjį planą, kartu konstatuodami, kad parengto detaliojo plano sprendiniai visiškai atitinka visų žemės sklypui taikomų teisės aktų, įskaitant Specialųjį planą, reikalavimus. Tačiau po to, kai Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2013 m. balandžio 11 d. priėmė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pateikė savo išvadą, kad parengtą ir visų institucijų suderintą detalųjį planą galima tvirtinti, pareiškėjas pradėjo teigti, kad dėl detaliojo plano sprendinių reikia keisti Specialiojo plano sprendinius, tačiau savo pozicijos nepagrindė jokiais įrodymais ar teisiniais argumentais.
Taip pat atkreipė dėmesį, kad 2011 m. gruodžio 19 d. bendrovė kreipėsi į Savivaldybę su pasiūlymu pakeisti specialųjį planą ne ginčo teritorijoje, o sklype adresu: (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, kur bendrovė taip pat svarstė galimybę statyti savo parduotuvę.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu (III t., b. l. 38–56) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime į skundą akcentavo, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A662-1042/2011, kurioje nurodyta, jog tais atvejais kai bendrojo, specialiojo ir detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai jau yra patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje ir ji dėl šio dokumento yra priėmusi išvadą (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 1 d. 2 p., 2 d.), išankstinės ginčo sprendimo tvarkos reikalavimo laikymasis nepagrįstas. Teismas darė išvadą, kad ir nagrinėjamu atveju kilusio ginčo nagrinėjimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka būtų nepagrįstas, prieštarautų įstatymų leidėjo logikai, kadangi pati teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija (Inspekcija) patikrino ginčo detaliojo plano dokumentą ir jį patvirtino (II t., b. l. 183).
Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 ir 5 dalimis, Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (toliau – Taisyklės), 50, 51 ir 53 punktais. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo sprendė, kad Inspekcija detaliojo plano tvirtinimo procedūrą atlieka esant šioms sąlygoms:
1) jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir plano organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo planavimo;
2) išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama. Nustatė, kad UAB „Lidl“ Savivaldybei prašymą dėl ginčo detaliojo plano tvirtinimo pateikė 2013 m. balandžio 12 d. (I t., b. l. 71). Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. balandžio 11 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo teigiama ir įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta (II t., b. l. 183). Taigi Savivaldybės taryba iki 2013 m. gegužės 13 d. privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą, arba pateikti motyvuotą atsakymą, dėl kokių priežasčių detaliojo plano patvirtinimas yra negalimas.
Teismas sprendė, jog pareiškėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. gegužės 2 d. raštas Nr. (6.19)-18-1373 neatitinka nei vienos iš Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytų sprendimų rūšių, kurias per 20 darbo dienų terminą turi priimti. Pažymėjo, kad nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei Taisyklėse, savivaldybės tarybai ar jos įgaliotam asmeniui nenustatyta galimybė pratęsti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Pareiškėjas detaliojo plano svarstymo ir derinimo procedūrų metu turėjo galimybę išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes planavimo procese.
Bylos medžiaga patvirtino, kad Savivaldybė Inspekcijai ginčijo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. sausio 31 d. nurodymą peržiūrėti sprendimą dėl atsisakymo derinti detalųjį planą. Atsakovas pareiškėjo skundo netenkino ir nurodė priimti sprendimą dėl detaliojo plano derinimo (I t., b. l. 80–85). Šio atsakovo sprendimo pareiškėjas neginčijo. Savivaldybės administracijos Nuolatinė statybos komisija 2013 m. balandžio 5 d. Kompleksinio derinimo protokolu Nr. 10 be jokių išlygų suderino parengtą žemės sklypo detalųjį planą, tuo konstatuodami, kad parengto detaliojo plano sprendiniai visiškai atitinka visų žemės sklypui taikomų teisės aktų reikalavimus, taip pat ir Specialiojo plano sprendinius.
Detaliojo plano tikrinimo stadijoje Inspekcijos teritorinis skyrius, kaip valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, 2013 m. balandžio 11 d. pateikė teigiamą išvadą dėl detaliojo plano tvirtinimo. Patikrinimo akto pareiškėjas teismui taip pat neginčijo. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad ginčo detaliojo plano procedūra pratęsta remiantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Šiuo atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, Taisyklės ir Tvarkos aprašas, kurie turi prioritetą prieš bendro pobūdžio teisės normas (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 2 d.).
Teismas pažymėjo, jog Savivaldybė aiškiai suformuluoto atsisakymo derinti detalųjį planą, iš kurio planavimo organizatorius galėtų suprasti sprendimo netvirtinti detaliojo plano priežastis, nepriėmė, išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama, todėl planavimo organizatoriui atsirado pagrindas kreiptis į Inspekciją dėl detaliojo plano tvirtinimo, o Inspekcijai pradėti detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Bylos medžiaga patvirtino, kad Inspekcija 2013 m. gegužės 27 d. raštu kreipėsi į Savivaldybę dėl tarnybinės pagalbos suteikimo.
Inspekcija šiame rašte akcentavo, kad negavus atsakymo per prašomą terminą, bus laikoma, kad Savivaldybės taryba ar administracijos direktorius tarybos pavedimu per įstatyme numatytą terminą detaliojo plano nepatvirtino ir plano organizatoriui nepateikė motyvuoto atsakymo (I t., b. l. 78–79). Teismas, įvertinęs Inspekcijos veiksmus bei Savivaldybės 2013 m. gegužės 30 d. rašto turinį, darė išvadą, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog detaliojo plano tvirtinimo procedūra Savivaldybėje yra baigta, kadangi, kaip nurodė pareiškėjas, jis sprendimo pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį nepriėmė, be to, prašė atsižvelgti į atitinkamas aplinkybes atliekant ginčo detaliojo plano tvirtinimo procedūras Inspekcijoje.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodė, kad A. A. ir E. A. per Tvarkos apraše nustatytą terminą kreipėsi į Inspekciją dėl detaliojo plano tvirtinimo. Inspekcija, gavusi informaciją iš Savivaldybės, kad per Teritorijų planavimo įstatyme nustatytą terminą, detalusis planas nebuvo patvirtintas ir nepriimtas motyvuotas sprendimas dėl jo netvirtinimo, pagrįstai pradėjo detaliojo plano tvirtinimo procedūrą (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 5 d.). Nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei Tvarkos apraše (2 p.) nėra nustatyta, kad Savivaldybė, gavusi planavimo organizatoriaus prašymą grąžinti detalųjį planą, gali šio prašymo nevykdyti.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtino, kad Savivaldybė nevykdė pareigos grąžinti planavimo organizatoriui detalųjį planą. Dėl to planavimo organizatorių atstovė UAB „Lidl“, teikdama Inspekcijai tvirtinti detalųjį planą, pateikė tik turimą jo kopiją. Priešingu atveju ji būtų praleidusi Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą. Pareiškėjo argumentai, kad detaliojo plano organizatorių atstovai po 2013 m. gegužės 2 d. ir toliau dalyvavo Savivaldybės darbo grupės ir Tarybos posėdžiuose svarstant Specialiojo plano korektūros klausimus, neleido kitaip vertinti byloje susiklosčiusios faktinės situacijos.
Toks trečiųjų suinteresuotų asmenų elgesys buvo nulemtas paties pareiškėjo neaiškia pozicija dėl detaliojo plano tvirtinimo. Tretieji suinteresuoti asmenys iš esmės tik siekė visomis įmanomomis priemonėmis užbaigti detaliojo planavimo procedūrą. Teismas darė išvadą, kad Inspekcija šiuo atveju jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė, savo kompetencijos ribų neperžengė ir pagrįstai vykdė detaliojo plano tvirtinimo procedūrą, numatytą Tvarkos apraše.
Teismas atsižvelgė į Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalies, 26 straipsnio 3 ir 5 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 31 bei 7 dalių nuostatas, Inspekcijos viršininko 2011 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 1V-123 įsakymo „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo įgyvendinimo“ 1.1.1 punktą. Nagrinėjamu atveju planuojamoje teritorijoje galioja Specialusis planas.
Iš Inspekcijos 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.5)-2D-5110 dėl pareiškėjo 2013 m. vasario 26 d. skundo sprendė, kad detaliojo plano sprendinių atitiktis Specialiojo plano sprendiniams Inspekcijoje įvertinta išnagrinėjus pilnos apimties Specialųjį planą, t. y. grafinę ir tekstinę dalis, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje, taip pat Specialiojo plano rengėjų 2012 m. gegužės 24 d., 2012 m. liepos 24 d. bei 2013 m. vasario 19 d. raštuose pateiktas išvadas. UAB „Lidl“ ginčo teritorijoje ketina statyti apie 2 000 kv. m bendro ploto maisto prekių parduotuvę, kuri remiantis Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 26 d.
įsakymu Nr. 4-201/D1-290, 5 punktu pagal veiklos pobūdį (maisto prekių prekyba) priskirtina specializuotų didžiųjų prekybos įmonių grupei. Teismas, apibendrinęs Specialiojo plano sprendinius, darė išvadą, kad nepakankamo aptarnavimo lygio teritorijoje „L“, esančioje planuojamos teritorijos zonoje „C“, į kurią patenka ir ginčo sklypas, yra numatyta didžiųjų specializuotų prekybos įmonių, kurių bendras plotas iki 10 000 kv. m, plėtros galimybė. Specialiajame plane nurodytas esamos specializuotos didžiosios prekybos įmonės („Bauhof“) bendras plotas – apie 8 000 kv. m, o numatomos UAB „Lidl“ statyti specializuotos didžiosios prekybos įmonės bendras plotas – iki 2 000 kv. m.
Daryta išvada, kad esamos ir numatomos ginčo sklype statyti specializuotų prekybos įmonių plotas neviršija maksimalaus (iki 10 000 kv. m), nustatyto Specialiajame plane. Aplinkybė, kad UAB „Lidl“ ketina statyti prekybos centrą ne konkrečioje Specialiajame plane pažymėtoje vietoje, o ginčo sklype, taip pat nesudarė pagrindo išvadai, kad būtina keisti Specialiojo plano sprendinius. Pagal Specialiojo plano tekstinės dalies sprendinius vietose, kuriose numatomi statyti prekybos centrai, nėra privaloma jų statyba. Vadinasi, specializuotų prekybos įmonių plėtra ginčo sklype yra galima ir Specialiojo plano sprendiniams neprieštarauja.
Teismas pažymėjo, kad Specialiojo plano rengėjų pozicija dėl Specialiojo plano sprendinių keitimo vykdant detalųjį planavimą ginčo sklype yra prieštaringa. Atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo įstatymo ir jį įgyvendinančių poįstatyminių aktų nuostatas, teismas darė išvadą, kad specialiojo plano rengėjų nuomonė yra tik rekomendacinio pobūdžio. Galutinį sprendimą dėl detaliojo plano atitikties Specialiojo plano sprendiniams priima Inspekcija. Įvertinęs Inspekcijos veiksmus atliekant detaliojo plano tvirtinimo procedūrą pagal Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalį, teismas darė išvadą, kad Inspekcija visapusiškai ir objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas priimti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo.
Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, o 2013 m. balandžio 11 d. detaliojo plano teigiama patikrinimo išvada yra teisinga, todėl teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą 2013 m. birželio 20 d. potvarkį. Taigi, jokių teisinių pagrindų panaikinti šį potvarkį nėra, todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Pareiškėjas Ukmergės rajono savivaldybė padavė apeliacinį skundą (III t., b. l. 63–72), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, atsietai vertino vienus įrodymus nuo kitų, buvo šališkas, nes sprendime praktiškai perrašė atsakovo ir UAB „Lidl“ argumentus ir vertinimus, be to, neteisingai aiškino ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas.
Nurodo, kad rengiant ir tvirtinant detalųjį planą, nebuvo atsižvelgta į Specialiojo plano sprendinius, pagal kuriuos šiame sklype nėra numatyta prekybos centro statyba. Be to, detaliuoju planu yra koreguojami Specialiojo plano sprendiniai, kas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalies nuostatoms. Nurodo, jog Specialiojo plano sprendiniai nesuteikia teisės ginčo teritorijoje planuoti prekybos centro statybos, nes Specialiojo plano tiek grafiniai, tiek tekstiniai sprendiniai turi būti aiškinami ir taikomi kompleksiškai. Specialiojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog didžiųjų prekybos centrų plėtrai Specialiuoju planu yra numatytos zonos arba konkrečios vietos. Priešingai, nei teigia teismas, zonos ir vietos yra pažymėtos Specialiojo plano sprendinių brėžinyje SP-2, kur matyti, kad vieta, kurioje UAB „Lidl“ ketina statyti prekybos centrą, nėra pažymėta kaip galima zona ar vieta prekybos centrų plėtrai.
Teigia, kad nei teismas, nei Inspekcija nesiaiškino ir netyrė esminių bylos aplinkybių, kokį reikšmingą neigiamą poveikį eismo organizavimui, transporto srautams, susisiekimo sistemos apkrovimui ir saugumui turės detaliuoju planu planuojamas statyti prekybos centras. Prekybos centro statybos vieta yra parinkta atsižvelgiant tik į žemės savininkų ir investuotojų interesus, visiškai nepaisant miesto gyventojų poreikių ir konkrečios vietos galimybių. Teismas neanalizavo susisiekimo sistemos būklės projektuojamo prekybos centro rajone. Inspekcija ir teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose suformuoti du sklypai. Todėl šalia UAB „Lidl“ planuojamo statyti prekybos centro atsiranda galimybė statyti dar vieną prekybos centrą ar kitą komercinės paskirties statinį.
Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (III t., b. l. 88–92) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad išsami Inspekcijos pozicija dėl Detaliojo plano sprendinių atitikimo Specialiajam planui išdėstyta Inspekcijos 2013 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (23.2)-2D- 1683. Pažymi, jog Detaliuoju planu planuojama specializuotos prekybos įmonės statybos galimybė yra numatyta Specialiojo plano brėžinyje SP-1, kitų Specialiojo plano sprendinių ir teisės aktų reikalavimų, kurie nustatytų draudimą rengti detalųjį planą didžiosios specializuotos prekybos įmonės statybai ginčo sklype, prieš tai neatlikus Specialiojo plano sprendinių keitimo taip, kad prekybos įmonės statybos vieta būtų konkrečiai pažymėta Specialiajame plane, nėra. Inspekcijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino tą aplinkybę, kad tai, jog UAB „Lidl“ ketina statyti prekybos centrą ne konkrečioje Specialiajame plane pažymėtoje vietoje, o ginčo žemės sklype, nesudaro pagrindo išvadai, kad būtina pakeisti Specialiojo plano sprendinius.
Teigia, jog tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Inspekcija įvertino, jog Savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, į kurios sudėtį buvo įtraukti ir už susisiekimo sistemos planavimą, priežiūrą, eismo saugumo organizavimą bei už visuomenės sveikatos apsaugą ir aplinkos apsaugą atsakingų institucijų atstovai, 2013 m. balandžio 5 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 10 nutarė Detalųjį planą suderinti. Pareiškėjas nenurodė teisės aktų nuostatų, kurias pažeidė Detalųjį planą derinusios institucijos, nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo sklype didžiosios specializuotos prekybos įmonės statyba būtų žalinga visuomenės sveikatai, keltų grėsmę eismo saugumui, pažeistų ar iškreiptų miesto susisiekimo sistemos tinklą. Be to, Detaliojo plano rengimo metu buvo atliktas triukšmo ir taršos vertinimas bei pateiktos išvados.
Pažymi, jog Detaliojo plano sprendiniuose automobilių stovėjimo vietos numatytos planuojamo žemės sklypo ribose. Pagal Detaliojo plano sprendinius pertvarkomas įvažiavimas į ginčo žemės sklypą bei įrengiamas naujas įvažiavimas. Numatyta uždaryti pravažiavimą į gyventojų automobilių stovėjimo aikštelę. Apeliacinio skundo teiginiai, jog Detaliajame plane numatytas privažiavimas prie ginčo žemės sklypo iš individualių automobilių garažų bendrijos teritorijos apsunkins garažų savininkų patekimą prie garažų, laikyti deklaratyviais, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, draudžiančių numatyti įvažiavimą per garažų bendrijų teritorijas. Garažų bendrijos atstovai neteikė pretenzijų dėl tokio privažiavimo į ginčo žemės sklypą.
Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neišklausė Specialiojo plano rengėjo – VGTU TPM instituto – pozicijos. Pažymi, jog Specialiojo plano rengėjas yra nagrinėjamos bylos proceso dalyvis (trečiasis suinteresuotas asmuo). Specialiojo plano rengėjo atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose bei išreiškė savo poziciją. Pareiškėjas kartu su skundu teikdamas Specialiojo plano projekto vadovo ir autoriaus J. Z. rašytinį paaiškinimą nepagrindžia, dėl kokių priežasčių minėtas paaiškinimas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, jog Specialiojo plano rengėjo pozicija pirmosios instancijos teisme buvo išklausyta bei vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, minėtas rašytinis paaiškinimas neturėtų būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teismo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lidl“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, priešingai, nei teigia pareiškėjas, padarė tinkamas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas.
Akcentuoja, kad Taisyklės nustato, kad didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo specialiųjų planų sprendinių konkretizavimo stadijoje yra nustatomi reikalavimai įvairių įmonių, suskirstytų į grupes pagal veiklos pobūdį (Taisyklių 16.2.1.8 p.) ir dydį (Taisyklių 16.2.1.9 p.), išdėstymui skirtingose planuojamos teritorijos zonose, išskirtose pagal Taisyklių 16.2.1.6 punkto a, b, c, d dalis (Taisyklių 4 priedas). Taip pat Taisyklių priedai Nr. 1, 3 ir 4 nustato, kad pagal specialiuosius planus planuojamos miestų teritorijos yra skirstomos tik į zonas ir planuojamose miestų teritorijose nėra nurodomos konkrečios galimos prekybos centrų statybos vietos, kurias papildomai numatė Ukmergės savivaldybė savo patvirtintame Specialiajame plane.
Mano, kad pareiškėjo elgesys Detaliojo plano rengimo bei derinimo metu, kai jis, naudodamasis savo padėtimi, iš esmės siekia apriboti UAB „Lidl“ veiklą žemės sklype, prieštarauja sąžiningos konkurencijos laisvei.
Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo Specialiojo plano rengėjo atstovai, kurie turėjo procesines teises reikšti savo nuomonę ir teikti įrodymus bei jie šia teise pasinaudojo.
Nurodo, kad Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, kadangi žemės sklypo teritorija patenka į Specialiojo plano brėžinyje pažymėtą nepakankamo aptarnavimo lygio zoną, kurioje galima plėtoti (statyti) visas prekybos įmonių grupes, kurios yra nustatytos ir aprašytos Specialiojo plano brėžinyje SP-1. Specialiojo plano brėžinys SP-2 neatitinka Taisyklių 16.2.3 ir 16.2.3.1 punktų, pagal kuriuos rengiant specialiuosius planus planuojamos miestų teritorijos yra skirstomos tik į zonas ir planuojamose miestų teritorijose nėra nurodomos konkrečios galimos prekybos centrų statybos vietos. Būtent rengiant konkrečios teritorijos, kuri patenka į Specialiojo plano brėžinyje SP-1 pažymėtą nepakankamo aptarnavimo lygio teritoriją, kurioje galima plėtoti (statyti) visas prekybos įmonių grupes, Detalųjį planą, buvo tinkamai realizuoti visi teritorijų planavimo tikslai ir uždaviniai, numatyti Teritorijų planavimo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Detaliojo plano rengimo metu visos valstybės ir vietos savivaldos institucijos be jokių išlygų konstatavo, kad Detalusis planas atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad pats pareiškėjas nesilaiko nuoseklios, aiškios ir vieningos pozicijos dėl Detaliojo plano sprendinių atitikimo Specialiojo plano sprendiniams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viršininko pavaduotojos 2013 m. birželio 20 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad UAB „Lidl“ 2013 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 13-04-1113 Savivaldybei pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergė, detaliojo plano bylą ir paprašė artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti ir pritarti šio detaliojo plano tvirtinimui (I t., b. l. 71). Savivaldybės taryba 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atidėti ginčo žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo klausimą iki 2013 m. birželio mėnesio Savivaldybės tarybos posėdžio ir pavesti merui sudaryti darbo grupę visai su šiuo klausimu susijusiai medžiagai išnagrinėti ir išvadai dėl detaliojo plano tvirtinimo pateikti (I t., b. l. 56), apie šį sprendimą Savivaldybė 2013 m. gegužės 2 d. raštu Nr.(6.19)-18-1373 informavo A. A. ir E. A.. UAB „Lidl“ 2013 m. gegužės 22 d. padavė Inspekcijai prašymą patvirtinti detalųjį planą, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino Nr. 13-05-1155 (II t., b. l. 20–21). Nagrinėjamoje byloje skundžiamu Inspekcijos viršininko pavaduotojos 2013 m. birželio 20 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta patvirtinti 1,55 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Ukmergės mieste, detalųjį planą (planavimo organizatorius A. A. ir E. A.) bei nustatyti pagal detaliojo plano sprendinius kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypams, kurių plotai 8 514 kv. m ir 6 981 kv. m, naudojimo būdą – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdį – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (I t., b. l. 13–14).
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės skundą, kuriuo ji prašė panaikinti minėtą Inspekcijos potvarkį, nusprendė, kad Inspekcija visapusiškai ir objektyviai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, būtinas priimti sprendimą dėl detaliojo plano tvirtinimo, pagrįstai konstatavo, kad ginčo detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Specialiojo plano sprendiniams, 2013 m. balandžio 11 d. detaliojo plano teigiama patikrinimo išvada yra teisinga, todėl ginčijamas 2013 m. birželio 20 d. potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti.
Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad nors pareiškėjas ir teigė, jog Inspekcija nagrinėjamu atveju negalėjo atlikti detaliojo plano tvirtinimo procedūros, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija šiuo atveju jokių procedūrinių pažeidimų nepadarė, savo kompetencijos ribų neperžengė ir pagrįstai vykdė detaliojo plano tvirtinimo procedūrą, numatytą Tvarkos apraše. Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) įtvirtinta, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir Taisyklių 51 punkte (2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. D1-771 redakcija). Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalimi (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija), detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Taigi, Savivaldybės taryba, kuriai buvo pateiktas 2013 m. balandžio 12 d. prašymas svarstyti ir pritarti ginčo žemės sklypo detaliajam planui, pagal minėtą teisinį reglamentavimą privalėjo per 20 darbo dienų priimti vieną iš numatytųjų sprendimų – patvirtinti pateiktąjį detalųjį planą arba motyvuotai atsisakyti jį tvirtinti, teisės aktais savivaldybės tarybai nėra suteikta teisė pratęsti minėtų sprendimų priėmimo terminą.
Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo bei Taisyklių nuostatos taip pat reglamentuoja išimtį, suteikiančią teisę detalųjį planą patvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai: Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) numatyta, kad jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Analogiška nuostata nustatyta Taisyklių 53 punkte (2010 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. D1-771 redakcija), t. y. jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatoma tvarka.
Iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 825 patvirtinto Detaliojo plano tvirtinimo, kai savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina, tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad kai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra teigiama ir galiojanti, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu per Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytą terminą nepatvirtina detaliojo plano ir planavimo organizatoriui nepateikia motyvuoto atsakymo dėl detaliojo plano netvirtinimo, planavimo organizatoriaus prašymu detalusis planas (aiškinamasis raštas, brėžiniai su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimais, procedūrų dokumentai) per 3 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo grąžinti detalųjį planą pateikimo grąžinamas planavimo organizatoriui. Pagal Tvarkos aprašo 3 ir 4 punktus, prašymą tvirtinti detalųjį planą planavimo organizatorius pateikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai raštu ir prideda prie jo detalųjį planą. Prašymas tvirtinti detalųjį planą gali būti teikiamas per 20 darbo dienų, pasibaigus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje nustatytam motyvuoto atsakymo dėl atsisakymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo terminui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija planavimo organizatoriaus prašymu per 20 darbo dienų nuo prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo patvirtina detalųjį planą.
Taigi, anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtintos nuostatos, kurios teisės normos adresatui suponuoja atitinkamą (aktyvų) elgesio variantą: patvirtinti pateiktą detalųjį planą arba atsisakyti tvirtinti detalųjį planą, tačiau tokiu atveju planavimo organizatoriui per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos privaloma pateikti motyvuotą atsakymą. Kartu šiose normose reglamentuota išimtis, suteikianti teisę detalųjį planą patvirtinti Vyriausybės įgaliotai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-491/2014). Nagrinėjamu atveju UAB „Lidl“ pateiktas detalusis planas patvirtintas nebuvo, taip pat nebuvo pateiktas motyvuotas atsakymas, kodėl atsisakoma tvirtinti detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba privalėjo arba patvirtinti detalųjį planą arba pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl detaliojo plano patvirtinimas negalimas. Ukmergės rajono savivaldybės tarybai pasirinkus pasyvų elgesio modelį ir neatlikus normoje jos kompetencijai priskirtų veiksmų, ginčo detalusis planas galėjo būti tvirtinamas Inspekcijos.
Pažymėtina, kad nors nagrinėjamu atveju Savivaldybės taryba planavimo organizatoriaus prašymu detaliojo plano negrąžino, tai neeliminavo galimybės taikyti Tvarkos apraše įtvirtintos detaliojo plano tvirtinimo procedūros: Tvarkos aprašo 2 punkte yra įtvirtinta savivaldybės institucijos pareiga grąžinti detalųjį planą planavimo organizatoriui pastarajam paprašius, galimybė atsisakyti tai padaryti nenumatyta. Taigi, šiuo atveju, Savivaldybės tarybai neįvykdžius pareigos grąžinti detalųjį planą planavimo organizatoriams, Inspekcija pagrįstai tvirtino detalųjį planą, nors ir neturėjo jo originalo. Pažymėtina, kad priešingas aiškinimas tokioje situacijoje sudarytų prielaidas vilkinti detaliojo planavimo procedūros baigiamąjį etapą, kas prieštarautų Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 5 dalies, Taisyklių 53 punkto, Tvarkos aprašo tikslams.
Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1,55 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano sprendiniams: Specialųjį planą, kaip jau konstatavo pirmosios instancijos teismas, sudaro tekstinė ir grafinė (brėžiniai SP-1 ir SP-2) dalys (I t., 17–26, 185–187). Specialiojo plano tekstinėje dalyje, aprašant šio plano rengimo tikslą, be kita ko, nurodoma, kad jo tikslas – „<...
Ukmergės miesto teritorijoje išdėstyti planuojamas didžiąsias prekybos įmones, rezervuoti teritorijas jų plėtrai, nustatyti planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos ir kitus reikalavimus.>“. Aprašant specialiojo plano sprendinius, kolegijos vertinimu, nedviprasmiškai pasisakoma, kad Specialiojo plano nuostatos dėl galimų vietų ir zonų universaliųjų didžiųjų prekybos centų ir vietų specializuotųjų prekybos centrų plėtrai nėra rekomendacinio pobūdžio planuojant teritorijas tokių objektų plėtrai Ukmergėje:
„<... Specialusis planas nustato leistinas vietas didžiųjų prekybos įmonių (daugiau bei 1000 m2 ploto) plėtrai. <...>. Vietose, kuriose numatomi statyti prekybos centrai nėra privaloma jų statyba. Jei žemės savininkui ar valdytojui prekybos centro statyba konkrečioje vietoje nepriimtina, tose teritorijose, pagal galiojančią tvarką parengus ir patvirtinus reikiamus teritorijų planavimo ir kitus dokumentus, galima statyti kitos paskirties objektus ar palikti esamą jų naudojimą nieko nekeičiant. Didžiųjų prekybos centrų plėtrai buvo numatytos zonos arba konkrečios vietos, pagal preliminarias sklypų ribas.
Buvo bandoma užtikrinti optimalų teritorijos aptarnavimą, atsižvelgiant į susisiekimo sistemą, užstatymo tipą, siūlomos vietos aplinką, kultūros paveldo apribojimus. Numatytoms konkrečioms vietoms buvo nustatytos ribos pagal įregistruotų sklypų ribas, o jei tokių nėra – pagal kaimyninius sklypus, gatves ir kitus ribojančius objektus. Nustatyti leistini didžiausi prekybos centų plotai konkrečiose vietose ar zonose, pagal aptarnaujamų gyventojų skaičių ir transporto srautus. Pasiūlytos 9 galimos universaliųjų didžiųjų prekybos centrų vietos bei 9 zonos specializuotųjų prekybos centrų plėtrai, kuriuose prekybos centrų leistinas dydis nustatomas pagal brėžinį SP-1 „Prekybos įmonių plėtros zonų reglamentai“.
Brėžinyje SP-2 parodytos vietos ir zonos, kur didžiųjų prekybos įmonių plėtra galima, bei nurodyti didžiausi leistini universalių prekybos centrų dydžiai, planuojamos jų aptarnavimo zonos <...>. Šio teritorijų planavimo dokumento sprendinių įgyvendinimo teritorijos nėra jautrios ar vertingos aplinkos apsaugos požiūriu. Specialiajame plane suplanuotų prekybos centrų teritorijos neįeina į saugomų teritorijų, kultūros paveldo, valstybinės reikšmės ar kitų naudotojų miškų plotus, sodų ir parkų ar kitų želdinių teritorijas.
Didžiausia tikėtina problema gali tapti triukšmas ir tarša naujai pastatytų prekybos centrų teritorijose ir artimiausioje aplinkoje – besiribojančiuose sklypuose. Plano sprendiniais siūlomos tokios prekybos įmonių plėtros vietos, kur šios problemos nekiltų arba jas galima būtų išspręsti kompensacinėmis priemonėmis (apsauginiai želdiniai, triukšmo sulaikymo sienos). Rengiant kiekvieno objekto detaliuosius planus būtina numatyti triukšmo ir taršos kompensacines priemones vietose kur jų įrengimas būtų tikslingas.“ Plano 2 lentelėje nurodomos devynios (eilės numeris nuo 1 iki 9) numatomų Ukmergės miesto universaliųjų prekybos centrų vietos ir siūlomi leistini didžiausi plotai.
Plano 3 lentelėje nurodomos aštuonios (eilės numeris nuo 9 (praleistas 10 eilės numeris) iki 17) numatomos Ukmergės miesto specializuotojų prekybos centrų vietos ir siūlomi leistini didžiausi plotai.
Brėžinio SP-2 dalyje, kurioje nurodyti sutartiniai ženklai ir reglamentai, pavaizduota ir paaiškinta, kad siūlomų specializuotų centrų plėtros zonos plane žymimos violetine spalva ir atribojamos mėlyna punktyrine linija, o siūlomų universaliųjų prekybos centrų plėtros zonos plane žymimos oranžine spalva ir atribojamos raudona punktyrine linija. Brėžinio SP-2 nurodytos devynios (eilės numeris nuo 1 iki 9), kaip nurodyta, siūlomos universaliųjų prekybos centrų statybos vietos, jų bendras plotas ir parkavimo vietų skaičius, taip pat nurodomos aštuonios (eilės numeris nuo 9 (praleistas 10 eilės numeris) iki 17) siūlomos specializuotųjų prekybos centrų vietos, jų bendras plotas ir parkavimo vietų skaičius. Brėžinio SP-2 pastabose pažymėta, kad Specialiojo plano sprendiniai už miesto administracinių ribų yra rekomendacinio pobūdžio.
Minėtos Specialiojo plano nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad, priešingai nei teigia Inspekcija bei su kuo ginčijamame sprendime sutiko pirmosios instancijos teismas, Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiajame plane nurodytos konkrečios galimos ir rekomenduojamos universaliųjų centrų vietos (plėtros zonos), taip pat konkrečios ir rekomenduojamos specializuotųjų prekybos centrų vietos (plėtros zonos), tačiau rekomendacinis šių sprendinių pobūdis gali būti aiškinamas tik ta prasme, kad prekybos centrai tik šiose konkrečiai parinktose vietose (plėtros zonose) gali, tačiau neprivalo būti statomi (planuojami). Pažymėtina, kad tiek Specialiojo plano organizatorius, tiek jo rengėjas būtent taip ir aiškina šiuos Specialiojo plano sprendinius, tokia nuostata vadovavosi ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano organizatoriai (I t., b. l. 34–35, 70), tačiau vėliau pakeitė savo poziciją ir ėmė tvirtinti priešingai, nors tam objektyvių priežasčių, išskyrus Specialųjį planą rengusios įmonės nemotyvuotos nuomonės (I t., b. l. 88), kuri vėliau irgi pasikeitė (I t., b. l. 86, 87), nebuvo.
Pažymėtina, kad nors Savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos (II t., b. l. 30–31) ir Inspekcijos sprendimai dėl detaliojo plano patikrinimo (I t., b. l. 15) yra galiojantys, tai tik sudarė prielaidas, tačiau savaime neįpareigojo Savivaldybės tarybos priimti sprendimą dėl ginčo detaliojo plano tvirtinimo.
Taip pat pažymėtina, kad nors Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano sprendiniai, kuriais nurodytos konkrečios galimos ir rekomenduojamos universaliųjų ir specializuotųjų prekybos centrų vietos (plėtros zonos) gali kelti tam tikrų abejonių dėl jų atitikimo aukštesnės galios teisės aktų, tame tarpe – Teritorijų planavimo įstatymo ir Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-201/D1-290, nuostatoms, tai gali būti pagrindas pradėti šios Specialiojo plano dalies teisėtumo tyrimą (ABTĮ 111 ir 112 str.), tačiau toks Specialiojo plano sprendinių pobūdis negali būti tiesiog ignoruojamas.
Tačiau visų pirma turėtų būti pašalintos abejonės dėl Specialiojo plano galiojimo ginčijamo Inspekcijos sprendimo priėmimo metu, kadangi priešingu atveju jis nebūtų taikomas nagrinėjamoje byloje: nuo 2007 m. balandžio 5 d. iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių redakcijų Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 8 dalis (2007 m. kovo 22 d. įstatymo Nr. X-1061 ir 2010 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. XI-826 redakcijos) nustatė, kad savivaldybės patvirtintas specialusis planas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą ir viso teritorijų planavimo dokumento paskelbimo atitinkamos savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teismui pasiūlius pateikti įrodymus, patvirtinančius Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano galiojimą ginčijamo Inspekcijos sprendimo priėmimo metu, pareiškėjas pateikė įrodymus apie oficialių informacinių pranešimų vietinėje spaudoje apie teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą paskelbimą (III t., b. l. 109–114), Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. 7-211 teksto be priedų (Specialiojo detaliojo) paskelbimą savivaldybės interneto tinklalapyje (III t., b. l. 115), tačiau įrodymai apie viso teritorijų planavimo dokumento – Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano tekstinės ir grafinės dalių paskelbimą Ukmergės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje nebuvo pateikti, šis planas ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu Ukmergės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje (http://www.ukmerge.lt/go.php/lit/Planavimo-dokumentai) nebuvo skelbiamas.
Abejones dėl Specialiojo plano galiojimo patvirtina ir pačios Ukmergės savivaldybės administracijos dviprasmiški veiksmai: pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio dalį (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija), detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Priimant sprendimą leisti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detalųjį planą, minėtomis nuostatomis nebuvo vadovautasi, Savivaldybės administracijos išduotose planavimo sąlygose yra nurodoma, kad detaliojo plano sprendiniai turi atitikti Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius, o specialusis planas netgi neminimas (II t., b. l. 50), apie būtinybę laikytis specialiojo plano nurodyta tik papildomai pateiktose Vilniaus visuomenės sveikatos centro Ukmergės skyriaus planavimo sąlygose (II t., b. l. 48, 58), t. y. institucijos, kuri galimai neturėjo duomenų apie šio specialiojo plano įsigaliojimą.
Nors teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas yra registruotas ir skelbiamas Teritorijų planavimo dokumentų registre, į kurį nuoroda yra Savivaldybės interneto tinklalapyje, tai savaime nepatvirtina šio plano galiojimo ginčijamo sprendimo priėmimo metu: iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusių redakcijų Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnis (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 ir 2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-99 redakcija), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721, planavimo organizatorių pareigos teikti registruoti teritorijų planavimo dokumentus registro tvarkytojui atsiradimą siejo su šių dokumentų patvirtinimu, o ne jų įsigaliojimu.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registruotas 2008 m. lapkričio 15 d. (III t., b. l. 116–118), t. y. dar netgi iki oficialių informacinių pranešimų vietinėje spaudoje apie šio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą paskelbimą (III t., b. l. 109–114), kada jis, pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus, nebuvo įsigaliojęs. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-407, kuriuo patvirtinta nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojanti teritorijų planavimo įstatymo redakcija, 3 straipsnio 1 ir 3 dalys nustatė, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo patvirtinti specialieji planai, kurių sprendiniai turėjo privalomąją teisinę galią, išlieka privalomais tol, kol bus parengti juos keičiantys to paties ar žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai. Įsigaliojus kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui, apimančiam tik dalį specialiuoju planu suplanuotos teritorijos, specialiojo plano sprendiniai teritorijoje, kuriai neparengtas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, turi privalomąją teisinę galią. Nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio, reglamentuojančio teisės aktų registravimą ir skelbimą, 3 dalis (2013 m. birželio 27 d.
įstatymo Nr. XII-415 redakcija) nustato, kad teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registre laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Šio įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje numatytų teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų įregistravimas ir paskelbimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre laikomas oficialiu jų paskelbimu. Nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio, reglamentuojančio teisės aktų įsigaliojimą, 12 dalis (2013 m. birželio 27 d.
įstatymo Nr. XII-415 redakcija) nustato, kad teisės aktų ir jais patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme.
Tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano įsigaliojimu, nebuvo tiriamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. čia, kaip ir detaliojo plano tikrinimo Inspekcijoje metu, iš esmės buvo preziumuojama, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas yra galiojantis, todėl, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti renkami papildomi įrodymai, susiję su šia aplinkybe: nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-995 redakcijos) 4 ir 5 dalys numatė, kad savivaldybių vykdomosios institucijos tvarko savivaldybių lygmens teritorijų planavimo dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registrą ir kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai turi teisę susipažinti su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis. Šiuo metu su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre registruotais teritorijų dokumentais (tiek tekstinėmis, tiek grafinėmis jų dalimis) iš tiesų galima susipažinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro interneto tinklalapyje (III t., b. l. 116), tačiau atsakovo, kuris yra centrinė šio registro tvarkymo įstaiga, atstovės teismo posėdyje negalėjo nurodyti ir į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, nuo kada yra užtikrinamas toks duomenų prieinamumas šiame interneto tinklalapyje, ar iki 2014 m. sausio 1 d. Ukmergės rajono savivaldybės interneto tinklalapyje buvo, o jei buvo – kokios nuorodos apie teritorijų planavimo dokumentų skelbimą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro interneto tinklalapyje. Tik surinkus šiuos įrodymus, gali būti vertinama, ar Specialusis planas galiojo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano rengimo ir ginčijamo Inspekcijos sprendimo priėmimo metu.
Be to, nors atsakovo atstovės teigia priešingai, iš byloje pateiktų dokumentų nėra galima spręsti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo metu buvo tiriama, ar jo sprendiniai neprieštarauja Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano sprendimams, kas ir nėra nuostabu: savivaldybės lygmens specialiojo plano sprendiniai turi neprieštarauti aukštesnės galios teisės aktams, tame tarpe – savivaldybės bendrojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 2 d. (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija)). Tačiau tuo atveju, jei Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas detaliojo plano rengimo ir jo tvirtinimo metu nebuvo įsigaliojęs, turi būti sprendžiama, ar žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Ukmergės miesto bendrojo plano sprendimams. Pareiškėjo atstovo teigimu, detaliojo plano sprendiniai, negaliojant specialiajam planui, prieštarauja Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano sprendimams bei šiems savo teiginiams pagrįsti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikė G. T., esančio teismo ekspertu, galinčiu atlikti teritorijų planavimo ekspertizes, dokumentą, įvardintą ekspertiniu nagrinėjimu, kuriame, be kita ko, teigiama, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano sprendimams. Kadangi aplinkybė, ar žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano sprendimams, nebuvo nagrinėjimo dalykas pirmosios instancijos teisme, administracinės bylos šalys šiuo aspektu, be deklaratyvaus pobūdžio teiginių, iš esmės plačiau nepasisakė, juo labiau, kad, kaip jau minėta, buvo vadovaujamasi prielaida, kad Specialusis planas galioja.
Be to, dalis pareiškėjo pateikto teismo eksperto G. T. ekspertinio nagrinėjimo motyvuojamosios dalies teiginių grindžiami prielaidomis, kurios kelia abejonių: visų pirma, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano sprendinių atitiktis Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano sprendimams nagrinėta vėlgi vadovaujantis prielaida, kad Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialusis planas detaliojo planavimo procedūros metu buvo įsigaliojęs ir detaliojo plano sprendiniai turi jam neprieštarauti; nagrinėjime teigiama, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., patenka į dvi teritorijas, Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano Pagrindiniame brėžinyje pažymėtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numeriais. Pagal į bylą pateiktus įrodymus (I t., b. l. 185–187; II t., b. l. 26) bei Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro duomenis, žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., patenka į teritoriją, Ukmergės miesto teritorijos bendrojo plano Pagrindiniame brėžinyje pažymėtą (duomenys neskelbtini) numeriu, todėl nėra aišku, kodėl nagrinėjime teigiama, kad šis sklypas patenka ir į teritoriją (rajoną), pažymėta (duomenys neskelbtini) numeriu.
Kaip matyti iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano ir Inspekcijos sprendimų (II t., b. l. 13-18), detalusis planas rengtas vadovaujantis prielaida, kad viename iš sklypų bus statomas iki 2 000 m2 specializuotas prekybos centras – mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ maisto prekių parduotuvė, kas šiaip jau kelia tam tikrų abejonių: pagal Teritorijų planavimo įstatymo ir Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-201/D1-290, 5 punkto nuostatas specializuotoji (vienafunkcė) įmonė – tai įmonė, kurioje verčiamasi vienos prekių grupės (statybinių ar ūkinių prekių, baldų, drabužių, buitinės technikos ar kitų prekių) mažmenine prekyba ir kitoms papildomos veiklos rūšims (maitinimui, prekybai maisto produktais, pramogoms, paslaugoms ir kt.) skiriama ne daugiau kaip 10 procentų Įmonės bendrojo ploto. Universalioji (daugiafunkcė) įmonė – tai įmonė, kurioje verčiamasi kelių prekių grupių (maisto produktų, namų ūkio, aprangos prekių, buities technikos, žaislų ir kt.) mažmenine prekyba ar greta mažmeninės prekybos verčiamasi ir kitos veiklos rūšimis (maitinimu, pramogų organizavimu, rekreacijos, biurų nuomos bei kitų paslaugų teikimu). Kaip matyti iš Didžiųjų prekybos įmonių išdėstymo Ukmergėje specialiojo plano, panašaus dydžio (apie 2000 m2) mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“, „Iki“, „Norfa“ prekybos objektai, kuriuose verčiamasi maisto produktų, namų ūkio, aprangos prekių, buities technikos, žaislų ir t. t. mažmenine prekyba, yra priskirti universaliosioms prekybos įmonėms. Nors Lietuvoje dar nėra veikiančių mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ prekybos objektų, kitose šalyse mažmeninės prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse prekiaujama ne tik maisto produktais, bet ir namų ūkio ir aprangos prekėmis, buitine chemija ir pan. (http://www.lidl.de/; http://www.lidl.pl/pl; http://www.lidl.co.uk/), todėl turėtų būti papildomai aiškinamasi, kokios rūšies didžiosioms įmonėms planuojamas objektas turi būti priskirtas, kadangi tai reikšminga aiškinantis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., detaliojo plano sprendinių atitiktį Specialiojo plano sprendiniams.
Kadangi reikšmingoms bylos aplinkybėms išsiaiškinti ir ginčo esmei atskleisti būtina surinkti daug naujų įrodymų, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ginčijamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p., 141 str. 1 d. 2 p., 143 str.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Romanas Klišauskas
Virginija Volskienė