AS-438-1200-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1200/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02377-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 17.1; 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nubo.tv“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nubo.tv“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Nubo.tv“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 2–21), prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2014 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. KS-46 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 8 d. nutartimi (II t., b. l. 5–10) administracinę bylą Nr. I-7907-244/2014 nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, ginčydamas Komisijos sprendimą, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 48 straipsnio 1 dalies 16 punktu ir 341 straipsnio 11 dalimi, įpareigojo Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančius televizijos programų retransliuotojus laikinai sustabdyti televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ sudarančių programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vertindamas Komisijos sprendimą, teismas pirmiausia pastebėjo, kad jis yra priimtas vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo normomis. Sprendime įtvirtintas teisinis reguliavimas yra adresuotas retransliuotojams, kaip rūšiniais požymiais apibūdintų subjektų grupei (tiesiogiai lemiant jų statusą – teises bei pareigas aktualioje srityje), tačiau taip pat daro tiesioginę įtaką ir kitiems subjektams. Taigi sprendimas nėra skirtas konkretiems subjektams ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, juo taip pat nėra įtvirtintos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams. Ginčijamame sprendime yra įtvirtintas teisinis reguliavimas, todėl jis nėra vienkartinio pobūdžio, o nukreiptas į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje nuo konkrečia data apibrėžto momento ir numatytas taikyti daug kartų, suinteresuotiems asmenims įgyvendinant savo teises bei pareigas aktualioje teisinių santykių srityje. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas yra laikytinas norminiu teisės aktu, nors, kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, jis šį Komisijos sprendimą laikė individualiu administraciniu aktu. Teismas, nustatęs, kad ginčijamas teisės aktas yra norminis administracinis aktas, padarė išvadą, kad tokio teisės akto teisėtumas negali būti tikrinamas pagal bendrąsias administracinių bylų teisenos taisykles – tokio teisės akto teisėtumo patikra galima tik pagal specialiąsias, tik norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimui taikytinas procesines taisykles.

Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo nagrinėjami ABTĮ XVI skirsnyje nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas yra nustatęs dvi administracinių teisės aktų teisėtumo patikrinimo rūšis: abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 straipsnis) bei prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis). Pagal šį teisinį reguliavimą privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą, tačiau šie asmenys turi galimybę prašyti ištirti norminio administracinio akto nuostatų galiojimą pagal ABTĮ 111 straipsnį. Pagal ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tik tuo atveju, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo, t. y. prašymas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą yra susijęs su individualia byla. Atitinkamai ir teismas gali priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ABTĮ 111 straipsnio nustatyta tvarka tik tada, kai prašymas ištirti norminio teisės akto teisėtumą yra susijęs su teisme inicijuotu ir nagrinėtinu individualiu ginču dėl asmens teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į subjektų, turinčių teisę paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, ratą. Be to, šiuo atveju teisme nėra nagrinėjama ir individuali byla, susijusi su jo teisėmis ir teisėtais interesais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą išimtinai ginčydamas norminio teisės akto – Komisijos sprendimo – teisėtumą, o ABTĮ 110 straipsnyje nenustatytiems subjektams teisė kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo sietina išimtinai su tais atvejais, kai teisme jau nagrinėjama individuali byla, susijusi su tokių subjektų teisėmis ir teisėtais interesais (ABTĮ 111 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas neturi teisės teikti reikalavimų, susijusių su skundžiamo sprendimo panaikinimu.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 16–31), prašydamas šią nutartį panaikinti ir perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra individualus administracinis aktas, atitinkantis visus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išskiriamus tokio teisės akto požymius ir neatitinkantis norminio administracinio akto požymių. Pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, ja užkertamas kelias bylos eigai ir pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisminę gynybą. Administracinių teismų praktikoje analogiški ginčijamam Komisijos sprendimui administraciniai aktai yra pripažįstami individualiais administraciniais aktais.

Pažymi, kad, atsakovui priėmus ginčijamą sprendimą, jis patyrė daugiau kaip 60 000 Lt išlaidų, sutriko ir tapo neįmanoma pareiškėjo retransliuojamu televizijos kanalu „NTV Mir Lithuania“ rodomų televizijos laidų retransliacija, buvo iš esmės paveiktos pareiškėjo, kaip itin mažą rinkos dalį užimančio ūkio subjekto, galimybės vykdyti veiklą ir konkuruoti audiovizualinių paslaugų rinkoje, t. y. Komisijos sprendimas sukėlė individualias teisines pasekmes.

Teigia, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas taikant Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas pareiškėjo ir kitų konkrečių subjektų (retransliuotojų) atžvilgiu. Sprendimą priėmė viešojo administravimo subjektas – Komisija, Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 11 dalies nuostatomis įgaliota taikyti audiovizualinių paslaugų teikėjams atsakomybės priemones ir reaguoti į neteisėtus subjektų veiksmus. Pati Komisija pripažįsta, kad ginčijamą sprendimą priėmė reaguodama į Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus, kai per televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ buvo parodyta programa „Pasmerktieji. Spąstai grupei Alfa“. Komisijos sprendimas yra vienkartinio taikymo aktas – televizijos programų retransliacija apribota 3 mėnesiams, reaguojant į konkrečią situaciją, t. y. į 2014 m. kovo 10 d. per televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ parodytą dokumentinį filmą „Pasmerktieji. Spąstai grupei Alfa“. Komisijos sprendimas nebuvo paskelbtas norminiams teisės aktams nustatyta tvarka. Taigi Komisijos sprendimas yra individualus administracinis aktas.

Akcentuoja, kad Komisijos sprendime nėra įtvirtinta jokių bendrojo elgesio taisyklių, jame išdėstytos faktinės aplinkybės ir suformuluotas konkretus administracinis paliepimas retransliuotojams. Šis sprendimas buvo priimtas vykdant ne administracinio reglamentavimo funkcijas, bet kontrolės ir priežiūros funkcijas (Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 11 ir 16 punktai). Komisijos sprendimas nėra orientuotas į ateitį ir skirtas taikyti daug kartų (sprendimu nustatyta poveikio priemonė taikoma tik 3 mėnesius). Komisijos sprendimas skirtas aiškiai apibrėžtam asmenų ratui – Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priskirtiniems televizijos programų retransliuotojams. Komisijos sprendimas nėra visuotinai privalomas, t. y. jį vykdyti privalo tik sprendime aiškiai apibrėžti asmenys. Komisijos sprendimas buvo paskelbtas kaip individualus teisės aktas. Taigi Komisijos sprendimas nėra norminis administracinis aktas.

Pažymi, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai dėl poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo administracinių teismų praktikoje pripažįstami individualiais administraciniais aktais.

Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Komisijos sprendimas yra norminis administracinis aktas, nes jame suformuluota elgesio taikylė yra bendro pobūdžio, nukreipta į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje, skirta taikyti daug kartų, suinteresuotiems ne individualiais, o rūšiniais požymiais apibūdintiems asmenims aktualioje teisinių santykių srityje įgyvendinant savo teises bei pareigas. Komisija sprendimą priėmė vykdydama retransliuotojų veiklos reguliavimo funkciją (Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Reguliavimas skirtas visiems Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkos dalyviams, tuo tarpu galimybė tam tikru momentu nustatyti subjektų ratą nekeičia Komisijos sprendimo norminio pobūdžio. Komisijos sprendimas yra nukreiptas į ateitį nustatytam terminui, skirtas taikyti neapibrėžtą skaičių kartų.

Teigia, kad pareiškėjo teisė į teisminę gynybą pažeista nebuvo, o skundžiama teismo nutartis yra pakankamai motyvuota.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutarties (II t., b. l. 5–10) teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ Nr. KS‑46 (I t., b. l. 22) pripažino norminiu administraciniu aktu, o atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas be reikalavimo panaikinti ginčijamą Komisijos sprendimą jokių kitų reikalavimų savo skunde (I t., b. l. 21) nesuformulavo, administracinę bylą Nr. I-7907-244/2014 nutraukė kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjo nuomone, ginčijamas Komisijos sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl administracinė byla buvo nutraukta nepagrįstai.

Taigi nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti Komisijos sprendimo teisinį pobūdį, ar tai individualus, ar norminis administracinis aktas.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija 2014 m. kovo 19 d. sprendimu „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ Nr. KS-46 nusprendė „įpareigoti Lietuvos jurisdikcijai priklausančius televizijos programų retransliuotojus laikinai, 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

Šį sprendimą Komisija priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, 341 straipsnio 11 dalimi ir 48 straipsnio 1 dalies 16 punktu.

Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad „visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstymas diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu“, 19 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog „draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“, 341 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad „iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 arba 19 straipsnių reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės turi būti proporcingos padarytiems pažeidimams“, 48 straipsnio 1 dalies 16 punkte nurodyta, jog Komisijos funkcija yra „šio įstatymo nustatyta tvarka sustabdyti užsienio valstybių visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta, kad „norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei“ (13 dalis), o „individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei“ (14 dalis).

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1287/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas įstatymų leidėjo nustatytus administracinių sprendimų požymius, ne kartą yra pažymėjęs, jog daugelis Administracinių bylų teisenos įstatymo bei Viešojo administravimo įstatymo nuostatose nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu ar individualiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Reikia pabrėžti, kad sprendžiant, kokio pobūdžio yra skundžiamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146‑259/2011). Tuo atveju, kai teismui ginčijamo akto pobūdis (norminis ar individualus, ar kitas) nėra akivaizdus, konkreti išvada dėl akto rūšies gali būti daroma tik įvertinus visas bylos aplinkybes bei ištyrus teismui pateiktus įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, 107−116 p.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (pavyzdžiui, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą (pavyzdžiui, 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant būtent viešojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valią ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius (pavyzdžiui, 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (pavyzdžiui, 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiškia, kad aktas yra individualus (2011 m. kovo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21); 6) aktas yra visuotinai privalomas (2010 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 19, 2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492‑725/2011).

Tuo tarpu individualaus administracinio akto požymiai būtų šie: 1) akte yra išreikštas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos šio subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011); 2) aktas priimamas viešojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus (pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-795/2011; 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-763/2011); 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (pavyzdžiui, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146‑201/2009); 4) akto galiojimas nėra tęstinis, tai vienkartinio taikymo aktas (pavyzdžiui, 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-203/2011); 5) aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011); 6) aktas privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (pavyzdžiui, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011; 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012); 7) akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka (2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756‑849/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimą „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ Nr. KS-46, sprendžia, jog šis teisės aktas yra norminio teisinio pobūdžio.

Manytina, kad šis teisės aktas atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jis sukuria elgesio taisyklę – teisės normą („sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje“), visuotinai privalomą individualiais požymiais neapibūdintam subjektų ratui (visiems Lietuvos jurisdikcijai priklausantiems televizijos programų retransliuotojams), orientuota į ateitį (galiojo 3 mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos) ir skirta taikyti daug kartų. Analizuojamą teisės aktą priėmė viešojo administravimo subjektas (Lietuvos radijo ir televizijos komisija), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 11 dalis ir 48 straipsnio 1 dalies 16 punktas). Nors byloje nėra duomenų, kad Komisijos sprendimas būtų paskelbtas laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, tačiau tai nekeičia jo norminio administracinio pobūdžio.

Konstatavus šią aplinkybę, pareiškėjo atskirojo skundo kitų argumentų analizė neturi jokios teisinės reikšmės, todėl dėl jų nepasisakoma.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. kovo 19 d. sprendimas „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ Nr. KS-46 yra norminio administracinio pobūdžio, todėl atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas savo skunde daugiau jokių reikalavimų, išskyrus reikalavimą panaikinti ginčijamą Komisijos sprendimą, nesuformulavo, pagrįstai nutraukė administracinę bylą Nr. I-7907-244/2014 kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas). Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nubo.tv“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys