AS-459-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-459-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00086-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. sausio 6 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) paneigti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. SP-17 „Dėl Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro dėstytojų ir administracijos veiksmų“ (toliau – ir Sprendimas) II dalies nuostatą; 2) panaikinti Sprendimo XII dalį, kaip nepriskirtiną Kontrolieriaus kompetencijai. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą bei įpareigoti atsakovą išimti iš tinklalapio paviešintą sprendimą, kol byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti pareiškėjai.

Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą skundą atsisakoma priimti, jei jis nenagrinėtinas teismų. Pareiškėja skundžia teismui ir prašo panaikinti Sprendimo XII dalį bei prašo paneigti Sprendimo II dalies nuostatą. Iš sprendimo turinio matyti, kad juo buvo nuspręsta informuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centrą, Vilniaus universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie Kontrolieriaus priimtą sprendimą, kuriame konstatuota, kad pareiškėjos veiksmai prieštaravo Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekso 2.3 punktui ir 2.3.2 papunkčiui, 2.4 punktui ir 2.4.1 papunkčiui ir Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 Priedo 2 punkto daliai.

Šiuo sprendimu pareiškėja nebuvo įpareigota atlikti konkrečius veiksmus. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Nagrinėjamu atveju, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimas, kuriame nurodomi dėstomojoje dalyje išdėstyti teisės aktų pažeidimai, yra informacinio pobūdžio ir konkrečių teisių ar pareigų pareiškėjai nesukelia.

Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimai panaikinti (paneigti) skundžiamo sprendimo atitinkamas dalis yra nenagrinėtini teismų, kadangi nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 22 straipsnio 1 dalis) ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos skundą.

Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, jog Kontrolierius yra viešojo administravimo subjektas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 4 straipsnio 3 dalį bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, todėl jo priimti sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, kurie turi atitikti VAĮ 8 straipsnio reikalavimus,. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad, pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.

Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo.

Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010). Pareiškėjos manymu, skundžiamo administracinio akto dalis (skundžiamos sprendimo 5 psl.), kurioje Kontrolierius padarė išvadą, jog „Doc. dr. L. S. veiksmai prieštaravo:

1) Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekso 2.3 punktui ir 2.3.2 papunkčiui, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad „Bendruomenės narių tarpusavio santykiai grindžiami kolegialumo bei akademinio solidarumo principais, orientuojami į studijų <...> kokybės ir kūrybinės atmosferos užtikrinimą; „akademinė etika pažeidžiama, kai „dėl kolegų tarpusavio <...> nesutarimų nukenčia studentai“;

2) Akademinės etikos kodekso 2.4 punktui ir 2.4.1 papunkčiui, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad „Kiekvienas Universiteto bendruomenės narys privalo paisyti Universiteto bendrųjų interesų ir pagal galimybes prisidėti prie jo keliamų edukacinių bei tiriamųjų tikslų įgyvendinimo <...>“ ir „laikytis Universiteto studijų ir mokslinių tyrimų strategijos, o konstruktyvią kritiką pareikšti visų pirma Universiteto bendruomenės nariams“;

3) Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 Priedo 2 punktui, tai daliai, kurioje nustatyta, kad „Dalyko (modulio) aprašą <...> patvirtina atitinkamos studijų programos komitetas <...>“, nėra tik informacinio pobūdžio, kaip nurodo teismas skundžiamoje nutartyje. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalis nustato, kokį sprendimą gali priimti Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą; 18 straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo variantas - informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus.

Šiuo konkrečiu atveju Kontrolierius, skundžiamu sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai nustatęs pareiškėjos neva padarytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, nusprendė apie šiuos pažeidimus informuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centrą, Vilniaus universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją. Šį skundžiamą Kontrolieriaus sprendimą galima pagal analogiją prilyginti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimams, kurie gali būti skundžiami administraciniuose teismuose, laikant, jog jie tiesiogiai sukelia asmeniui teisines pasekmes, nes daro įtaką asmens teisėms ir saugomiems interesams.

Pareiškėjos skundžiamas Kontrolieriaus Sprendimas nėra rekomendacinio ar informacinio pobūdžio, tai nėra tarpinis administracinės procedūros metu priimtas aktas, kurie iš tikrųjų negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Kontrolieriaus sprendimas yra galutinis individualus administracinis aktas, kuris tiesiogiai ir nedviprasmiškai sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, t. y. Sprendimu yra konstatuoti pareiškėjos akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai. Toks Sprendimas, kuris buvo priimtas pažeidžiant procedūras ir nenustačius objektyvių aplinkybių, sudaro prielaidas pareiškėją, pavyzdžiui, bausti drausmine tvarka jos darbovietėje Vilniaus universitete, taip pat užkerta kelią dalyvauti konkursuose į renkamas akademinio personalo pareigas, nes laikoma, jog pareiškėja yra padariusi etikos pažeidimų ir pan.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, konstatuodamas, jog Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sprendimas, kuriame nurodomi dėstomojoje dalyje išdėstyti teisės aktų pažeidimai, yra informacinio pobūdžio ir konkrečių teisių ar pareigų pareiškėjai nesukelia, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Taigi apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundas dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo Kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Remiantis šio įstatymo 18 straipsnio 12 dalimi, išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; 2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis; 7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; 9) pripažinti skundą nepagrįstu.

Nustatyta, kad, gavęs Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centro taikomosios fizinės veiklos magistrantūros studijos studentų skundus bei pateiktą medžiagą, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius pradėjo tyrimą, be kita ko, dėl pareiškėjos galimų akademinės etikos ir procedūros pažeidimų. Skundžiame Kontrolieriaus Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos veiksmai prieštaravo Vilniaus universiteto Akademinės etikos kodekso 2.3 punktui ir 2.3.2 papunkčiui, 2.4 punktui ir 2.4.1 papunkčiui ir Vilniaus universiteto studijų programų reglamento 3 Priedo 2 punkto daliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalimi nuspręsta informuoti Vilniaus universiteto Sveikatos ir sporto centrą, Vilniaus universitetą ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie Kontrolieriaus nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus (Sprendimo 1 d.) ir viešinti Kontrolieriaus nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus (Sprendimo 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Administracinių teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., LVAT 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, ginčijamą atsakovo priimtą sprendimą, taip pat pareiškėjos argumentus dėl galimo jos teisių pažeidimo, konstatuoja, jog skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Kaip matyti ginčijamu Sprendimu buvo ne tik konstatuoti pareiškėjos padaryti akademinės etikos ir procedūrų pažeidimai, bet ir Sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalimi nuspręsta – viešinti Kontrolieriaus nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, t. y. priimtas Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 8 punkte numatytas Kontrolieriaus sprendimas.

Sutiktina, kad vien tik pareiškėjos skundžiamos konstatuojamojo pobūdžio Sprendimo dalys savaime pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 10 str.). Atsižvelgus į tai, kad skundžiamu Kontrolieriaus sprendimu buvo konstatuoti ne tik pareiškėjos padaryti pažeidimai, bet ir priimtas Kontrolieriaus sprendimas pritaikyti su tuo susijusią tam tikrą poveikio priemonę, numatytą Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 8 punkte, vadovaujantis teisminės gynybos prioriteto principu (Konstitucijos 30 str. 1 d.), konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog skundžiamo akto dalis akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, ir, kad šis skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškėjos skundas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti jo priėmimo klausimą iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius