A-772-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-772-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-00741-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei T. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės T. K. 862,34 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. už turto objektą – butą, esantį(duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Teigė, kad rinkliavos objektas siejamas su teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) tam tikrą teisę, o ne gauti paslaugas, privalo sumokėti vietinę rinkliavą. Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos imperatyviai nustato, jog atliekų turėtojas, perduodamas atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas. Pažymėjo, kad Nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Nurodė, kad atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 862,34 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą – butą, esantį(duomenys neskelbtini), Klaipėda. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal turto objekto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – gyvenamoji (butas), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų gyvenamajame name) taikomas tarifas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas, prašydamas iš atsakovės priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, teismui pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Gyvenamosios vietos deklaravimo skyriaus 2011 m. kovo 14 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, esančioje(duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovė T. K. gyvenamąją vietą deklaravo 1982 m. liepos 7 d.; VšĮ „Klaipėdos butai“ informaciją apie tai, kad T. K. šeima iš minėto buto pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 17 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10772-613/2011 iškeldinta 2013 m. gruodžio 18 d. bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinio būsto skyriaus 2004 m. rugsėjo 9 d. aktą, kuriame nurodyta, kad nuomininkė T. K. 2004 m. liepos 7 d. raštu kviesta atvykti pasirašyti naujos nuomos sutarties į savivaldybę neatvyko.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu nustatyta, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovės T. K. ne tik kad nebuvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartis, ji nebuvo ir faktinė buto nuomininkė, nes faktiniu buto nuomininku buvo A. K., todėl ji negali būti laikoma įvardijamo nekilnojamojo daikto valdytoja, o tuo pačiu ir vietinės rinkliavos mokėtoja. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Teismui teikiamame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija įrašų apie sudarytą nuomos sutartį su atsakove T. K. nėra. Pabrėžė, jog remiantis Civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalimi, 6.579 straipsnio 4 dalimi, nesant viešajame registre įregistruotai gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai, kurios terminas ilgesnis nei vieneri metai, vietinės rinkliavos mokėtoju įvardijamu laikotarpiu pagal Nuostatų reglamentavimą yra nekilnojamojo daikto savininkas. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog reikalavimas priteisti vietinę rinkliavą reiškiamas subjektui, kuris dėl aukščiau nurodytų argumentų negali būti pripažįstamas vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Išanalizavus 2012 m. gegužės 24 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį matyti, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu nutraukė faktinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį tarp Klaipėdos savivaldybės administracijos ir A. K. ir iškeldino T. K. ir A. K.. Todėl spręstina, kad teismas pripažino susiklosčiusius faktinius nuomos santykius tarp T. K. ir A. K.. Iš prejudicinių faktų nustatyta, kad iki 2009 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-618-122/2009 faktinė buto nuomininkė buvo T. K., o po jo įsiteisėjimo faktiniu pagrindiniu nuomininku tapo A. K.. Taip pat iš bylos duomenų spręstina, jog tiek A. K., tiek T. K. faktiškai gyveno šiame bute iki 2013 m. gruodžio 18 d., todėl privalėjo mokėti vietinę rinkliavą.

2. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė T. K. su sūnumi A. K. ginčo laikotarpiu faktiškai gyveno bute ir naudojosi komunalinių atliekų surinkimo sistema, jai kilo pareiga mokėti vietinę rinkliavą. Remiantis Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4, 5 dalimis, 6.589 straipsnio 1 dalimi, 6.588 straipsnio 1 dalimi, negalint nustatyti, kas buvo pagrindinis nuomininkas, jie gali atsakyti solidariai.

3. Teismas neteisingai aiškino Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl penkerių metų senaties termino skaičiavimo. Administracinių teismų praktikoje konstatuota, jog senaties terminas yra nukreiptas į jau patvirtinto mokesčio išieškojimo laikotarpį. Kol vyksta mokestinis ginčas šis terminas netaikomas ir neskaičiuojamas, nes mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties termino eiga tuo metu dar nėra prasidėjusi. Šis terminas prasidės, jei teismas priims mokesčio mokėtojui nepalankų galutinį baigiamąjį aktą, o ne nuo teisės kreiptis į teismą dėl priverstinio vietinės rinkliavos išieškojimo atsiradimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 862,34 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės T. K. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė konstatavęs, kad byloje nenustatyta, jog tarp pareiškėjos ir Klaipėdos miesto savivaldybės būtų sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartis, ir kad pareiškėja būtų buvusi faktinė buto nuomininkė, todėl ji negali būti laikoma nekilnojamojo turto valdytoja ir vietinės rinkliavos mokėtoja.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėja T. K. iki 2009 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje buvo faktinė buto nuomininkė, faktiškai bute ji gyveno iki 2013 m. gruodžio 18 d., todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą.

Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai) .

Pagal Nuostatų 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Nuostatų 5 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų bei vadovaudamasis ir naudodamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, Gyventojų registro, Mokesčių mokėtojų registro, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir kitų subjektų turimais duomenimis, reikalingais Registrui ir Vietinei rinkliavai administruoti, organizuoja ir tvarko KRATC. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nuostatų 15.1 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto.

Remiantis aptartu reguliavimu, galima spręsti, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėjo nurodytu laikotarpiu – nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – atsakovė T. K. valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 10-11) matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Duomenų apie nuomos sutarties tarp atsakovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės sudarymą ir įregistravimą nekilnojamojo turto registre nėra. Kiti byloje esantys duomenys – pareiškėjo pateikta 2011 m. kovo 14 d. pažyma apie asmenis, deklaravusius savo gyvenamąją vietą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose (b. l. 13), kurioje nurodyta, kad T. K. gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaravo 1982 m. liepos 7 d., ir VšĮ „Klaipėdos butai“ 2014 m. vasario 38 d. raštas Nr. 108 (b. l. 14-15), kuriame nurodoma, jog 2013 m. gruodžio 18 d. buvo vykdomas nuomininkės T. K. iškeldinimas iš ginčo buto, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad atsakovė visą ginčo laikotarpį buvo buto valdytoja ar naudotoja Nuostatų prasme. Priešingai, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-10772-613/2011, be kita ko, buvo nutraukta faktinė gyvenamosios patalpos, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ir atsakovo A. K., ir iš atsakovo A. K. priteistas nuomos mokestis už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad faktiniu buto nuomininku buvo A. K..

Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.478 straipsnyje yra įtvirtinta, jog nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (1 d.), o nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre (2 d.). Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad bylos duomenys ne tik neįrodo, jog ginčo nekilnojamojo turto nuomos sutartis tarp atsakovės ir Klaipėdos miesto savivaldybės laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, bet ir nepatvirtina, kad tokia sutartis apskritai buvo sudaryta, konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovę pripažinti vietinės rinkliavos mokėtoja pagal Nuostatų reglamentavimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės T. K. už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys