AS-624-896-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-896/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00180-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 72.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl pensijų nepriemokos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–4) ir patikslintu skundu (b. l. 14–17), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius) neišmokėtą 1 938,71 Lt senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja paaiškino, jog taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatas susidarė senatvės ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos nepriemoka. Atsakovas neneigia jos teisės į neišmokėtą pensijos dalį, tačiau 2014 m. sausio 9 d. raštu Nr. (10.1)SI-1415 (toliau – ir Raštas Nr. (10.1)SI-1415) nurodė, jog nepriemoka bus kompensuota Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus teisės aktus, reglamentuojančius sumažintų pensijų kompensavimo tvarką ir numačius tam lėšas valstybės biudžete. VSDFV 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (6.5)I-1144 (toliau – ir Raštas Nr. (6.5)I-1144) jos prašymą taip pat atmetė. Pareiškėjos teigimu, ji gina savo pažeistas teises ir nėra praleidusi 3 metų senaties kreiptis į teismą termino, kurio pradžia turėtų būti laikoma Rašto Nr. (10.1)SI-1415 gavimo diena.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 22–27).

Paaiškino, jog pareiškėjai nuo 2007 m. liepos 1 d. paskirtos senatvės pensijos dydis padidintas ir sudarė 737,04 Lt, o nuo 2010 m. sausio 1 d. senatvės pensijos, kurių dydis viršijo Laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį dydį, buvo perskaičiuojamos ir mokamos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, o pagal 4 straipsnio nuostatas perskaičiuojamos paskirtos nukentėjusiųjų asmenų pensijos. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, nurodė, jog pagal Laikinojo įstatymo 16 straipsnį sumažintų pensijų kompensavimo tvarką turi nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir dalinis pensijų kompensavimas numatytas jau 2014 metais. Raštu Nr. (10.1)SI-1415 nurodė pareiškėjai pensijų perskaičiavimo 2010-2011 metais teisinį pagrindą, pateikė informaciją apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dydžius bei nurodė VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmų (neveikimo) apskundimo tvarką ir terminus. VSDFV Raštu Nr. (6.5)I-1144 išaiškino pareiškėjai skundų nagrinėjimo tvarką ir konstatavo, jog pareiškėja, prašydama perskaičiuoti ir išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažintas pensijas, praleido Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą bei nurodė, jog pareiškėjai iki 2014 m. vasario 20 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Nurodė, kad VSDFV Rašte Nr. (6.5)I-1144 pažymėjo, jog pareiškėja nesutikdama su VSDFV sprendimu turi teisę jį skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja tinkamai nepasinaudojo išankstine bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima ja pasinaudoti, todėl skundas turėtų būti paliktas nenagrinėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjos skundu nesutiko ir dalyje dėl pareiškėjos prašymo priteisti jai neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką prašė atmesti kaip nepagrįstą, o kitoje dalyje palikti nenagrinėtą (b. l. 52–55). Atsiliepimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi (b. l. 72–75) pareiškėjos skundą paliko nenagrinėtą tuo pagrindu, jog pareiškėja nesilaikė šios kategorijos bylai nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 28 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo praktika (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d., 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai), 1950 m. lapkričio 4 d. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu bei 1966 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, jog atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui motyvuojant, jog pareiškėja nesilaikė įstatymų nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, spręstinas klausimas, ar pareiškėja, siekdama savo galimai pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą.

Atsižvelgė į ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-191/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 ir kt.).

Nurodė, jog Pensijų įstatymo ir Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklėse, patvirtintose Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėjos skundo atveju taikytinoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijoje (galiojusioje iki 2012 m. rugsėjo 31 d.) numatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal minėto straipsnio 4 dalį Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Taisyklių 31 punktas nustato, jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, įvertinusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSDĮ) 37 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Be to, tuo atveju, jei apskundus teritorinio skyriaus sprendimą Fondo valdybai, ši institucija nepriima sprendimo, kuriuo ginčas būtų išspręstas iš esmės, t. y. būtų patenkintas ar atmestas pareiškėjo skundas dėl teritorinio skyriaus sprendimo, nelaikytina, jog pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.

Raštu Nr. (6.5)I-1144 atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą ta apimtimi, kuria ji reikalauja išmokėti 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažintos senatvės pensijos dalį, nes jis paduotas praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą 3 metų skundo padavimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą. Galimybė VSDFV direktoriui ar jo pavaduotojui atnaujinti praleistą skundo, paduoto išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka, padavimo terminą, reiškia, kad nesilaikius išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarkos, kreipusis į teismą bei praleidus skundo VSDFV padavimo terminą, išlieka galimybė pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, nes jos realus įgyvendinimas priklauso nuo VSDFV vadovo sprendimo. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjai yra išlikusi galimybė pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl skundą paliko nenagrinėtą.

III. Pareiškėja J. D. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 81–85), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi.

Atskirąjį skundą grindžia iš esmės šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nagrinėjamu atveju nei VSDĮ, nei Taisyklių nuostatos nesuteikia teisės VSDFV ex officio prašymų skundų palikti nenagrinėtais ir juo labiau, kaip teigia pirmosios instancijos teismas, priimti atskirą, t. y. su VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimu nesusijusį, sprendimą. Pareiškėja VSDFV priimtą dokumentą suprato kaip atsisakymą tenkinti skundą.

Atsižvelgiant į tai, kad prašyme buvo suformuluotas reikalavimas būtent VSDFV Klaipėdos skyriui (bet ne VSDFV), dėl pensijų mokėjimo klausimų yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, gautas VSDFV Klaipėdos skyriaus atsakymas buvo apskųstas centriniam subjektui. VSDFV Raštu Nr. (6.5)1-1144 taip pat atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Remiantis ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi ir VSDI 37 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, bet ne pateikti galutinį procesinį rezultatą. Be to, VSDĮ 37 straipsnio 4 dalis neįpareigoja pareiškėjo skųsti VSDFV sprendimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

2. Pirmosios instancijos teismas taikė VSDĮ ir Pensijų įstatymo normas interpretatio extensive (plečiamuoju teisės aiškinimo) būdu, kas yra neleistina. Netinkamas materialiosios teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 143 str.). Remiantis 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-609/2014, kurioje konstatuota, kad VSDFV atsisakymas nagrinėti paduotą skundą yra laikytinas valios išraiška, galima teigti, jog VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A143-816/2014.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą palikti nenagrinėtu pareiškėjos prašymą, iš esmės suteikė bylos šalims kitą procesinę padėtį.

Pareiškime atsakovu buvo nurodytas VSDFV Klaipėdos skyrius, o VSDFV – trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Tačiau, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teiginius, šios šalys, įgauna galimybę transformuoti savo teises ir pareigas, pateikus skundą centriniam subjektui ir jam atsisakius jį tenkinti dėl teritorinio subjekto veiksmų (neveikimo). Tokiu būdu, tariamai teikiant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, trečiasis suinteresuotas asmuo turėtų tapti atsakovu, nors pirminiame dokumente ir pagal materialiosios teisės normas, byloje atsakovas yra VSDFV Klaipėdos skyrius. VSDFV šiuo atveju nėra ir negali būti atsakovu Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, nustatęs terminą suformuluoti aiškius ir konkrečius reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo, apsisprendžiant iš kokių administracinių aktų ar veiksmų pareiškėja kildina ginčą, nepasisakė, kad pareiškėja pasirinko netinkamą atsakovą (ABTĮ 54 str.).

4. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Pensijų įstatymo (kuris laikytinas lex generalis) 37 ir 45 straipsniu, bei 2013 m. lapkričio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. AS520-789/2013, tačiau nesivadovavo Laikinuoju įstatymu (kurio normos laikytinos lex specialis). Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į materialiosios teisės normų pakeitimus.

Pensijų įstatymo (redakcija iki 2013 m. gruodžio 31 d.) 37 straipsnis panaikintas dar 2007 metais (Nr. X-979, 2006 m. gruodžio 12 d., žin., 2006, Nr. 139-5295 (2006 m. gruodžio 21 d.)), o 45 straipsnis nenumato 3 metų senaties (skundo padavimo) termino. Antra vertus, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo aiškinimu dėl Pensijų įstatymo 45 straipsnio normų, teritorinio skyriaus sprendimas (Raštas Nr. (10.1)S1-1415) VSDFV buvo apskųstas nepraleidus nustatyto termino.

5. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2013 m. lapkričio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Nr. AS520-789/2013. Tačiau, 2013 m. lapkričio 21 d. Lietuvos respublikos Seimas priėmė nutarimą Nr. XII-607 „Dėl pensijų kompensavimo“ (Valstybės žinios, 2013 m. lapkričio 29 d., Nr. 122-6171), kuriuo visiems asmenims, kuriems buvo paskirta ir mokama sumažinta pensijos dalis, pripažinta teisė į neišmokėtą dalį, neatsižvelgiant į jokius terminus ir/ar išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka tariamų taisyklių laikymąsi.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą iš esmės grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Reikalavimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos dalies, kuri buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., taikymo, išmokėjimo negali būti tenkinamas, nes pareiškėja nedirbo ir neturėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuota pensija. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (kuria remiantis pareiškėjos pensija buvo perskaičiuota ir mokėta) neprieštaravo Konstitucijai. Todėl pareiškėjai senatvės pensija buvo sumažinta teisėtai.

2. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156, o 2010 ir 2011 metais – Laikinuoju įstatymu.

Iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas 3 metų terminas apskųsti VSDFV teritorinio skyriaus priimtą sprendimą VSDFV, kaip ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai. Šio straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui.

Pareiškėja, prašydama išmokėti jai 2010-2011 metais neišmokėtą senatvės pensijos dalį, į VSDFV pirmą kartą kreipėsi su 2014 m. sausio 14 d. prašymu, o į VSDFV Klaipėdos skyrių – su 2013 m. gruodžio 16 d. prašymu. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Klaipėdos skyriaus, vadovaujantis Laikinuoju įstatymu, priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį. Įvertinusi tai, VSDFV nusprendė, jog pareiškėja į VSDFV kreipėsi praleidusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV Raštu Nr. (6.5) 1-1144, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2014 m. sausio 14 d. prašymą ta apimtimi, kuria buvo prašoma išmokėti 2010 m. sausio 1 d. 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sumažintos senatvės pensijos dalį. VSDFV taip pat nurodė, kad pareiškėja iki 2014 m. vasario 20 d. gali pateikti papildomus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Tokiu atveju skundo nagrinėjimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo. Tačiau pareiškėja nepateikė VSDFV jokių įrodymų, jog yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Priimdama minėtą sprendimą, VSDFV vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

2. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2014 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A553-537/2014, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), konstatuotina, kad terminas skundui VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintas pensijas paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

3. Pareiškėja teigia, kad nei VSDĮ, nei Taisyklių nuostatos nesuteikia teisės VSDFV ex officio prašymų, skundų palikti nenagrinėtais. Šie teiginiai atmestini, nes VSDĮ 37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius. Taisyklių 31 punktas nustato, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas.

4. ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad tik išnagrinėjus administracinį ginčą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, galima kreiptis į teismą. VSDFV Raštas Nr. (6.5) 1-1144 nebuvo galutinis ir neužbaigė išankstinio ginčų nagrinėjimo procedūros, juo pareiškėjai buvo išaiškinta jos teisė teikti VSDFV įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau šia teise pareiškėja nepasinaudojo.

5. Pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo pakeista nė vienos šalies procesinė padėtis. Kitų procesinių pažeidimų teismas taip pat nepadarė. Todėl atmestini visi pareiškėjos argumentai dėl tinkamo atsakovo parinkimo ir bylos šalių galimybės transformuoti savo teises ir pareigas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atsiliepimas į atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjos skundas paliktas nenagrinėtas jai nesilaikius nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima pasinaudoti ta tvarka (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas prieinamos ir veiksmingos teisminės gynybos turinį, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs, jog teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Teisė į teisminę gynybą sprendžiant administracinius ginčus numatyta ABTĮ 5 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis šiame įstatyme numatytų procesinių reikalavimų. ABTĮ 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje akcentuota, kad teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta aukščiausios teisinės galios teisės akte – įstatyme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-296/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS8-486/2007; 2006 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010 ir kt.).

Pagal ABTĮ normas nesilaikymas įstatymų nustatytos atitinkamai bylų kategorijai privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos sukelia įstatyme nurodytas teisines pasekmes. Jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisako priimti skundą. Jei ši aplinkybė paaiškėja teismui priėmus pareiškėjo skundą, teismas pagal bylos aplinkybes sprendžia dėl ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto (bylos nutraukimo) arba ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto (skundo palikimas nenagrinėtu) taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo ir aiškinant šios kategorijos ginčų sprendimui taikytinas įstatymų normas, nuosekliai laikomasi pozicijos, kad dėl VSDFV administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis (aiškiai), nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai yra ypač aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014.

Šioje byloje išplėstinė teisėjų kolegija be kita ko, pažymėjo, jog Pensijų įstatymo 45 straipsnis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustato, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai VSDĮ nustatyta tvarka. Nuostatos dėl VSDFV administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimo įtvirtintos VSDĮ 37 straipsnyje, kurio 2 dalis (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-88 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustato skundų VSDFV dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su VSDFV administravimu, sprendimų ir veiksmų (neveikimo) padavimo terminus, kad skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas; taip pat nustatyta, kad skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas; skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.

Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 1 dalis nustatė, jog VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV; skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, o pagal šio straipsnio 2 dalį, VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.

Šioje nutartyje taip pat konstatuota, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų skyrimas reguliuojamas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme (šio įstatymo 1 str. 1 d. 2 p. ir 2 d., 11-14 str.), tačiau pagal šio įstatymo 15 straipsnio (2009 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-531 redakcija) 1 dalį, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o pagal 3 dalį nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų nagrinėjami Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyriaus bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų nustatyta valstybinėms socialinio draudimo pensijoms tvarka.

Taigi tiek, kiek aktualu nagrinėjamam klausimui – dėl tinkamos asmens teisės į teismą, siekiant apginti savo galbūt pažeistas teises, susijusias su nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimu, realizavimo, inter alia ginčų šiais klausimais nagrinėjimo – Valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nukreipia į Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo V skyrių, taigi ir į jau minėtą 45 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų klausimais, kaip ir dėl sprendimų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų klausimais, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgdama į šį teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tiek paminėtas iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, tiek nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas VSDĮ 37 straipsnio 2 dalyje, termino kreiptis su skundu privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į VSDFV dėl VSDFV administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą VSDFV dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti (žr. Lietuvos administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). Nors administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 buvo sprendžiamas ginčas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, tačiau procesinio termino kreiptis dėl galimai pažeistų teisių gynimo pradžios nustatymo aspektu (nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie priimtą sprendimą dienos) bylų aplinkybės iš esmės yra panašios (tiek minėtų valstybinių pensijų, tiek valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjams sumažintos pagal Laikinąjį įstatymą pensijos kiekvieną mėnesį buvo mokamos nepriimant atskirų administracinių aktų, o tiesiogiai taikant šio įstatymo nuostatas, t. y. perskaičiuojant paskirtas pensijas ir jas pervedant į pensijų gavėjų sąskaitas).

Pažymėtina, kad apie paskirtų ir mokamų senatvės pensijų perskaičiavimą pagal Laikinojo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. sausio 1 d., nuostatas šių pensijų gavėjai sužinojo arba turėjo sužinoti gavę pirmąją perskaičiuotą pagal šį įstatymą pensiją, t. y. atitinkamai po 2010 m. sausio 1 d. Taigi tokių asmenų (šiuo atveju pareiškėjo) kreipimuisi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją (VSDFV) pensijų mokėjimo klausimais taikytinas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) nustatytas procedūrinis terminas.

Laikinojo įstatymo, kaip matyti iš jo preambulės ir 1 straipsnio nuostatų, paskirtis – nustatyti laikinąjį (Laikinojo įstatymo 15 straipsnis) paskirtų ir mokamų pagal atitinkamus specialiuosius įstatymus pensijų ir kitų socialinių išmokų, tarp jų – senatvės pensijų, perskaičiavimą ir mažinimą, neviršijant nustatyto ribinio dydžio, siekiant kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonominės krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku. Pabrėžtina, kad įsigaliojus Laikinajam įstatymui, teisinis reguliavimas, nustatantis valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir ginčų pensijų mokėjimo klausimais nagrinėjimą, nesikeitė. Laikinojo įstatymo 14 straipsnyje nurodyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos, skiriamos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu, apskaičiuojamos Pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir perskaičiuojamos taikant šio įstatymo nuostatas. Laikinasis įstatymas Pensijų įstatymo atžvilgiu yra specialusis tik vienu aspektu – dėl paskirtos pagal Pensijų įstatymą pensijos perskaičiavimo ir mokėtino dydžio nustatymo Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimo šių pensijų gavėjams laikotarpiu, tačiau kitais klausimais, tarp jų dėl ginčų valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimais privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, taikytinos pirmiau minėtos įstatymų normos (dėl senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus – Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d).

Pažymėtina, kad valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimus reglamentuoja viešosios teisės normos, t. y. specialusis Pensijų įstatymas, kuriame, kaip jau buvo minėta, ginčui aktualiu 2010-2011 metų laikotarpiu buvo aiškiai sureglamentuota (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalis) ginčų valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo klausimais iškėlimo tvarka ir kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją procedūrinis terminas. Pasinaudojęs įstatyme numatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo skundą dėl viešojo administravimo priimto individualaus akto ar veiksmo (neveikimo) gali paduoti administraciniam teismui, laikydamasis ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniuose nustatytų procesinių normų per 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos.

Bylos duomenimis, pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mažinimas pradėtas nuo 2010 m. sausio mėnesio. Nors byloje nėra duomenų kuri konkreti data laikytina pareiškėjos sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimą data, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pensijos mokamos kiekvieną mėnesį, nėra pagrindo nesutikti su atsakovu, kad pareiškėja apie pensijos sumažinimą sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio ar bent vasario mėnesį. Byloje nustatyta, kad pareiškėja dėl senatvės pensijos nepriemokos už 2010–2011 metus grąžinimo pirmiausiai kreipėsi į VSDFV teritorinį skyrių (2013 m. gruodžio 16 d. prašymas), po to į Fondo valdybą (2014 m. sausio 14 d. prašymas), t. y. pasibaigus Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytam 3 metų terminui. Pažymėtina, kad šiais prašymais nebuvo prašoma grąžinti neišmokėtą nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dalį (b. l. 5, 9).

Kadangi šis terminas buvo praleistas, VSDFV 2014 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1144 atsisakė nagrinėti jos skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus priimto sprendimo, pareiškėja šio sprendimo neginčija, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar gali pasinaudoti ta tvarka, kadangi gali prašyti VSDFV atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. priimto sprendimo paduoti, arba, manydama, kad termino skundui paduoti nėra praleidusi, ABTĮ nustatyta tvarka apskųsti šį VSDFV sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo, nėra svarbu kaip turi būti vertinami pareiškėjos VSDFV Klaipėdos skyriui (2013 m. gruodžio 16 d. prašymas) ir VSDFV (2014 m. sausio 14 d. prašymas) pateikti dokumentai: tiek skųsdama VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. sausio mėnesio veiksmus, kuriais taikant Laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuotos senatvės pensijos ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos sumos, tiek ginčydama VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. sausio 9 d. sprendimą atsisakyti išmokėti pensijų nepriemoką, pareiškėja tokius VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmus turėjo skųsti VSDFV. Tik pastarajai išnagrinėjus skundą iš esmės arba nustatytu terminu nepriėmus jokio sprendimo, pareiškėja galėtų pasinaudoti savo teise tokius VSDFV Klaipėdos skyriaus veiksmus skųsti (prašyti priteisti perskaičiuotą pensijų dalį) teismui.

Konstatavus, kad pareiškėja nepasinaudojo įstatymu nustatyta privaloma išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi.

Įvertinus minėtas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl tenkinti atskirojo skundo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. D. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė