AS-868-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-868-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00443-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kaišiadorių šiluma“ dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja F. Ž. (toliau – ir pareiškėja) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. kovo 12 d. raštą Nr. (V11-3.13)-3-255 ir įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. kovo 31 d. ir skirti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį; 2) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjai skirtus kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį apskaičiavimus už visą ginčo laikotarpį, įpareigoti atsakovą skaičiuoti už šildymą 20 proc. nuo pareiškėjos pajamų pagal įstatymą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos F. Ž. skundą ir nutarė grąžinti F. Ž. sumokėtą 29 eurų žyminį mokestį.

Iš skundo turinio ir pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. sausio 22 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją su prašymu (gautas 2015 m. sausio 23 d.) pratęsti kompensacijos mokėjimą už 4 mėnesių nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 31 d. būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį iki šildymo sezono pabaigos. Prie skundo pateikti priedai patvirtina, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. (V11-3.13)-3-255 informavo pareiškėją, kad jos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, sunaudotas šilumos energijos kiekis patalpų šildymui paskirstomas pagal sąlyginį plotą (77,98 kv. m), o kompensacija už patalpų šildymą skaičiuojama tik naudingam būsto plotui (46,08 kv. m).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies normomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, suformuota dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų bei veiksmų (neveikimo), kurie gali (negali) būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų asmenims kaip atsakymai į jų paklausimus. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos, o ne aiškinama, kokios procedūros turi būti laikomasi atitinkamu rūpimu klausimu ir ar jos buvo tinkamai laikytasi.

Pirmosios instancijos teismas vertino, jog skundžiamas dokumentas – Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. raštas Nr. (V11-3.13)-3-255 nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio sritį. Tai nėra individualus teisės aktas, taip pat tai nėra ir administracinis teisės aktas (ABTĮ 2 straipsnio 14, 15 dalys), todėl iškeltas reikalavimas nepriskirtinas byloms, nagrinėtinoms teismų. Atsakymas į pareiškėjos 2015 m. sausio 22 d. prašymą nesukelia jai teisinių pasekmių, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 14 dalimi, sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad tik prašymas-paraiška, o ne kitokia laisvos formos valios išraiška, yra tas dokumentas, dėl kurio turi būti priimtas sprendimas kompensacijos skyrimo klausimu. Akivaizdu, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. rašto Nr. (V11-3.13)-3-255 panaikinimas pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių, nes šiuo raštu nebuvo suformuluota jokių imperatyvių valinių patvarkymų, susijusių su pareiškėjos teisėmis ir pareigomis, pareiškėjos teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad skundžiamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. raštas Nr. (V11-3.13)-3-255 ir išvestiniai reikalavimai įpareigoti atsakovą perskaičiuoti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. kovo 31 d. ir skirti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, taip pat įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjai skirtus kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį apskaičiavimus už visą ginčo laikotarpį, įpareigoti atsakovą skaičiuoti už šildymą 20 proc. nuo pareiškėjos pajamų pagal įstatymą negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, todėl teismas skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėja F. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja tvirtina, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. (V11-3.13)-3-255, 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (S-SD)-84 ir 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (11.5-SD)-1408, kuriais atsakovas atsisakė perskaičiuoti klaidingai apskaičiuotą kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį ir atsisakė skirti kompensacijos priemoką už laikotarpį nuo 2014 m. spalio mėn. iki 2015 m. kovo mėn., yra individualūs administraciniai aktai, kuriais buvo užbaigta administracinė procedūra, pradėta pagal pareiškėjos paraišką skirti kompensaciją. Todėl minėti atsakovo sprendimai nelaikytini informaciniais pranešimais, kaip nepagrįstai sprendė pirmos instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą.

Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pareiškėjos skundą, kuriuo ji prašė panaikinti atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. raštą (skunde įvardytą kaip sprendimas) Nr. (V11-3.13)-3-255 ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, t. y.: perskaičiuoti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį per 1 mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki 2015 m. kovo 31 d. ir skirti kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį; pateikti pareiškėjai skirtus kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį apskaičiavimus už visą ginčo laikotarpį; skaičiuoti už šildymą 20 proc. nuo pareiškėjos pajamų pagal įstatymą.

Pažymėtina, kad ne visų viešojo administravimo srityje priimamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis nurodytomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, kt.). Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010). Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Atskirai pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių negalima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, be kita ko, pripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos skundo, paduoto Kauno apygardos administraciniam teismui, argumentų matyti, kad pareiškėja iš esmės siekia jai paskirtos būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos perskaičiavimo. Atskirajame skunde pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ji apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui ne tik Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. raštą Nr. (V11-3.13)-3-255, bet ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimus dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos pareiškėjai skyrimo laikotarpiais nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (2014 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. (11.5-SD)-1408 ir 2015 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. (S-SD)-84). Iš pareiškėjos skundo, paduoto šioje byloje pirmosios instancijos teismui, matyti, kad ji prašė teismo panaikinti vien Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. raštą Nr. (V11-3.13)-3-255, todėl teismas pagrįstai nesprendė skundo priėmimo klausimo dalyje dėl minėtų 2014 m. gruodžio 4 d. ir 2015 m. vasario 2 d. sprendimų.

Būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, kaip vienos iš piniginės socialinės paramos rūšių, teikimo sąlygas ir principus, kompensacijų dydžius bei jas gaunančių asmenų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad dėl piniginės socialinės paramos asmenys kreipiasi į vietos savivaldybės administraciją, pateikdami nustatytos formos prašymą-paraišką ir kitus šiame straipsnyje nurodytus dokumentus. Remiantis Įstatymo 21 straipsniu, sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo priima savivaldybės administracija ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos. Pagal Įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. V17-449 patvirtino Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šiuo aprašu privalo vadovautis Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, šilumą ir vandenį tiekiančios įmonės (toliau – ir paslaugų teikėjai) bei gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės bei įstaigos, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir kiti su šiuo aprašu susiję fiziniai ir juridiniai asmenys (Aprašo 5 p.). Aprašo 19 punkte nustatyta, kad būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų dydį skaičiuojantys paslaugų teikėjai vadovaujasi bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui Įstatymo 11 straipsnyje kompensuojamais nustatytais dydžiais, taikant Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus. Remiantis Aprašo 25 punktu, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, nustatęs bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensaciją, pateikia atitinkamus duomenis paslaugų teikėjams.

Iš nurodytų Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo Kaišiadorių rajono savivaldybėje tvarkos aprašo normų matyti, kad atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija dėl asmenų pateiktų nustatytos formos prašymų-paraiškų priima sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo, kurie sukuria šiuos prašymus-paraiškas pateikusiems asmenims atitinkamas teisines pasekmes ir gali būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos pagal pareiškėjos pateiktą prašymą-paraišką dėl piniginės socialinės paramos teikimo buvo skirtos išimties tvarka Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (11.5-SD)-1408 nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir 2015 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. (S-SD)-84 nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. (b. l. 10–12). Kaip minėta, pareiškėja kreipdamasi į teismą su skundu šioje byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimų dėl piniginės socialinės paramos jai skyrimo neskundė.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją su prašymu perskaičiuoti jai skirtą būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją, apskaičiuojant kompensacijos dydį priklausomai nuo faktinio, o ne nuo sąlyginio, pareiškėjos buto ploto bei skaičiuoti kompensaciją kaip 20 proc. nuo pareiškėjos pajamų. Ginčijamu 2015 m. kovo 12 d. raštu Nr. (V11-3.13)-3-255 Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija informavo pareiškėją apie tai, koks daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, taikomas šilumos paskirstymo metodas, nurodė Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatas dėl kompensacijoms apskaičiuoti taikomų normatyvų, taip pat informavo pareiškėją apie tai, kad jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorys, sunaudotas šilumos energijos kiekis patalpų šildymui paskirstomas pagal sąlyginį plotą (77,98 kv. m), o kompensacija už patalpų šildymą skaičiuojama tik naudingam būsto plotui (46,08 kv. m).

Įvertinus nurodytą ginčijamo rašto turinį, akivaizdu, kad atsakovas šiame rašte jokių privalomų nurodymų pareiškėjai nepateikė, šiuo raštu jokios papildomos teisės ir / ar pareigos pareiškėjai nebuvo nustatytos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. raštas Nr. (V11-3.13)-3-255 yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris, vadovaujantis anksčiau nurodytų ABTĮ normų prasme ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika, negali būti savarankišku skundo administraciniam teismui objektu.

Kaip minėta, būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų dydį skaičiuoja šilumą ir vandenį tiekiančios įmonės (paslaugų teikėjai), vadovaudamiesi Įstatymo 11 straipsnyje kompensuojamais nustatytais dydžiais bei taikydami Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus. Pareiškėja analizuojamu atveju neskundžia paties kompensacijos skyrimo jai fakto, tačiau siekia šios kompensacijos dydžio perskaičiavimo. Akivaizdu, kad atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, ginčijamu raštu atsakydamas į pareiškėjos kreipimąsi, negalėjo išnagrinėti jos prašymo iš esmės ir priimti galutinį sprendimą dėl būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų dydžio perskaičiavimo pareiškėjai, kuris sukeltų jai atitinkamas materialaus teisinio pobūdžio pasekmes. Todėl atsakovas, neperžengdamas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai suteiktų įgaliojimų ribų, pateikė pareiškėjai tik informaciją jai rūpimu klausimu. Pažymėtina, kad pati pareiškėja savo atskirajame skunde pripažįsta, jog savivaldybės administracija atsisakė perskaičiuoti jai kompensaciją teigdama, kad dėl kompensacijos perskaičiavimo pareiškėja privalo kreiptis į šilumos tiekėją, o ne į savivaldybę.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai įvertino Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. rašto Nr. (V11-3.13)-3-255 pobūdį kaip informacinį ir dėl to nesukeliantį pareiškėjai teisinių pasekmių. Kadangi administraciniai teismai, kaip minėta, nenagrinėja skundų dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, konstatuotina, kad teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimą dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. rašto Nr. (V11-3.13)-3-255 panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovą Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją atlikti tam tikrus veiksmus, susijusius su kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį perskaičiavimu, yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2015 m. kovo 12 d. rašto Nr. (V11-3.13)-3-255 panaikinimo, todėl teismas tuo pačiu pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, pagrįstai atsisakė priimti ir kitus pareiškėjos skundo reikalavimus.

Remiantis nurodytais motyvais, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą, todėl jis atmetamas, o skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys