A-858-72-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-72/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00939-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. R. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. S., A. B., uždaroji akcinė bendrovė „Matavimų sfera“) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1-2), prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2012 m. kovo 1 d. atsakymą Nr. 1SS-(10.5)-382, kuriuo nuspręsta, kad Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. atsakymas Nr. 9SD-750 yra pagrįstas;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Kėdainių žemėtvarkos skyrius) 2011 m. lapkričio 25 d. atsakymą Nr. 9SD-750, kuriuo atsisakyta tvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas;

3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyrių tvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas pagal pateiktą projektą;

4) priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškino, kad skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos atsakyme nurodyta, jog Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriaus pateiktoje (duomenys neskelbtini) antspaudu patvirtintoje schemoje nurodyta, kad 0,15 ha namų valdos žemės sklypas rytinėje dalyje ribojasi su keliu, taip pat nurodyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) vietovės (duomenys neskelbtini) kaime esančio 0,29 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise esančią informaciją, šis žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su keliu. Tačiau pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad nurodytame abrise matosi, jog kelias nesitiesia visa minėtų sklypų riba, jis yra skirtas tik įvažiuoti į J. R. formuojamą namų valdos sklypą. Pažymėjo, kad Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkyje Nr. 447pv „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“ nebuvo nurodyta, kad per jį eina bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, taip pat nebuvo nustatytas servitutas. Faktą, jog jokio kelio minėtame žemės sklype nėra, patvirtina pridėti 2003 m. gruodžio 17 d. patvirtinti žemės sklypų kadastro žemėlapiai, iš kurių matyti, jog per J. R. žemės sklypus nesidriekia kelias. Šiame plane, patvirtintame valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo antspaudu, kelias yra pažymėtas tik sklypo kraštinėje 3-4, kuri yra pietinėje sklypo dalyje, o ne rytinėje ar vakarinėje, kaip nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos atsakyme. Minėtame plane taip pat matyti, jog nuo pagrindinio kelio į J. R. sodybą einantis kelias baigiasi ties pareiškėjos namų valdos žemės sklypu, t. y. yra skirtas įvažiuoti į jos sodybą, tačiau toliau kelio nėra. Tą patį patvirtina ir pateiktas ortofoto žemėlapis. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, jog nei minėtame potvarkyje, nei pateiktoje ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto nėra pažymėtas ar aprašytas neva egzistuojantis kelias.

Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų „Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų“ 23 punkte nustatyta pareiga savivaldybėms rūpintis vietinių kelių technine priežiūra, tačiau nuo 1982 m., kai pareiškėja atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nei (duomenys neskelbtini) seniūnija niekada nesirūpino per pareiškėjos žemės sklypą neva einančiu keliu, nesidomėjo, kur yra toks kelias, niekada neužsiminė, jog toje vietoje turėtų būti kelias.

Paaiškino, kad Kėdainių žemėtvarkos skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos atsakymuose nurodyta, jog Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-335 minėtas kelias yra įtrauktas į Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą ir jam suteiktas kelio numeris (duomenys neskelbtini). Minėtame sąraše nurodyta, kad šio kelio danga yra žvyras, jo plotis 3 m, ilgis 500 m, tačiau faktiškai taip nėra, nes šis kelias iš tiesų neegzistuoja, toje vietoje žemė apaugusi žole. Faktą, kad toks kelias neegzistuoja, patvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje patalpinta Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, kurioje J. R. priklausančių žemės sklypų vietoje nėra pažymėta kelio. Pareiškėjos turimoje (duomenys neskelbtini) seniūnijos žemėlapio kopijoje Kėdainių žemėtvarkos skyriaus nurodomas kelias, pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), yra visai kitoje vietovėje nei pareiškėjai priklausantys žemės sklypai. Minėtame žemėlapyje šis kelias yra (duomenys neskelbtini) pareikalavus patvirtinti šio žemėlapio kopiją buvo išduota ir 2011 m. sausio 26 d. patvirtinta kitokia (duomenys neskelbtini) žemėlapio kopija, kur minėtas kelias jau yra pažymėtas šalia pareiškėjai priklausančių sklypų (duomenys neskelbtini) Visa tai įrodo, kad ginčijamas kelias suformuotas tikrai ne 1982 m., kaip savo atsakyme tvirtina Kėdainių žemėtvarkos skyrius.

Pareiškėja pabrėžė, kad nors menamas kelias ir eitų per jos sodybą, jis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – ir Kelių įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi, galėtų būti išbrauktas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo. Kadangi minėtas kelias iš esmės reikalingas tik kaimynui pasiekti savo sodybą, o jis sutinka važiuoti keliu ir važinėja apeinančiu pareiškėjai priklausančių žemės sklypų ribas, yra būtina kadastrinių matavimų bylose pažymėti kelią, kuris atlieka savo funkciją tinkamai pagal faktines aplinkybes. Nurodė, kad nėra pagrindo nustatyti pareiškėjos nuosavybei suvaržymų daugiau nei yra būtina.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei atsiliepime į skundą paaiškino, kad pareiškėja 2011 m. lapkričio 11 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrių, prašydama suderinti žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų planus, kuriuos parengė uždarosios akcinės bendrovės „Matavimų sfera“ (toliau – ir UAB „Matavimų sfera“) matininkas R. G.. Kėdainių žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, įvertino pateiktas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir priėmė sprendimą nederinti UAB „Matavimų sfera“ matininko R. G. parengtų šių žemės sklypų kadastrinių matavimų planų. Apie priimtą sprendimą Kėdainių žemėtvarkos skyrius pareiškėją informavo 2011 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 9SD-750. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. gruodžio 21 d. gavo pareiškėjos skundą dėl minėto rašto panaikinimo. Išnagrinėjus pareiškėjos skunde išdėstytas aplinkybes, prie skundo pridėtus dokumentus, Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis, Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, kad 0,29 ha žemės sklypas (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Pažymėjo, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės). Nuostatų 21 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gegužės 9 d. iki 2011 m. spalio 18 d.) nurodyta, kad žemės sklypo ribos tarp ribų posūkio taškų, įskaitant tas, kurios ribojasi su natūraliais kontūrais, turi sudaryti vieną uždarą kontūrą, pagal kurio ribų posūkio taškų koordinates apskaičiuojamas žemės sklypo plotas.

Žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede. Pagal Taisyklių 11 punktą kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalimi, žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudotis, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypų ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Taigi atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o žemės sklypo plotas gali skirtis ne daugiau nei maksimali leistina (ribinė) paklaida. Tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (šiuo atveju (duomenys neskelbtini) projektu, patvirtintu Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, (duomenys neskelbtini) esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisu, (duomenys neskelbtini) antspaudu patvirtinta schema).

Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių statinių yra suprojektuotas šiems statiniams eksploatuoti reikalingas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Kėdainių žemėtvarkos skyriaus pateiktoje (duomenys neskelbtini) schemoje nurodyta, kad rytinėje dalyje šis žemės sklypas ribojasi su keliu. Pagal (duomenys neskelbtini) esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise esančią informaciją, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje dalyje ribojasi su keliu. Pabrėžė, kad pareiškėja 2002 m. spalio 15 d. pasirašė minėtame abrise, taip patvirtindama, kad sutinka su nurodytomis ribomis bei sprendiniais. Įvertinę 1995 metų ortofotografinę medžiagą nustatė, kad tarp žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo kelias, todėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. TS-335 minėtas kelias buvo įtrauktas į Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą bei jam buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Paaiškino, jog Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. 9SD-750 nurodyta, kad, įvertinus pareiškėjos pateiktas žemės sklypų (žemės ūkio paskirties ir namų valdos), esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylas, kurias parengė UAB „Matavimų sfera“ matininkas R. G., buvo nustatyta, jog žemės sklypų planuose nurodytos gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, t. y. žemės sklypų planuose kelias nėra nurodytas. Kadangi (duomenys neskelbtini) schemoje, 1995 m. ortofotografinėje medžiagoje, (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte bei (duomenys neskelbtini) esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrise nurodyta, kad žemės sklypus (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiria kelias, darė išvadą, kad Kėdainių žemėtvarkos skyriaus priimtas sprendimas nederinti kadastrinių matavimų planų, parengtų UAB „Matavimų sfera“ matininko R. G., yra pagrįstas.

Nurodė, jog matininkas, atlikęs žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir nustatęs žemės sklypų ribų neatitiktis teritorijų planavimo dokumentui, apie neleistinus žemės sklypų ribų (kelio) pokyčius raštu privalėjo informuoti Kėdainių skyrių, pateikdamas situacijos brėžinį, kuriame turėjo būti nurodytos teritorijų planavimo dokumente suprojektuotos ir faktiškai naudojamos žemės sklypo ribos, o Kėdainių skyrius per 30 dienų privalėjo išnagrinėti paženklintųjų ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustatyti žemės sklypų ribų skirtumo priežastis ir surašyti išvadą dėl žemės sklypų ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypų ribų patikslinimo teritorijų planavimo dokumente būtinumo. Tuo atveju, jeigu Kėdainių skyrius būtų manęs, kad teritorijų planavimo dokumentuose yra pažeidimų, dėl kurių susidarė žemės sklypų skirtumai (netinkamai nurodyta kelio vieta ar pan.), privalėjo inicijuoti teritorijų planavimo dokumento patikslinimą. Atkreipė dėmesį, kad tik patikslinus teritorijų planavimo dokumentą matininkas galėtų parengti tokius žemės sklypų planus, kokie buvo pateikti derinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 36-37) prašė tenkinti pareiškėjos skundą.

Nurodė, kad ginčui aktualaus kelio nėra, todėl atsakovo sprendimas nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškėjos skundą (t. II, b. l. 32-33) prašė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad ginčui aktualaus kelio nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Matavimų sfera“ atsiliepime į pareiškėjos skundą pažymėjo, jog sutinka su pareiškėjos skundu ir prašė jį tenkinti.

Pažymėjo, kad UAB „Matavimų sfera“ parengė kadastrines bylas, kuriose numatyta, jog tarp minėtų dviejų žemės sklypų kelias neina iki pat minėto kaimyninio sklypo. UAB „Matavimų sfera“, konsultuodamasis su D. B., rengdamas dokumentus, vadovavosi kitais teisinę reikšmę turinčiais dokumentais, o išsinagrinėjęs vietovės žemėlapius, darė išvadą, kad kelias turėtų eiti žemės sklypo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) rytine dalimi. Atkreipė dėmesį, kad neturėjo pagrindo daryti išvados, kad kelias iki kaimyninio sklypo driekiasi (ar turėtų eiti) tarp pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, reg. (duomenys neskelbtini), ir žemėtvarkos projekto plane pažymėto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 26 d. sprendimu (t. II, b. l. 61-69) pareiškėjos J. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrius, tikrindamas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2900 kv. m, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2011 m. vasario 18 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 09KAM-7605 ir konstatavo, kad žemės sklypo ribos neatitinka abriso, nurodė, jog neteisingai nurodytos gretimybės, nepridėtas rinkos vertės skaičiavimas. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas vietoje netikrintas. 2011 m. gegužės 24 d. atsakovas surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 09KAM-32923 ir konstatavo, kad žemės sklypo kadastro duomenys neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, faktinio žemės sklypo naudojimo, neteisingai nurodytos gretimybės 3-4 ir 6-1. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas vietoje netikrintas, taip pat 2011 m. rugsėjo 12 d. atsakovas surašė Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktą Nr. 09KAM-59718 ir konstatavo, kad neištaisyti trūkumai, nurodyti 2011 m. gegužės 24 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 09KAM-32923. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas vietoje netikrintas.

Teismas nurodė, kad pareiškėja šių Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktų teismui neskundė, nors toks aktas gali būti atskiru administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nesivadovavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 patvirtintomis Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklėmis ir savanoriškai 2011 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai akte Nr. 09KAM-59718 nurodytų pažeidimų nešalino, o kreipėsi į atsakovą 2011 m. lapkričio 11 d. su prašymu suderinti žemės sklypo kadastro duomenų bylas.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 9SD-750 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, jame aiškiai išdėstyti teisiniai ir faktiniai sprendimo argumentai ir motyvai, nurodyta apskundimo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog pareiškėjos pateiktos žemės sklypo kadastro duomenų bylos turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, (duomenys neskelbtini) esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisą, (duomenys neskelbtini) schemą. Pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žemės sklypus (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) skiria kelias, kuris yra ne tik pažymėtas, bet ir patvirtintas. 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu Kėdainių rajono savivaldybės taryba patvirtino Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašą, kuriuo (duomenys neskelbtini) patvirtintas ir kelias Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog kelio danga – žvyras, plotis – 3 metrai, ilgis – 500 m, bendras plotas – 1500 m2. Kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vietinės reikšmės vidaus kelias, pažymėtas Vietinės reikšmės vidaus kelių Kėdainių rajone specialiame plane Nr. VP-507/4099-P, Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių skyriuje suderintame 2012 m. gruodžio 12 d. Atitinkamai, teismas nurodė, jog atsakovo sprendimas nederinti pareiškėjos pateiktų kadastrinių matavimų bylų, kuriose vietinės reikšmės vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nepažymėtas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjos pateiktą įrodymą, t. y. antstolio M. P. 2012 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teismas vertino kritiškai, kadangi juo buvo apžiūrėtas Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos žemėlapis, kuriame nepažymėti vietinės reikšmės vidaus keliai. Akcentavo, jog ginčui aktualus kelias yra vietinės reikšmės vidaus kelias.

Remdamasis tuo kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjos reikalavimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 25 d. atsakymą Nr. 9SD-750 – nėra teisinio pagrindo. Netenkinęs minėto pareiškėjos reikalavimo teismas atmetė kaip nepagrįstus ir kitus išvestinius reikalavimus – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. kovo 1 d. atsakymą Nr. 1SS-(10.5)-382 bei įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kėdainių žemėtvarkos skyrių patvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas pagal pateiktą projektą.

Teismas sprendė, kad, atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, netenkintinas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėja J. R. apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 72-79) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą ir tenkinti jos skundą bei priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Paaiškino, kad teismas posėdžio metu apžiūrėjo (tačiau apie tai nenurodė sprendime) ne tik (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto, rengto 1982 metais Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto, ištrauką, tačiau ir patį projektą, kurį teismo apžiūrai pateikė atsakovo atstovė. Pareiškėjos vertinimu, tai, kad minėtame projekte matyti kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teigia atsakovas, tėra tik atsakovo nuomonė. Teismas nepaaiškino, kas byloje suponavo jam išvadą, kad minėtame dokumente tarp sklypų (projektinis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir kito sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eina kelias. Minėtame projekte nėra paaiškinimų, ženklų, kurie leistų identifikuoti, jog tarp minimų sklypų eina kelias. Teismas nepaaiškino, kodėl šiuo atveju jis vertina, kad tam tikra linija, esanti projekte atspindi (pažymi) kelią, kai kitur projekte šios linijos nežymi kelio. Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėja prašo išreikalauti iš atsakovo šio dokumento originalą dar kartą. Pažymi, kad teismas nepaaiškino, kodėl jis vertina, kad tam tikra linija, esanti (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, atspindi (pažymi) kelią.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl byloje esančio (duomenys neskelbtini) esančių 0,29 ha ir 1,64 ha žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abriso, kuris turi įrodomąją galią, taip pat nepasisakė ir nevertino (duomenys neskelbtini) seniūno paaiškinimų, J. R. kaimynės R. S. liudijimo, antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, 2004 m. balandžio 23 d. Kėdainių rajono savivaldybės sprendimo Nr. TS-136, (duomenys neskelbtini) seniūno parengtos byloje esančios kelių schemos, Kėdainių rajono valdybos 1992 m. rugsėjo 29 d. potvarkio Nr. 447pv „Dėl leidimo mokėti už žemės sklypus“, Žemės sklypo plano, patvirtinto Kėdainių rajono žemėtvarkos skyriuje, paskutinio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės pateiktos (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos, išduotos ir patvirtintos Kėdainių rajono savivaldybės.

Pažymėjo, kad teismas tenkino pareiškėjos atstovės prašymą apklausti kaip liudytojus R. S. ir (duomenys neskelbtini) seniūną, tačiau šių įrodymų teismas nevertino ir nemotyvavo, kodėl šie įrodymai nelaikomi įrodymais byloje.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos pateiktą antstolio M. P. 2012 m. balandžio 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Pažymi, kad keliai yra pažymėti paskutinio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės pateiktoje (duomenys neskelbtini) seniūnijos Vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, išduotoje ir patvirtintoje Kėdainių rajono savivaldybės, nurodant, kad pilkai yra pažymėti kiti vidaus keliai. Ši schema šiuo vertintinu aspektu atitinka schemą, kurią apžiūrėjo antstolis. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo ištirti, kuo vadovaujantis buvo sudarytas Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos žemėlapis.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino antstolės R. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo. Protokole esantys duomenys, antstolės atlikti skaičiavimai (matavimai) bei nuotraukos patvirtina, kad jei kelias ir būtų toks, kaip nurodo atsakovas, tai jo ilgis būtų 238 metrai. Tuo tarpu teismo vertintame 2010 m. lapkričio 26 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendime nurodomi tokie duomenys, kurie faktiškai neegzistuoja.

Pabrėžia, jog teismas nenustatė, ar iš tiesų pateikiant tvirtinti kadastrinę bylą dėl žemės sklypo, pažymėto projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini), numačius kelią taip, kaip nurodo atsakovas, formuojamo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas iš tiesų nepasikeis, t. y. nesumažės daugiau nei yra leistina ploto paklaida, ar nustačius kelią nepasikeis ir žemės sklypo, pažymėto projektiniu Nr. (duomenys neskelbtini), posūkio taškų koordinatės bei plotas.

Atkreipia dėmesį, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjos skunde išdėstytų teisinių motyvų. Pareiškėja skunde buvo nurodžiusi, jog pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 4 dalį kelias galėtų būti išbrauktas iš vietinės reikšmės kelių sąrašo pasikeitus jo socialinei ekonominei reikšmei, todėl teismas turėjo įvertinti ir nustatyti, ar kelias, jei toks ir būtų, turėtų ekonominę socialinę reikšmę.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą (t. II, b. l. 90-92) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo, jog pareiškėjai Administracinės komisijos prie Kėdainių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija) 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimu buvo skirta 200 Lt bauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn pareiškėja buvo patraukta už tai, kad savavališkai užrakino pakeliamą apsauginį užtvarą, įrengtą ant kelio, vedančio į V. Č. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Tas pats kelias yra ginčo objektas šioje byloje. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi minėtą Komisijos nutarimą paliko nepakeistą. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta pareiškėja kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties ir Komisijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. N575-688/2012) 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi konstatavo, kad iš (duomenys neskelbtini) viešųjų kelių tinklo išdėstymo schemos, Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ ir šiuo sprendimu patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo matyti, jog ginčo vietoje yra vietinės reikšmės vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotis yra 3 m. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esanti ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, pareiškėjai priklausančio žemės sklypo planas, Žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas ir kiti dokumentai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad minėtas kelias realiai egzistuoja, jis yra valstybinėje žemėje ir tai vienintelis kelias, kuriuo V. Č. gali patekti į jam priklausančią sodybą.

Atsakovas nurodo, kad Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėjant pareiškėjos skundą buvo pateikti tie patys teritorijų planavimo dokumentai ir Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimai dėl vietinės reikšmės kelių, apie kuriuos Lietuvos vyriausiasis teismas pasisakė 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje, todėl Šiaulių apygardos administracinis teismas priėmė skundžiamą sprendimą nenukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo.

Pažymi, kad kiti argumentai, pagrindžiantys skundžiamų administracinių aktų pagrįstumą, yra išdėstyti Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 27 d. atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 94) prašo tenkinti apeliacinį skundą.

Atsiliepime nurodo, kad sutinka su apeliaciniu skundu ir mano, jog skundžiamas Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyriaus atsisakymo tvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas pagal pareiškėjos J. R. pateiktą projektą pagrįstumo.

Atsakovas atsisakymą tvirtinti žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas pagal pareiškėjos pateiktą projektą grindė tuo, kad žemės sklypų planuose nurodytos gretimybės neatitiko teritorijų planavimo dokumento sprendinių, t. y. žemės sklypų planuose kelias nebuvo nurodytas. Atitinkamai, atsakovo teigimu, esant teritorijų planavimo dokumentų netikslumams pirmiausiai turėjo būti inicijuotas jų tikslinimas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos pateiktus reikalavimus. Teismas pabrėžė, jog atsakovo sprendimas nederinti pareiškėjos pateiktų kadastrinių matavimų bylų, kuriose vietinės reikšmės vidaus kelias Nr. (duomenys neskelbtini) nepažymėtas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėja pateiktu apeliaciniu skundu su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir mano, kad teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje pateiktus įrodymus, nepakankamai išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjos vertinimu iš dalies sutinka.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, jog parengtų kadastro duomenų bylų tikrinimo ir derinimo procedūros iš esmės yra administracinio pobūdžio, kurias vykdo ir viešojo administravimo subjektai – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemėtvarkos skyriai, todėl šių procedūrų metu kilę ginčai paprastai nagrinėtini administraciniuose teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010 m. spalio 22 d. nutartį, 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1101/2013, 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2014). Šiuos teisinius santykius reguliuoja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2011 m. spalio 19 d. redakcija) (toliau – ir Nuostatai), bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (2005 m. balandžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės).

Pasisakydama dėl kadastro bylos tikrinimo procedūros, kai yra atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, teisėjų kolegija pažymi, kad Nuostatų 65 punktas numato, jog pagal Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui ar šių Nuostatų 651 punkte nustatytu atveju – kadastro tvarkytojui ir apie tai informuoja užsakovą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Tuo atveju, kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Žemėtvarkos skyrius privalo patikrinti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir suderinti žemės sklypo planą per 10 darbo dienų nuo jo gavimo (Nuostatų 67 p.). Tuo atveju, kai patikrinimo metu nustatomos aplinkybės, trukdančios suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyrius nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą grąžina vykdytojui, raštu nurodęs trūkumus (Nuostatų 68 p.). Vykdytojas, pašalinęs trūkumus, pateikia nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą žemėtvarkos skyriui pakartotinai suderinti. Žemėtvarkos skyrius pakartotinai pateiktą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą turi patikrinti ir žemės sklypo planą suderinti per 2 darbo dienas nuo jo gavimo (Nuostatų 69 p.).

Kaip minėta, pateikta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis (Nuostatų 65 p.). Tokio tikrinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu įtvirtino Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklės).

Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių (2009 m. rugsėjo 9 d. redakcija) 7 punktas numato, kad žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimas atliekamas visų žemės sklypų, kurių kadastro duomenų byla po kadastrinių matavimų pateikta derinti žemėtvarkos skyriui. Tikrinimo metu nustatoma, ar žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti bei žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pagal Nuostatus (Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių 8 p.).

Nurodytų taisyklių 9 punktas nustato, kad žemėtvarkos skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylą patikrina kameraliai: 9.1 ar byloje yra visi dokumentai, nurodyti Nuostatų 64 punkte; 9.2 ar nepakeistos žemės sklypo ribos po kadastrinių matavimų; 9.3 ar žemės sklypo ploto, nurodyto kadastro duomenų byloje, ir žemės sklypo ploto, įregistruoto Nekilnojamojo turto registre arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre, skirtumas nėra didesnis nei leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Nuostatų 1 priede; 9.4 ar žemės sklypo planas sudarytas pagal Nuostatų 35–37 punktų reikalavimus; 9.5 ar teisingai užpildytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; 9.6 ar teisingai užpildyta kadastro duomenų forma; 9.7 ar teisingai apskaičiuotos žemės sklypo vertės, t. y.

žemės sklypo vertė, apskaičiuota pagal Žemės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, apskaičiuota pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylos parengimo metu galiojusius žemės verčių žemėlapius, parengtus laikantis Žemės verčių žemėlapių sudarymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 515. Atlikus kameralinį tikrinimą, užpildomas žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo kameraliai aktas (10 p.).

Jei kameraliai tikrinant iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkių taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) situacijos elementų tikslumo, žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas tikrinamas vietovėje (14 p.). To paties akto 16 punktas įtvirtina, kas yra tikrinama vietovėje.

Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakymą tvirtinti žemės sklypų (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas pagal pareiškėjos pateiktą projektą grindė tuo, kad žemės sklypų planuose nurodytos gretimybės neatitinka teritorijų planavimo dokumento sprendinių, t. y. žemės sklypų planuose kelias nėra nurodytas kaip jis yra nurodytas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte ir šis kelias yra skirtas įvažiavimui į V. Č. sodybą, kuri ribojasi su pareiškėjos privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 29 ha) (Geodezijos, topografijos ir geoinformatikos darbų priežiūros, žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo tikrinimo ir nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų valstybinės ekspertizės organizavimo taisyklių 9 p., Nuostatų 35–37 p.). Taigi byloje iš esmės tarp proceso šalių ginčas kyla dėl nurodyto kelio buvimo, jo vietos, t. y. ar pagrįstai atsakovas nurodė, jog tarp žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), eina vietinės reikšmės kelias Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo pažeidimo taisyklių kiek tai yra susiję su nurodytu keliu, jo buvimo faktu ir jo buvimo vieta.

Šiuo aspektu pasisakydama teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Taisyklių 11 punktas numato, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Taisyklių 14 punktas nustato kadastriniams matavimams naudojamą medžiagą, kuriai, be kita ko, priklauso žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems rengti naudojamų papildomų planų fragmentų kopijos (14.3 p.), žemėtvarkos projektų ar kitų specialiųjų planų, kuriuose suformuoti žemės sklypai, kopijos (14.5 p.), žemės sklypų planų kopijos (14.6 p.); ortofotografiniai žemėlapiai ar jų pagrindu parengti topografiniai žemėlapiai (14.7 p.). Taisyklių 15 punktas numato veiksmų seką, kurie yra atliekami atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus ir vienas iš tokių veiksmų yra žemės naudmenų kontūrų kartografavimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 15.2.4–15.2.10 punktais bei Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 patvirtintos Žemės valstybinės apskaitos tvarkos 14–22 punktais; pažymimi plane objektai ir teritorijos, kuriems nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kiti žemės naudojimo apribojimai, apskaičiuojami tų teritorijų plotai.

Taisyklių 43 punktas nustato, jog atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, kartografuojami situacijos elementai reikalingi žemės sklypo planui parengti ir žemės sklypo kadastro duomenų formai užpildyti. Taisyklių 44 punktas numato, jog matuojant žemės sklypus kartografuojami: 44.1 pastatai (išskyrus laikinuosius) ir statiniai; 44.2 užstatytos teritorijos ribos (pastatų, kiemų, aikštelių, privažiavimų prie pastatų užimama žemė); 44.3 keliai; 44.4 vandens telkinių ribos ir hidrografinis tinklas; 44.5 miško kontūrai, ariamos žemės, sodų, pievų, medžių ir krūmų želdinių, pelkių kontūrai; 44.6 pažeista žemė – eksploatuojamų ir išeksploatuotų naudingų iškasenų karjerų, durpynų ir sąvartynų plotai. Objektai, nurodyti taisyklių 44.1–44.6 punktuose, kartografuojami kadastrinių matavimų metu vietovėje panaudojant ortofotografinių žemėlapių ir kitų topografinių žemėlapių informaciją.

Apibendrindama nurodytą teisinį reguliavimą teisėjų kolegija pabrėžia, jog, kaip matyti, jis gana detaliai reglamentuoja kadastrinių bylų tikrinimo procedūrą, kokie objektai turi būti nurodomi sudarytuose žemės sklypų planuose ir kuo remiantis turi būti rengiami žemės sklypų planai.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, jog skundžiame akte atsakovas nurodė, kad kelias per pareiškėjos sodybą iki V. Č. sodybos yra parodytas 1982 m. ruoštoje ir 1990 m. patikslintoje Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto medžiagoje, be to, jis yra patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąraše ir jam suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 4). Be to, buvo nurodyta, kad kelio buvimą patvirtina (duomenys neskelbtini)patvirtinta schema, 1995 metų ortofotografinė medžiaga, (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektas bei (duomenys neskelbtini) esančio 0,29 ha žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo ir paženklinimo lauke abrisas (t. I, b. l. 7).

Teisėjų kolegija, nurodytu aspektu įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog byloje nėra pašalinti neaiškumai, susiję su atsakovo įvardinto kelio buvimu, jo lokacija, ir šiuo atveju egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Šis sprendimas grindžiamas tuo, kad pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (toliau – ir Metodika), bendrųjų nuostatų 2 punktą žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Taigi pareiškėjos pateiktas planas turi atitikti teritorijų planavimo dokumentus, t. y. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551 (t. I, b. l. 102).

Byloje yra pateikta ištrauka iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 02-06-7551, kurioje, atsakovo nuomone, yra pažymėtas kelias (t. I, b. l. 102). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja teikė argumentus dėl atsakovo nurodomo kelio žymėjimo apeliacinės instancijos teismas paprašė atsakovo pateikti įvardintą projektą (jo originalą). Tačiau atsakovo pateiktas projektas iš esmės neatitinka byloje pateiktos projekto ištraukos, kuria, be kita ko, rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas turėtų papildomai ištirti šias aplinkybes ir paprašyti atsakovo paaiškinti šių planų neatitikimus. Be to, įvertinti, ar atsakovo nurodytas kelias yra žymimas atitinkamais sutartiniais ženklais. Teismas taip pat turėtų išreikalauti ir įvertinti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos projekto originalą, kadangi vien remiantis jo ištrauka negalima nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių (t. II, b. l. 50). Be to, turėtų būti papildomai išreikalauta, įvertinta ir (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto ištrauka (jos originalas), kuria, be kita ko, remiasi atsakovas, ir įvertinamas kelio nurodymas jame (t. I, b. l. 134).

Be to, pažymėtina, jog Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymu „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kėdainių r.)“ Nr. 02-06-7197 pareiškėjai buvo suteiktas neatlygintinai inter alia žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ha ploto (t. II, b. l. 7-9). Iš nuosavybės atkūrimo byloje esančių dokumentų nėra pagrįstų duomenų teigti, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu šalia pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (ar sklypo ribose) buvo atsakovo nurodytas kelias. Be to, vien tik atsižvelgus į (duomenys neskelbtini) J. R. žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo ribų abrisą atsakovo nurodyto kelio buvimo vietos ir ilgio negalima tiksliai nustatyti (t. I, b. l. 77). Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,29 ha, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktame plane yra nurodytos žemės sklypo gretimybės. Šiuo atveju 3–4 gretimybėse yra nurodytas vietinės reikšmės kelias, o gretimybėse 4–1 nurodytas sklypas, kurio numeris projekto plane yra 20, nors, atsakovo teigimu, šioje vietoje turėtų būti kelias (nuosavybės teisių atkūrimo byla, l. 40).

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2008 m. gruodžio 1 d. redakcija) (toliau – ir Kelių įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad vietinės reikšmės vidaus kelias – juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams). Kelių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis nustato, jog vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos. Šiuo atveju iš Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. TS-335 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo tvirtinimo“ ir šiuo sprendimu patvirtinto Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašo matyti, jog juo buvo patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašas, kuriuo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje patvirtintas ir kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 137-149). Kelio danga nurodoma – žvyras, plotis – 3 m., ilgis – 500 m., bendras plotas – 1500 m2. Nors pirmosios instancijos teismas, atsakovas rėmėsi ir nurodytu sprendimu, tačiau pastebėtina, jog pats sprendimas savaime nei patvirtina, nei paneigia kelio buvimo vietos. Šis kelias, tiksli jo vieta šiame sprendime nėra nurodomi. Atitinkamai, turėtų būti įvertinami ir dokumentai, kuriais nurodyto sprendimo priėmimo metu buvo įvardijama kelio Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo vieta.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog 2011 m. vasario 4 d. Kėdainių rajono savivaldybės pareiškėjai pateiktame paaiškinime matyti, kad Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašų ir schemų derinimo laikotarpiu buvo pastebėta, kad pradiniame variante pažymėtas kelias Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnui J. D. buvo atiduota taisyti vidaus kelių sąrašą ir jis būtent šiuo metu kelią Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė (duomenys neskelbtini) kaime. Seniūnas parašu ir antspaudu pažymėjo pataisytą vietinių kelių schemą (t. II, b. l. 55). Iš to matyti, kad informaciją apie vietinės reikšmės vidaus kelių ilgį, plotį ir kitą informaciją pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas (t. I, b. l. 5). (duomenys neskelbtini) seniūnas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis šią schemą sudarinėjo, jis minėtą kelią Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo vadovaudamasis žemėtvarkos projektais ir kelias atitiko Kelių įstatymo nuostatas. Taigi pirminius duomenis šioje schemoje apie kelią surinko seniūnas.

Atsižvelgus į nurodytus argumentus, faktines aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamas administracinę bylą iš naujo turėtų įvertinti, ar pareiškėjai suteikiant ginčo žemės sklypą kelias buvo pažymėtas (kokie įrodymai pagrindžia šią aplinkybę), kokia buvo jo trajektorija, t. y. ar jis vedė tik iki pareiškėjos sodybos ar kirto ją toliau, ar kelias atsirado žymiai vėliau, bet jau egzistavo pareiškėjos pateikto prašymo tvirtinti pateiktas kadastro bylas metu teritorijų planavimo dokumente ir kituose atsakovo įvardintuose dokumentuose, ar pagrįstai šiais pagrindais buvo atsisakyta tvirtinti pareiškėjos pateiktas kadastro bylas.

Be to, pastebėtina, jog tai, kad kelias Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vietinės reikšmės vidaus kelias, yra pažymėtas ir Vietinės reikšmės vidaus kelių Kėdainių rajone specialiame plane Nr. VP-507/4099-P, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyriuje suderintame 2012 m. gruodžio 12 d. (t. II, b. l. 58), iš esmės lemiamos reikšmės atsižvelgiant į pareiškėjos pateikto prašymo pateikimo datą neturi.

Pareiškėjos teigimu, aplinkybę, kad kelias neegzistuoja, patvirtina ir Kėdainių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje patalpinta Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, kurioje pareiškėjai priklausančių žemės sklypų vietoje nėra pažymėta jokio kelio. Šiuo klausimu pažymėtina, jog Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalis numato, kad vietinės reikšmės keliai naudojami vietiniam susisiekimui ir skirstomi į: 1) viešuosius kelius; 2) vidaus kelius. Taigi tai yra dvi skirtingos kelių kategorijos ir keliai gali būti žymimi atskirai. Kaip jau minėta, šiuo atveju Kėdainių rajono savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimu patvirtino Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės vidaus kelių sąrašą, kuriuo (duomenys neskelbtini) seniūnijoje buvo patvirtintas ir kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 137-149). Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės internetinėje svetainėje yra patalpinta Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schema, tačiau joje yra pažymėti ne tik esami viešieji keliai (siūlomi tvirtinti vietinės reikšmės viešieji keliai), bet ir vietinės reikšmės vidaus keliai (žr. viešąją prieigą: http://www.kedainiai.lt/dokumentai/teritoriju_planavimas/SP_339.jpg) (t. I, b. l. 81). Atitinkamai, dėl šių priežasčių nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Kėdainių rajono savivaldybės vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos žemėlapyje yra visai nepažymėti vietinės reikšmės vidaus keliai. Kita vertus, įvertinusi nurodytą schemą teisėjų kolegija pažymi, jog šioje schemoje yra pažymėti (numeriais) tik vietinės reikšmės viešieji keliai, tuo tarpu vidaus kelių numeriai ir pavadinimai nėra surašyti (sunumeruoti). Atitinkamai, ir nustatyti tikslių duomenų dėl kelio (duomenys neskelbtini) buvimo ar jo vietos remiantis vien šiuo įrodymu šios bylos nagrinėjimo stadijoje, nesant papildomų paaiškinimų, negalima.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog laisvo įrodymų vertinimo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje. Šis straipsnis išvardija faktinių duomenų nustatymo priemones ir įpareigoja teismą gauti įrodymus, juos ištirti įstatymo nustatyta tvarka, įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijumi. Nors administraciniame procese yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, tačiau teismas privalo įvertinti ir įrodymų leistinumą, ryšį su byla, jų pakankamumą. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, kai teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.), vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Būtent teismui yra suteikiami įgaliojimai įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kita vertus, pabrėžtina, jog įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija. Nagrinėjamu atveju byloje visos ginčui spręsti reikšmingos aplinkybės nėra nustatytos, nėra pašalinti byloje kilę neaiškumai, įvardinti šioje teismo nutartyje.

Be to, atsakovo teigimu, jo nurodytas kelias yra reikalingas V. Č. norint patekti į jo sodybą (t. I, b. l. 4), tačiau jis į administracinės bylos nagrinėjimą nėra įtrauktas. Šiuo atveju manytina, kad administracinėje byloje priimtas sprendimas dėl nurodyto kelio buvimo ir kadastrinių bylų tvirtinimo pagal pareiškėjos pateiktą projektą, gali turėti įtakos ir V. Č. teisėms ir pareigoms, t. y. jo galimybėms pateikti į savo sodybą. Be to, jo pozicija, pateikti argumentai taip pat gali būti reikšmingi ginčo sprendimui. Atitinkamai, manytina, jog pirmosios instancijos teismas turėtų įtraukti V. Č. į administracinės bylos nagrinėjimą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Tokia išvada yra padaryta atsižvelgus į galimą teismo sprendimo ar nutarties įtaką į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms, atsižvelgus į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį, bei įtaką, kurią galėtų turėti pareiškėjos byloje pateikto reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių žemėtvarkos skyrių tvirtinti žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas pagal pateiktą projektą tenkinimas ar šiuo aspektu pateikti teismo išaiškinimai.

Išdėstytų argumentų pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų administracinei bylą išspręsti reikšmingų aplinkybių, nepasisakė dėl byloje pateiktų įrodymų neatitikimo sprendžiant byloje kilusį administracinį ginčą, be to, V. Č. taip pat turi būti įtrauktas į administracinės bylos nagrinėjimą.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pareiškėjos J. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis