AS-438-1134-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1134/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04135-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas AB SEB bankas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–14), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. S-151(7-105(1)/2014 (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria AB SEB banko skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 69-48 (toliau – ir VMI sprendimas) dalies, kuria AB SEB bankui nurodyta sumokėti 26 479 745 Lt pelno mokesčio, 9 454 439 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 2 647 975 Lt pelno mokesčio baudą, perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, bei perduoti mokestinį ginčą nagrinėti Komisijai iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (b. l. 79–80), be kita ko, pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prašomoje panaikinti Komisijos sprendimo dalyje jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra, ir šis sprendimas savaime jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis Komisijos sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje, kuris objektyviai jokios įtakos AB SEB banko teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis. Komisijos sprendimo dalies, kuria pareiškėjo skundo dalis buvo perduota VMI nagrinėti iš naujo, teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl galutinio sprendimo. Būtent nagrinėdamas tokį ginčą, teismas įvertins ir tarpinius (procedūrinius) sprendimus bei jais padarytų pažeidimų įtaką galutinio procedūros sprendimo teisėtumui. Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 82–87), kuriuo prašo šią nutartį panaikinti bei perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad teisinių padarinių kriterijus yra taikomas tik administracinio akto apskundimui. Šiuo atveju pareiškėjas skundė ne administracinį aktą, o Komisijos sprendimą jau kilusiame mokestiniame ginče, todėl teisinių pasekmių kriterijus nebėra aktualus. Komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus mokestinį ginčą iš esmės, apskundimo ribojimas nėra numatytas įstatyme, o teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą nagrinėti, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisę į gynybą.

Teigia, jog teisiniai padariniai dėl Komisijos priimto sprendimo pareiškėjui kyla, nes vietoj to, kad ginčo procesas baigtųsi ikiteisminėje stadijoje, jis yra tęsiamas, t. y. iš ginčo stadijos grąžinamas į administracinės procedūros stadiją, o tokiu būdu yra pažeidžiami procesinio racionalumo ir proceso ekonomiškumo principai.

Pažymi, kad administracinių teismų praktikoje ne tik priimami ir nagrinėjami šalių skundai dėl Komisijos sprendimų perduoti mokesčių mokėtojų skundus centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, bet ir formuojama praktika, kada tokie sprendimai laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą su reikalavimu panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. S‑151(7‑105(1)/2014 dalį, kuria AB SEB banko skundas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 69-48 dalies, kuria AB SEB bankui nurodyta sumokėti 26 479 745 Lt pelno mokesčio, 9 454 439 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 2 647 975 Lt pelno mokesčio baudą, perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo, bei perduoti mokestinį ginčą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nagrinėti iš naujo.

Skundžiamą nutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad ginčijama Komisijos sprendimo dalis yra procedūrinio pobūdžio, ji nėra savarankiškas administracinis aktas, todėl skundas dėl šio sprendimo dalies panaikinimo yra nenagrinėtas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas“.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta, kad „mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą)“, 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą“, 147 straipsnyje nurodyta, kad „mokestinius ginčus nagrinėja centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija (toliau – ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos) ir teismas“, 150 straipsnyje reglamentuota, jog „centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus“, 151 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad „Mokestinių ginčų komisija nagrinėja mokesčių mokėtojo ir centrinio mokesčių administratoriaus mokestinius ginčus dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratoriaus sprendimų“, 159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui“.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad administracinė procedūra baigiasi vietos mokesčių administratoriui priėmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su vietos mokesčių administratoriaus sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kyla mokestinis ginčas, kurio sprendimui yra numatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra, pateikiant skundą centriniam mokesčių administratoriui. Šį sprendimą mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti tiesiogiai teismui arba Mokestinių ginčų komisijai, o tuo atveju, jeigu nesutinkama ir su Komisijos sprendimu, šį sprendimą galima apskųsti teismui.

Iš to matyti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pareiškėjas pateikė skundą dėl tarpinio procedūrinio dokumento, priimto administracinės procedūros eigoje, kuris objektyviai jokios įtakos AB SEB banko teisių ir pareigų apimčiai nedaro, todėl nėra skundžiamas teismui administracinio proceso tvarka, yra nepagrįsta ir neteisėta. Kaip jau minėta prieš tai, administracinė procedūra baigėsi vietos mokesčių administratoriui priėmus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti Mokestinių ginčų komisijos, kaip ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos, sprendimo dalį, kuria AB SEB banko skundas dėl VMI sprendimo dalies, kuria AB SEB bankui nurodyta sumokėti 26 479 745 Lt pelno mokesčio, 9 454 439 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 2 647 975 Lt pelno mokesčio baudą, perduotas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Šis Komisijos sprendimas nėra administracinės procedūros dalis, minėto sprendimo apskundimo (kai šį sprendimą siekia apskųsti mokesčių mokėtojas) ribojimų Mokesčių administravimo įstatymas nenumato, todėl konstatuotina, kad pareiškėjas turėjo teisę su skundu dėl Komisijos sprendimo atitinkamos dalies panaikinimo kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundo priėmimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys