AS-1158-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1158-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00210-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Č. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. SP-4184 (7.3455) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti jo 2014 m. gruodžio 12 d. prašymą.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo A. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, 2015 m. balandžio 29 d. padavė dėl jo apeliacinį skundą (b. l. 81–82).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjo A. Č. apeliacinį skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu t. y. kaip paduotą praleidus nustatytą terminą ir atmestas prašymas atnaujinti šį terminą.

Teismas nurodė, kad skundžiamas sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. balandžio 10 d., taigi paskutine jo apskundimo diena laikytina 2015 m. balandžio 24 d., o pareiškėjas apeliacinį skundą padavė 2015 m. balandžio 29 d., teigdamas, kad laiku nesurašė apeliacinio skundo dėl ligos. Išanalizavęs bylos medžiagą ir pareiškėjo paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. Č., įgyvendindamas savo procesines teises ir atlikdamas procesinius veiksmus, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, veikė pasirinktu būdu, todėl jo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų galima atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą.

Bylos duomenimis, pareiškėjas neįsiteisėjusio sprendimo nuorašą pasirašytinai gavo 2015 m. balandžio 10 d. Paskutinė apskundimo diena buvo 2015 m. balandžio 24 d. Termino praleidimą pareiškėjas bando pateisinti savo pablogėjusia sveikata, tačiau ši aplinkybė grindžiama tik abstrakčiu tvirtinimu, pareiškėjas nepateikė rašytinių įrodymų dėl pablogėjusios sveikatos (pvz., asmens sveikatos istorijos įrašų nuorašų). Be to, pareiškėjas nenurodo, kada susirgo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika terminas skundui paduoti dėl ligos gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad ji apriboja pareiškėjo galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku kreiptis nustatyta tvarka, siekiant apginti galimai pažeistas teises (pvz.: 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-661/2011, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-79/2012).

Pareiškėjai, norintys termino praleidimą pateisinti pablogėjusia sveikata, termino atnaujinimo klausimą nagrinėjančiam teismui privalo pateikti konkrečius įrodymus apie sveikatos būklę (žr. 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012). Priešingas situacijos vertinimas leistų proceso dalyviams piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, kai net ir esant akivaizdiems įrodymams dėl to, kada jie gavo skųstiną nutartį, abstrakčios ir nepagrįstos priežastys nulemtų galimybę išvengti teisės aktuose įtvirtintų terminų.

Tai pažeistų teisinio saugumo principą bei teisės stabilumą (pvz., 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011). Kitų priežasčių, kodėl praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad A. Č. apeliacinio skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintas.

III. Pareiškėjas A. Č. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, kai atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį A. Č. siekia apskųsti, buvo paskelbtas 2015 m. balandžio 10 d., todėl apeliacinis skundas dėl jo galėjo būti pateiktas iki 2015 m. balandžio 24 d. imtinai. Ginčo, kad pareiškėjo apeliacinis skundas buvo paduotas tik 2015 m. balandžio 29 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą keturiolikos dienų terminą, nėra.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos priemonėmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Pažymėtina, jog analizuojant priežastis, dėl kurių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Svarbu atsižvelgti į tai, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kai asmuo praleidžia įstatymo nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

A. Č. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą grindžiamas abstrakčiu teiginiu apie ligą. Kaip pagrįstai akcentuota pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje, konkrečių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad per 2015 m. balandžio 10 d. – 2015 m. balandžio 24 d. laikotarpį pareiškėjas patyrė tam tikrų sveikatos sutrikimų, sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą byloje nebuvo, o prie atskirojo skundo pridėtos UAB „Lyros šeimos centras“ 2015 m. kovo 28 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. pažymos rodo, kad pareiškėjas atitinkamai sirgo 2015 m. kovo 23 d. – 2015 m. balandžio 1 d. ir 2015 m. balandžio 24 d. – 2015 m. gegužės 7 d. (b. l. 118, 119). Taigi pareiškėjo įvardijama aplinkybė – liga – neegzistavo ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos metu (prasidėjo tik paskutinę šio termino dieną – 2015 m. balandžio 24 d.). Be to, teisėjų kolegija neturi duomenų, kad ši liga pasireiškė tokiais negalavimais, kurie objektyviai apribojo A. Č. fizines galimybes pačiam realizuoti teisę į apeliaciją ar pavesti šiuos veiksmus atlikti įgaliotam atstovui. Minėtą abejonę be kita ko išsklaido faktas, kad apeliacinį skundą pareiškėjas surašė 2015 m. balandžio 28 d. ir pristatė teismui 2015 m. balandžio 29 d., t. y. dar nepasibaigus 2015 m. balandžio 24 d. medicininėje pažymoje nurodytam jo susirgimo laikui.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas praleido apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl visiškai nemotyvuotas pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė