eAS-629-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-629-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00685-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ skundą atsakovui Vilniaus teritorinei muitinei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „LIT-INVEST“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, UAB „LIT-INVEST“) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę (toliau – ir atsakovas, VTM) teismo nustatytu terminu užbaigti UAB „LIT-INVEST“ pakartotinį mokestinį patikrinimą, pradėtą Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 25 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 4VM00072.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakytą priimti.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, šias nuostatas aiškinančia administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011), bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011 (taip pat ir 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2239/2012) suformuluota pozicija dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, o konkrečias teisines pasekmes gali sukelti galutiniai mokesčių administratoriaus sprendimai, bet ne tarpiniai dokumentai; nesutikdamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu, pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas jo išdavoje priimtus galutinius sprendimus.

Teismo vertinimu, Vilniaus teritorinės muitinės sprendime sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą metams laiko, nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra ir pats sprendimas savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Šis atsakovo sprendimas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kuris objektyviai jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai nedaro, t. y. sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugumų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis. Taigi Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo sustabdyti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo. Būtent nagrinėdamas tokį ginčą, teismas įvertins ir tarpinius (procedūrinius) sprendimus bei jais padarytų pažeidimų įtaką galutinio procedūros sprendimo teisėtumui. Šis išaiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz. 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-591/2014)

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo UAB „LIT-INVEST“ skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus teritorinę muitinę teismo nustatytu terminu užbaigti pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka, todėl jo skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „LIT-INVEST“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A438-547/2009, kurioje buvo sprendžiama analogiška situacija, suformuotos praktikos, kad mokesčių administratoriaus sprendimas sustabdyti mokestinį patikrinimą gali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas. Teismas, nukrypdamas nuo šios praktikos, neužtikrino jurisprudencijos tęstinumo bei pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad jo teisės bus apgintos skunde nurodytu pagrindu, t. y. iš esmės neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, kuri garantuojama ABTĮ 5 straipsnyje.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo sprendimas sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad VTM be pagrindo ir nuolat nuo 2012 m. gegužės 31 d., kai pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 2VM00052 buvo pavesta atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, tęsiant patikrinimą, pareiškėjas pateko į neapibrėžtą situaciją, kai neaišku, kada bus galima be apribojimų disponuoti savo dokumentais, sužinoti patikrinimo rezultatą ir kaip jis įtakos bendrovę, nes nežinoma, kada sustabdytas mokestinis patikrinimas bus užbaigtas. Atsakovo sprendimas sustabdyti pareiškėjo patikrinimą metams laiko, tiesiogiai lėmė tai, kad šio be jokių objektyvių priežasčių vilkinamo patikrinimo pagrindu taikomas pareiškėjo turto areštas, taip pat yra pratęsiamas mažiausiai metams laiko, dėl ko neproporcingai ir nepagrįstai ribojama pareiškėjo veikla ir verslas, kyla grėsmė užtikrinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuotų projektų, stebėsenos rodiklių, numatytų kaip augantys, atitikimą, dėl ko gali tekti grąžinti dalį bendrovei suteiktos paramos, taip pat pakertamas pareiškėjo pasitikėjimas prieš kredito institucijas bei verslo partnerius, dėl ko patiriami didžiuliai nuostoliai. Kita vertus, VTM, būdama viešąja įstaiga, yra kompetentinga institucija, kurios priimami sprendimai sukuria teisėtus lūkesčius. Todėl šiuo aspektu teismas, nusprendęs, kad sprendimas neva nesukelia teisinių padarinių, neatsižvelgė bei nevertino ir to, kad VTM, sustabdydama jau daugiau nei du metus trunkantį pareiškėjo mokestinį patikrinimą, pažeidė pareiškėjo teisėtus interesus ir lūkesčius, kad mokestinis patikrinimas būtų atliktas per objektyviai įmanomą kuo trumpesnį laikotarpį. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nesuderinama su elementaria logika – pareiškėjo patikrinimas gali būti vilkinamas dar ne vienerius metus ir per visą šį laikotarpį pareiškėjo teisės ir interesai bus nuolat pažeisti ir jam niekaip nebus įmanoma išsivaduoti iš aukščiau nurodytos situacijos, kai yra neaišku, kada bus galima be apribojimų vykdyti veiklą, disponuoti savo dokumentais, sužinoti patikrinimo rezultatą ir kaip jis įtakos bendrovę.

Pažymi, jog atsakovo sprendimas sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą atitinka visus individualaus administracinio akto, sukeliančio teisines pasekmes, požymius t. y. sprendimas savo turiniu yra individualus teisės aktas, jis yra vienkartinio pobūdžio Mokesčių administravimo įstatymo normų taikymo rezultatas, adresuotas ir skirtas išimtinai tik pareiškėjui (konkrečiam subjektui) ir jame išreiškiamas privalomas valstybinės institucijos (VTM) nurodymas sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kas sukelia tiesiogines pasekmes pareiškėjo teisiniam statusui, pažeidžia jo teisėtus lūkesčius sukurtus, būtent valstybės institucijos, bei neproporcingai riboja pareiškėjo veiklą. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad VTM sprendimas negali būti pripažįstamas individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, yra nemotyvuota bei prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo teismo suformuotai praktikai, kurioje apibrėžiami individualaus administracinio akto požymiai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą metams laiko, nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d., yra tarpinis procedūrinis dokumentas, priimtas administracinės procedūros eigoje (t. y. atliekant mokestinį patikrinimą), kurio teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Pareiškėjas savo nesutikimo argumentus dėl tokio viešojo administravimo subjekto priimto tarpinio procedūrinio sprendimo gali išdėstyti paduodamas įstatymo nustatyta tvarka teismui skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto galutinio administracinės procedūros sprendimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau tik mokestinių ginčų nagrinėjimo kontekste.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį mokestiniai ginčai – ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Tokiems ginčams pagal Mokesčių administravimo įstatymą yra nustatyta privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra, o po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo mokesčių mokėtojas turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą (145 str. 1 d.). Mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos tokiu atveju yra centrinis mokesčių administratorius, Mokestinių ginčų komisija ir teismas (147 str.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokiais atvejais, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, administraciniams teismams nepriskirta nagrinėti tarpinių mokesčių administratoriaus sprendimų ir veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (žr., pvz., 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011; 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., 254 – 263 p.).

Tačiau Mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsnis reglamentuoja kitų mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimo tvarką, pagal kurią skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, jų nepriėmimo, taip pat skundai dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų (jų nepriėmimo), kuriais mokestiniai ginčai nesprendžiami iš esmės, nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (146 str. 1 d.); mokesčių mokėtojas taip pat gali naudotis kitų įstatymų jam suteikta teise šių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus pareigūno veiksmus (146 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo susiklostė muitų mokesčių administravimo srityje, kurią reglamentuoja specialieji muitų teisės aktai (Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 1992 m. spalio 12 d. nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą bei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas). Iš Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. rugpjūčio 25 d. pavedimo atlikti patikrinimą Nr. 4VM00072 ir jame įforminto sprendimo sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą nuo 2014 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. matyti, jog tai nėra ir sprendimai, pagal kuriuos mokesčių mokėtojui (pareiškėjui) naujai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti mokestis, taip pat sprendimai atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Todėl jų apskundimui negali būti taikoma Mokesčių administravimo įstatyme numatyta mokestinių ginčų procedūra bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šiuo atveju turi būti naudojamasi kitų įstatymų pareiškėjui suteikta teise šių teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti neteisėtus mokesčių administratoriaus (šiuo atveju Vilniaus teritorinės muitinės) pareigūno veiksmus.

Tarybos reglamentas, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, numato, jog bet kuris asmuo turi teisę apskųsti muitinės priimtus sprendimus, susijusius su muitų teisės aktų taikymu, kurie su juo susiję tiesiogiai ir individualiai (243 str. 1 d.). Teise pateikti skundą galima pasinaudoti: (a) pradžioje pateikiant skundą muitinės įstaigai, valstybės narės paskirtai vykdyti atitinkamas funkcijas; (b) po to vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiais teisės aktais pateikiant skundą nepriklausomai institucijai, kuri gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertė specializuota institucija (243 str. 2 d.). Apskundimo procedūros taikymo tvarką nustato valstybių narių nuostatos (245 str.). Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 88 straipsnis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę apskųsti: 1) jam tiesiogiai ir individualiai taikomą Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas), teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu; 2) Muitinės departamento, teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimo nepriėmimą, jeigu jis kuriai nors iš šių muitinės įstaigų pateikė prašymą priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, ir per šio įstatymo 31 straipsnio nustatytą laikotarpį negavo sprendimo arba jeigu baigėsi laikas, per kurį toks sprendimas turėjo būti priimtas. Tokie skundai pateikiami: 1) dėl teritorinių muitinių ir specialiųjų muitinės įstaigų sprendimų ir jų nepriėmimo – Muitinės departamentui; 2) dėl Muitinės departamento sprendimų ir jų nepriėmimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui (89 str.). Muitinės įstatymo 90 straipsnis numato skundų pateikimo atitinkamoms minėtoms institucijoms terminus.

Taigi, nagrinėjamu atveju dėl atsakovo (kaip teritorinės muitinės) sprendimo sustabdyti pareiškėjo mokestinį patikrinimą metams laiko skundas pirmiausia turi būti paduodamas Muitinės departamentui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) gavo sprendimą (Muitinės įstatymo 89 str. 1 p., 90 str. 1 d.), o dėl Muitinės departamento sprendimo – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba teismui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) gavo sprendimą (Muitinės įstatymo 89 str. 2 p., 90 str. 2 d.).

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtas atsakovo sprendimas teismui yra skundžiamas, tačiau tik laikantis tam tikros specialiuosiuose teisės aktuose numatytos jo apskundimo procedūros. Pareiškėjas šiuo atveju kreipėsi tiesiai į teismą, nenurodydamas ir nepateikdamas duomenų, kad tokios procedūros laikėsi, todėl jo skundą atsisakytina priimti.

Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys