AS-28-858/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-28-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06674-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ir Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, ir Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai (toliau – Komisija) dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, kuriuo iš dalies tenkino pareiškėjo A. Š. skundą: panaikino Komisijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 17R-321 ir įpareigojo Komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl išlaidų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo; priteisė pareiškėjo naudai iš Komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI), 50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 19-30).

Pareiškėjo A. Š. atstovė advokato padėjėja 2014 m. birželio 26 d. pateikė prašymą priteisti pareiškėjo naudai iš Komisijos 2 510,75 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. III, b. l . 34-35).

Prašyme nurodoma, kad patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos už advokato teisines paslaugas: 2013 m. rugsėjo 2 d.–2013 m. rugsėjo 6 d. – susitikimas, bylos aptarimas (pareiškėjo konsultacijos); 2013 m. rugsėjo 24 d. – susitikimas, pasiruošimas Komisijos posėdžiui dėl išlaidų kompensavimo; 2013 m. spalio 2 d. – susitikimas, bylos eigos aptarimas (pareiškėjo konsultacijos); 2013 m. spalio 3 d.–4 d. – prašymo dėl išlaidų kompensavimo Komisijai rengimas, siuntimas (įrodymų teismui rinkimas); 2013 m. spalio 3 d.–4 d. skundo ir priedų dėl turto vertinimo ataskaitos rengimas, siuntimas (įrodymų teismui rinkimas); 2013 m. spalio 15 d. – prašymo dėl susipažinimo su Komisijos posėdžio protokolu rengimas (įrodymų teismui rinkimas), pareiškėjo konsultacijos dėl bylos eigos; 2013 m. spalio 25 d.–2013 m. spalio 30 d. – skundo dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia, Komisijos sprendimo panaikinimo bei žalos atlyginimo rengimas teismui; 2013 m. lapkričio 4 d.–2013 m. lapkričio 7 d. – skundo taisymas, priedų tvarkymas, įrodymų gavimas iš pareiškėjo, bylos aptarimas ir pareiškėjo konsultacijos, tyrimas teismingumo, skundo ir priedų parengimas siuntimui ir kt.

Atsakovą Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisiją atstovaujanti Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išreiškė poziciją, kad pareiškėjo prašomos bylinėjimosi išlaidos iš jos, kaip atsakovo Komisijos atstovės, neturėtų būti priteisiamos (t. III, b. l. 48-52).

Nurodė, kad Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 (toliau – ir Aprašas), 12 punkte nustatyta, kad Komisija sudaroma iš energetikos viceministro (Komisijos pirmininkas), Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Energetikos ministerija) Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus atstovo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovo, VEI atstovo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1194 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Energetikos ministerija buvo įgaliota atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Komisijai) visose ginčų sprendimo institucijose nagrinėjant ginčus dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, suteikiant jai visas procesines teises bei teisę suteikti įgaliojimus (perįgalioti) VEI.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1-246 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ VEI buvo įgaliota (perįgaliota) atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Komisijai) visose ginčų sprendimo institucijose nagrinėjant ginčus dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, suteikiant VEI visas procesines teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) atsakovui, trečiajam asmeniui ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) – atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui, taip pat teisę apskųsti teismų sprendimus, nutartis, pripažinti skundo (prašymo) reikalavimus, perduoti bylą kitam teismui ar institucijai, sudaryti taikos sutartis.

Dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo pateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai išrašyti subjekto (advokatų kontora LAWHouse), kurio nėra juridinių asmenų registre, pareiškėjo prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas visa apimtimi neturėtų būti tenkinamas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (t. III, b. l. 53-57) pareiškėjo A. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Energetikos ministerijos, pareiškėjo naudai 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, jog ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu <...>. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą (tenkino ½ dalį pareiškėjo reikalavimų), todėl byla yra išspręsta iš dalies pareiškėjo naudai. Įvertinęs bylos pobūdį teismas taip pat darė išvadą, kad pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti atstovų pagalba, o atsižvelgus į rezultatą turi teisę į dalį atstovavimo išlaidų atlyginimo iš kitos šalies. Nurodė, jog prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paduotas laikantis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad iš viso patyrė 5 021,5 Lt išlaidų, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad priimant 2014 m. birželio 13 d. sprendimą tenkinta ½ dalis pareiškėjo skundo reikalavimų, teismo prašo priteisti ½ jo patirtų atstovavimo išlaidų – 2 510,75 Lt. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė advokatų kontoros LAWHouse 2013 m. rugsėjo 25 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 201306, kuri apmokėta 2013 m. spalio 3 d., advokatų kontoros LAWHouse 2013 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1082, kurios 360 Lt suma apmokėta 2013 m. spalio 23 d., bei 2014 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1097, kuri apmokėta 2014 m. sausio 28 d.

Vertindamas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas nurodė, jog pareiškėjas su advokatų kontora LAWHouse (duomenys neskelbtini) 2013 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė teisinės pagalbos sutartį Nr. 2013. Šios sutarties pagrindu 2013 m. rugpjūčio 30 d. pasirašius susitarimą advokatui I. V. ir advokato padėjėjai L. K. pavesta atstovauti pareiškėją išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka metu, taip pat pirmosios, apeliacinės ir kasacinės institucijos Lietuvos Respublikos teismams nagrinėjant pareiškėjo ieškinį (prašymą) dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo.

Teismas, įvertinęs klientui suteiktų teisinių paslaugų lentelę, 2013 m. rugsėjo 25 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą Nr. 201306, 2013 m. spalio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1082 ir 2014 m. sausio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1097, darė išvadą, kad paslaugos (2013 m. rugsėjo 2 d.–2013 m. rugsėjo 6 d. – susitikimas, bylos aptarimas (pareiškėjo konsultacijos); 2013 m. rugsėjo 24 d. – susitikimas, pasiruošimas Komisijos posėdžiui dėl išlaidų kompensavimo; 2013 m. spalio 2 d. – susitikimas, bylos eigos aptarimas (pareiškėjo konsultacijos); 2013 m. spalio 3 d.–4 d.

– prašymo dėl išlaidų kompensavimo Komisijai rengimas, siuntimas (įrodymų teismui rinkimas); 2013 m. spalio 3 d.–4 d. skundo ir priedų dėl turto vertinimo ataskaitos rengimas, siuntimas (įrodymų teismui rinkimas) nėra susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, todėl nevertintinos ir nepriteistinos. Tuose pačiuose apskaitos dokumentuose nurodytos paslaugos – prašymo dėl susipažinimo su Komisijos posėdžio protokolu rengimas (įrodymų teismui rinkimas), pareiškėjo konsultacijos dėl bylos eigos, skundo dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo negaliojančia, Komisijos sprendimo panaikinimo bei žalos atlyginimo rengimas teismui, skundo taisymas, priedų tvarkymas, įrodymų gavimas iš pareiškėjo, bylos aptarimas ir pareiškėjo konsultacijos, tyrimas teismingumo, skundo ir priedų parengimas siuntimui ir kt.

– traktuotinos kaip viena teisinė paslauga – skundo teismui parengimas. Pažymėjo, kad Rekomendacijų 8.16 punktas nustato rekomenduojamą priteistiną maksimalų užmokesčio dydį ir už kitų dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą, tačiau išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai. Tais atvejais, kai šalinami anksčiau to paties advokato ruoštų procesinių dokumentų trūkumai, išlaidos tokiems dokumentams turėtų būti įskaičiuojamos į išlaidas pirminio skundo surašymui, neviršijant Rekomendacijų atitinkame punkte nurodyto maksimalaus dydžio, o tais atvejais, kai advokatas teikia patikslintą ar pataisytą anksčiau kito asmens rengtą procesinį dokumentą (pavyzdžiui, pareiškėjo rašytą), šalies išlaidos turėtų būti atlyginamos, kaip ir pirminio procesinio dokumento parengimo atvejais.

Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra 3 000 Lt (koeficientas 3 padaugintas iš 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos).

Teismas nurodė, jog pareiškėjo vardu pirminį skundą teismui parengė ir jį pasirašė advokato padėjėja L. K.. Skundas atitiko ne visus ABTĮ skundui keliamus reikalavimus, todėl teismas nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus. Pašalinusi teismo nustatytus skundo trūkumus advokato padėjėja L. K. 2013 m. gruodžio 23 d. teismui pateikė skundą, kuris buvo priimtas nagrinėti. Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad tenkinta ½ dalis pareiškėjo reikalavimų, sprendė, jog pareiškėjui už skundo parengimą priteistina maksimali išlaidų suma yra 1 200 Lt (3 000 Lt / 2 x 80 proc.).

Teismo vertinimu, tai, kad už skundo parengimą teismui paslaugą užmokestis buvo pervestas advokatui I. V., nesudaro pagrindo kitaip apskaičiuoti maksimalų užmokesčio už skundo parengimo paslaugą dydžio ir nepaneigia patirtų išlaidų realumo. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtino, kad teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su advokatų kontora LAW House, o susitarimas atstovauti su šios kontoros advokatu I. V. ir advokato padėjėja L. K.. Tai, kad advokatas I. V. ir advokato padėjėja L. K. šiuo metu nedirba minėtoje advokatų kontoroje, reikšmės neturi, nes šiuo atveju vertinama teisinių paslaugų teikimo metu buvusi faktinė situacija. Teismui abejonių dėl subjekto, išrašiusio bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nekilo. Atsižvelgdamas į Rekomendacijų 2 punktą, įvertinęs išnagrinėto ginčo sudėtingumą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui priteisė 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Aprašo 12 punkte nustatyta, kad Komisija sudaroma iš energetikos viceministro (Komisijos pirmininkas), Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos efektyvumo skyriaus atstovo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovo, VEI atstovo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1194 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ Energetikos ministerija buvo įgaliota atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (Komisijai) visose ginčų sprendimo institucijose nagrinėjant ginčus dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, suteikiant jai visas procesines teises bei teisę suteikti įgaliojimus (perįgalioti). Atitinkamai, teismas nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos pareiškėjo naudai priteistinos iš Komisijos, atstovaujamos Energetikos ministerijos.

III. Atsakovas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atskiruoju skundu (t. III, b. l. 61-62) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde nurodoma, jog administracinėje byloje tik tam tikra dalis pareiškėjo reikalavimų yra tenkinta, o dalis – atmesta. Nustatant priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydį teismas atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teikiamų paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju teismas įvertino šias aplinkybes, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byla nebuvo labai sudėtinga, nereikalavo pareiškėjo atstovės didelių darbo sąnaudų ar specialiųjų žinių, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (juo labiau, kad bylos nagrinėjimas neužtruko), mano, kad teismas neįvertino aplinkybių visumos ir tai galėtų būti pagrindas sumažinti teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiais klausimais jau yra pasisakęs 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013.

Pareiškėjas A. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Energetikos ministerijos, apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog Energetikos ministerija prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, tačiau teisinio pagrindo spręsti klausimą iš esmės, t. y. priimti naują nutartį, nėra.

Nurodo, jog Energetikos ministerija nepateikė nei vieno argumento, pagrindžiančio, kad byla buvo nesudėtinga ir todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos. Atsižvelgiant į bylos teisinį pobūdį, jos specifiškumą, apimtį, akivaizdu, kad pareiškėjo byla buvo sudėtinga, todėl pareiškėjo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti buvo pagrįstai taikyti maksimalūs Rekomendacijose nurodyti dydžiai. Energetikos ministerija pateikė abstrakčius teiginius, neturinčius įtakos priteistos sumos dydžio mažinimui. Energetikos ministerija nenurodo, kokia išlaidų suma būtų pagrįsta ir teisinga. Tai, kad byla yra sudėtinga, pagrindžia, be kita ko, tai, jog pareiškėjo skundas yra itin didelės apimties; pareiškėjas, siekdamas efektyviai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, turėjo surinkti daug įrodymų – kartu su skundu buvo pateikti net 29 priedai; pareiškėjo skundas buvo paduotas dėl naujų teisinių klausimų, susijusių su naujai priimtomis ir tik 2013 m. vasario mėn. 1 d. įsigaliojusiomis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisomis; pareiškėjo byloje iškeltais klausimais skundo padavimo metu nebuvo suformuotos vieningos teismų praktikos; pareiškėją atstovaujantys teisininkai pirmoje instancijoje pareiškėjui suteikė daugiau nei 40 valandų teisinių paslaugų, už kurias pareiškėjas iš viso sumokėjo 4 150 Lt + 21 % PVM, iš viso – 5 021,5 Lt.

Pareiškėjas nepasisako dėl atskirajame skunde nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013, nes joje, kiek tai susiję su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, teismas nepateikė teisiškai reikšmingų ir aktualių išaiškinimų.

Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija, atstovaujama Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, jog atskirasis skundas nėra susijęs su ginču, kilusiu tarp Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, todėl šioje byloje tarp minėtų įstaigų nėra priešpriešinių reikalavimų. Nurodo, kad palaiko atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje. Pateiktame atskirajame skunde yra kvestionuojamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjui A. Š. priteisė 1 200 Lt (atitinkamai 347,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atskirajame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių visumos, leidžiančios mažinti pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, proceso šalių argumentus, pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį, tokiai pozicijai nepritaria ir vertina priimtą teismo nutartį atsižvelgusi į atskirojo skundo argumentus.

Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčas tarp proceso nekyla dėl pareiškėjo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ar dėl subjekto, iš kurio bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos, todėl šiais klausimais plačiau nepasisakytina. Esminis ginčas tarp proceso šalių kyla dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Profesionalus teisinis atstovavimas administracinėse bylose skirtas ne vien padėti šalims tinkamai išdėstyti ir teisiškai pagrįsti savo poziciją, bet ir veikia kaip sudedamoji teisingumo įgyvendinimo sistemos dalis. Atitinkamai, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Taigi kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą ir ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo.

Be kita ko, pastebėtina, jog teisminės gynybos prieinamumas yra tiesiogiai susijęs su teises ginančių asmenų galimybėmis pakelti bylinėjimosi išlaidų naštą ir galimybėmis pagrįstas, racionalias išlaidas susigrąžinti. Manytina, jog šiuo tikslu įstatymų leidėjas administracinėje teisenoje ir yra įtvirtinęs bylinėjimosi išlaidų institutą, kuris reglamentuojamas ABTĮ VI skirsnio nuostatų. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 50 straipsnio 1 dalį advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Kita vertus, pastebėtina, jog teisės aktai nenumato, kad visada visas sutartas užmokestis atitinkamai šaliai laimėjus bylą jai būtų iš pralaimėjusios šalies ir priteisiamas. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis numato, kad administraciniame procese priteistinų atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtino Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Be to, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos bylinėjimosi išlaidos teismo yra ir turi būti atlyginamos, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Be to, ne visų išlaidų atlyginimas gali būti pateisinamas proceso išlaidų atlyginimo instituto paskirtimi ir esme. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pabrėžtina, jog tokiu būdu, kai galutinis bylinėjimosi išlaidų įvertinimas ir jų dydžio nustatymas paliekamas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui, užtikrinama pusiausvyra, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone, kad būtų užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumas, apsaugoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu. Atitinkamai, administraciniam teismui konkrečiu atveju sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ar jų dydžio kyla pareiga būti aktyviam, ex officio atsižvelgti į tai, kad tarp nagrinėjamos administracinės bylos ir bylinėjimosi išlaidų būtų tam tikras priežastinis ryšys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Teismas, spęsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 53 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Pastebėtina, jog nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu iš esmės grindžia trimis argumentais: pirma, kad administracinėje byloje tik tam tikra dalis pareiškėjo reikalavimų yra tenkinta, o dalis – atmesta, antra, kad nustatant konkretų dydį atsižvelgiama į atskirajame skunde nurodytus kriterijus, trečia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiais klausimais jau yra pasisakęs 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013. Teisėjų kolegija, siekdama aiškumo, dėl šių nurodomų aspektų pasisako atskirai.

Kiek tai susiję su atsakovo argumentais, kad administracinėje byloje tik tam tikra dalis pareiškėjo reikalavimų yra tenkinta, o dalis – atmesta, teisėjų kolegija su šiais atsakovo teiginiais sutinka, tačiau pabrėžia, kad iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas spręsdamas išlaidų priteisimo klausimą šias aplinkybes jau įvertino, todėl pakartotinai vertinti šios aplinkybės nėra pagrindo (t. III, b. l. 53-57).

Kiek tai susiję su tuo, kad priteisiant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punktą, įvertino nagrinėto ginčo sudėtingumą, bei vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais ir nurodė, jog pareiškėjui priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Šiuo atveju atsakovas konkrečių argumentų, motyvų, leidžiančių papildomai mažinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, o šioje dalyje iš esmės rėmėsi abstrakčiais argumentais, jų nesiedamas su konkrečiu nagrinėtu ginču, jo pobūdžiu (t. III, b. l. 61-62).

Kiek tai susiję su atsakovo argumentais, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašiais klausimais jau yra pasisakęs 2013 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2648/2013, teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šioje byloje teismas nagrinėjo ginčą, be kita ko, dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją pakeisti 2013 m. kovo 21 d. jam išduoto Leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-6577 sąlygas jo nurodytu būdu ir įpareigoti atsakovą įtraukti jį į atsakovo sudarytą iki 2013 m. sausio 1 d. Įmonių ir fizinių asmenų, kuriems iki 2013 m. sausio 1 d. išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą (vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje) statant saulės šviesos energijos elektrines, sąrašą, ir pareiškėjo atžvilgiu taikyti iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusią Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytą tvarką ir teisinį reguliavimą. Teismas šioje byloje, atsižvelgęs į tenkintų pareiškėjo reikalavimų skaičių, taip pat po skundo padavimo teismui geruoju atsakovo tenkintą reikalavimą įforminti leidimą ir vadovaudamasis ABTĮ 44 straipsnio 1–3 ir 6 dalimis, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 375 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tačiau pažymėtina, jog įvardintoje byloje teismas aktualių išaiškinimų, reikšmingų šiuo konkrečiu atveju sprendžiant nagrinėjimą klausimą, iš esmės nepateikė.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo klausimą ir naikinti ar keisti priimtos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 484 Lt (atitinkamai 140,18 Eur) išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šias išlaidas pareiškėjas grindžia 2014 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita-faktūra (serija LIV Nr. 222020), 2014 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 0000000012, kai sąskaita buvo išrašyta advokato I. V. vardu. Be to, iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui atsiliepimą į atskirąjį skundą rengė advokatas I. V., su kuriuo į administracinę bylą yra pateiktas 2013 m. rugpjūčio 30 d. sudarytas susitarimas dėl teisinės pagalbos teikimo ir nurodoma apie 2013 m. rugpjūčio 30 d. tarp advokato I. V. ir A. Š. sudarytą sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 2013 (t. I, b. l. 155).

Vertinant prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, jog išlaidos, susijusios su atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties atlyginti išlaidas pagal prašymą, paduotą po bylos išnagrinėjimo iš esmės, yra priskirtinos kitoms išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, t. y. patenka į skirstytinas išlaidas, kurios gali būti atlyginamos šalims. Tačiau vien tik ta aplinkybė, kad tam tikros išlaidos yra priskirtos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kategorijos, dar nereiškia, jog tokios išlaidos turi būti priteisiamos atitinkamą prašymą pateikusiam asmeniui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išlaidos atlyginamos tik tokiai proceso šaliai, kurios naudai yra priimtas teismo sprendimas (ABTĮ 44 str. str. 1 d. ir 6 d.). Vadinasi, jei sprendimas nėra priimamas šalies naudai, išlaidos yra neatlyginamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013). Taigi šioje byloje būtina įvertinti, ar pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas gali būti tenkintas, o jei taip – kokia apimtimi.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas iš dalies laimėjo ginčą dėl materialiosios teisės, kuris buvo užbaigtas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimu (t. III, b. l. 19-0). Taigi galima teigti, kad sprendimas buvo (iš dalies) priimtas pareiškėjo naudai ir jis galėjo reikalauti tam tikrų išlaidų atlyginimo. Pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo buvo patenkintas iš dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (t. III, b. l. 53-57), o šia nutartimi atsakovo atskirasis skundas dėl nurodytos teismo nutarties buvo atmestas, t. y. atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatas palankus pareiškėjui. Vadinasi, administracinėje byloje buvo iš dalies tenkinti pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų taip pat buvo priimtas jo naudai, todėl pareiškėjas pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo, atlyginimą.

Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą maksimali priteistina suma už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, yra 500 Lt (0,5 koeficientas x 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos, patvirtintos 2012 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ Nr. 1543 ir galiojusios teisinių paslaugų suteikimo metu (2014 m. rugsėjo 15 d.). Šiuo atveju nors pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nėra didesnė nei maksimali suma, numatyta Rekomendacijų 8.15 punkte, tačiau, atsižvelgus į tai, kad administracinėje byloje buvo patenkinta ½ pareiškėjo reikštų reikalavimų, atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyta pozicija pareikšta vienu, nors ir reikalaujančių teisinių žinių, tačiau teisiškai nesudėtingu klausimu, atsiliepimo apimtis nedidelė, vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 484 Lt (atitinkamai 140,18 Eur) atstovavimo išlaidų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. Š. iš atsakovo Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis