A-552-1293-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A552-1293/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02126-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2013 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5)-1199.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra pretendentas įsigyti žemę Jakelių kadastrinėje vietovėje. Iš Tarnybos Švenčionių skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. rašto sužinojęs, kad yra suteikiama galimybė jo naudojamą žemę pasirinkti 10 eilės pretendentams, 2013 m. gegužės 27 d. pateikė skundą Tarnybai, kuri, atsakydama į minėtą pareiškėjo skundą, 2013 m. birželio 5 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Kadangi skundo pateikimas Tarnybai yra privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo procedūra, pareiškėjo manymu, ginčijamas Tarnybos sprendimas dėl pareiškėjo skundo paneigia jo galimybę kreiptis į teismą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamame akte Tarnyba nepagrindė, kodėl Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėjama civilinė byla dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 5-454-665/2012 laikytina ginču tuo pačiu klausimu. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad minėtoje civilinėje byloje vyksta ginčas, kuriame pareiškėjas dalyvauja tik trečiuoju asmeniu ir reikalavimo nėra pareiškęs. Pareiškėjo manymu, skundų nagrinėjimo sustabdymas nestabdant žemės reformos proceso paneigia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnyje nustatytą teisę ginti savo teises žemės reformos procese.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovai nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog Tarnyba, priimdama sprendimus dėl administracinės procedūros sustabdymo, turėtų vadovautis teismų praktika dėl administracinių bylų sustabdymo ir pabrėžė, kad Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, nagrinėdama asmens skundus, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Atsakovai paaiškino, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi ginčijamu sprendimu buvo sustabdytas pareiškėjo skundo nagrinėjimas iki Vilniaus apygardos teisme bus baigtas nagrinėti pareiškėjo apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013, nes tiek apeliaciniu skundu, tiek 2013 m. gegužės 27 d. skundu pareiškėjas prašo pripažinti faktą, kad tik P. P. kartu su pareiškėju naudojo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse pagal 2003 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64 ir Nr. 86/03-66.

Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ginčas Vilniaus apygardos teisme pagal pareiškėjo kartu su P. P. ir A. P. pateiktą apeliacinį skundą ir Tarnyboje pagal pareiškėjo skundą vyksta tarp tų pačių šalių ir skundo dalykas, t. y. prašomas pripažinti faktas, kad pareiškėjas kartu su P. P. kartu dirbo pastarojo nuomojamus valstybinės žemės sklypus pagal 2003 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64 ir Nr. 86/03-66, yra tapatus. Be to, pareiškėjas minėtuose skunduose išdėstytus reikalavimus grindžia analogiškomis aplinkybėmis, t. y.

šių skundų faktinis pagrindas yra tapatus, todėl darė išvadą, kad 2013 m. gegužės 27 d. skundas negali būti nagrinėjamas administracine tvarka. Atsakovai pažymėjo, kad ginčijamame Tarnybos sprendime yra nurodyta aplinkybė, jog skundų dalykas – prašomas pripažinti faktas, yra tapatus, nurodyti argumentai, kodėl klausimas, nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, ir klausimas pateiktame pareiškėjo skunde Tarnybai, yra analogiški. Atsakovai nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad, Tarnybos 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1199 sustabdžius administracinę procedūrą, turėjo būti sustabdytas žemės reformos procesas Švenčionių rajono Jakelių kadastro vietovėje, nes žemės reformos žemėtvarkos projektas savo apimtimi sprendžia teritorijos planavimo klausimus asmenų grupėms, bet ne vieno asmens prašymų tenkinimą.

Todėl jeigu būtų sustabdytas žemės reformos procesas Švenčionių rajono Jakelių kadastro vietovėje, būtų pažeistos kitų asmenų, kuriems žemės sklypai projektuojami pagal kitas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas eiliškumo grupes, teisės. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus apygardos teisme, yra sprendžiamas klausimas dėl teisės į valstybinės žemės plotą, kurį naudoti pretenduoja pareiškėjas, todėl jo teisė kreiptis gynybos į teismą nėra apribota.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pažymėjo, kad šioje byloje vertins administracinės procedūros sustabdymo pagrįstumą ir teisėtumą, tačiau pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skunde Tarnybai keliamų klausimų nelaikė šio ginčo dalyku. Teismas pabrėžė, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklą, tame tarpe ir administracinės procedūros sustabdymą, reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas, o Administracinių bylų teisenos įstatymas yra teismo procesinę veiklą reglamentuojantis teisės aktas, kuris netaikytinas Tarnybos viešojo administravimo veikloje. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju turėjo vadovautis administracinių teismų praktika ne administracinių bylų sustabdymo klausimais, o dėl administracinės procedūros sustabdymo.

Teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-545-665/2012 ieškovo T. P. ieškinį, kuriame jis prašė įpareigoti atsakovą Tarnybą suteikti T. P. 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 45 VĮ-(14.45.2)-954 nurodytą ginčo žemę laikinam naudojimui, atmetė. Pareiškėjas kartu su P. P. ir A. P. 2013 m. sausio 29 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 5-545-665/2012. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo kartu su kitais trečiaisiais asmenimis apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo išsprendimas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013 lemia klausimo dėl pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. pateikto skundo teisėtumo ir pagrįstumo išsprendimą.

Teismas pažymėjo, kad iš apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013 turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-545-665/2012 motyvuojamojoje dalyje padarytomis išvadomis, kad tik P. P. naudojo nuomojamus valstybinės žemės sklypus ir juos deklaravo. Pareiškėjas savo 2013 m. gegužės 27 d. skundo Tarnybai reikalavimus iš esmės grindžia aplinkybe, kad jis dirbo ir naudojo dalį P. P. nuomojamų valstybinės žemės sklypų ir siekia apginti savo, kaip ginčijamų žemės sklypų naudotojo, galimai pažeistas teises.

Teismas darė išvadą, kad civilinėje byloje Nr. 2A-2198-781/2013 ginčijamas pareiškėjo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudojimo faktas yra svarbus Tarnybai sprendžiant 2013 m. gegužės 27 d. skunde išdėstytų reikalavimų dėl 10 eilės pretendentų teisės pasirinkti pareiškėjo naudojamus žemės sklypus teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes pareiškėjas teigia, kad dėl to, jog jis naudoja šiuos sklypus, jis turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemę. Teismas pabrėžė, kad fakto, jog ne tik P. P., tačiau ir pareiškėjas naudojo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėse, pagal 2003 m. sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 86/03-61, Nr. 86/03-64 ir Nr. 86/03-66, nustatymas civilinėje byloje turės įtakos pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skundo nagrinėjimui, nes tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek administracinėje procedūroje pagal pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skundą Tarnyboje nagrinėjami iš esmės tapatūs klausimai.

Teismas sutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis civilinėje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu ir nėra pareiškęs savarankiškų reikalavimų, tačiau atkreipė dėmesį, kad apeliaciniame skunde dėl minėto Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimo pareiškėjas suformulavo reikalavimus dėl sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo, pašalinant kai kuriuos teismo motyvus (išvadas). Teismo nuomone, aplinkybė, kad civilinėje byloje vyksta ginčas, kuriame pareiškėjas dalyvauja tik trečiuoju asmeniu ir jokio reikalavimo nėra pareiškęs, nesudaro kliūčių konstatuoti, kad teisme ir Tarnyboje ginčas nagrinėjamas tuo pačiu klausimu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl žemės reformos proceso nesustabdymo nepagrįstumo ir neteisėtumo nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas darė išvadą, kad Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje nustatytas administracinės procedūros sustabdymo pagrindas, kol teismas išnagrinės skundą tuo pačiu klausimu, prioritetą suteikia teisminiam klausimo nagrinėjimui, o ne nagrinėjimui administracine tvarka ir yra imperatyvus, t. y. viešojo administravimo subjektas privalo sustabdyti administracinę procedūrą, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba šiuo atveju neturėjo pagrindo nestabdyti administracinės procedūros ir toliau nagrinėti pareiškėjo skundo, t. y. Tarnyba pagrįstai taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą. Teismas nurodė, kad administracinės procedūros sustabdymas nepažeidžia pareiškėjo teisės į teisminę gynybą, nes pareiškėjas pasinaudojo savo teise skųsti teismui Tarnybos sprendimą dėl administracinės procedūros sustabdymo. Teismas pažymėjo, kad išnykus aplinkybėms, dėl kurių administracinė procedūra buvo sustabdyta, Tarnybai iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. gegužės 27 d. skundą ir priėmus dėl jo sprendimą, nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas turės teisę pateikti teismui skundą dėl minėto sprendimo.

Netenkinęs pareiškėjo skundo, teismas nepriteisė jam bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjas A. P. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 166-171) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą priimtų reikalavimų apimtyje tenkinti.

Pareiškėjo manymu, teismas klaidingai nustatė, kad byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl Tarnybos 2013 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1199 panaikinimo, kadangi byloje buvo reiškiamas reikalavimas dėl Tarnybos 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. 1SS-(7.5)-1125 panaikinimo, be to, teismas klaidingai nustatė, kad skundžiamas aktas buvo priimtas sustabdžius 2013 m. gegužės 27 d. skundo nagrinėjimą, nes skundžiamas aktas buvo priimtas sustabdžius 2013 m. gegužės 20 d. skundo nagrinėjimą, kuriame pareiškėjas išdėstė reikalavimus dėl 9 eilės, o ne 10 eilės pretendentų teisės pasirinkti pareiškėjo naudojamus žemės sklypus teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad civilinė byla ir skundas Tarnybai yra tuo pačiu klausimu, nes nesutampa nei pareikšti reikalavimai (ieškinio dalykas ir skundo atsakovui dalykas), nei ginčo šalys. Aplinkybė, kad abiem atvejais tarp daugelio kitų faktinių aplinkybių analizuojami ir vertinami tie patys praeityje įvykę faktai, pareiškėjo manymu, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad administracinė procedūra ir civilinė byla yra tuo pačiu klausimu. Pareiškėjas pabrėžia, kad apeliacinis skundas civilinėje byloje buvo pateiktas ne siekiant nustatyti atitinkamus juridinius faktus, bet pašalinti perteklinius Švenčionių rajono apylinkės teismo motyvus. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus argumentus, jog atsakovas neteisėtai sustabdė ne individualių aktų priėmimą ir administracinę procedūrą, o išimtinai tik ginčo pagal pareiškėjo skundą nagrinėjimą. Pareiškėjo teigimu, skundų nagrinėjimo sustabdymas nestabdant žemės reformos proceso paneigia Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje ir ABTĮ 5 straipsnyje suteiktą teisę pareiškėjui ginti savo teises žemės reformos procese. Pareiškėjas pažymi, kad nepaisant to, ar tam tikros civilinės bylos aplinkybės turės įtaką skundo nagrinėjimui, skundo išsprendimas neteks prasmės nepanaikinus skundžiamo akto, kadangi pareiškėjo naudojama žemė, į kurią jis pretenduoja (7 eilės pretendentas), bus atkurta vėlesnės eilės, t. y. 9 eilės pretendentams.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūko ministerijos Švenčionių skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 1-8) pažymi, kad pareiškėjo nurodyti teismo rašymo apsirikimai nelaikytini esminiais, dėl kurių būtų priimtas neteisingas sprendimas. Tarnyba atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-791/2011 ir pažymi, kad teismas tinkamai nustatė, jog pareiškėjo kartu su kitais trečiaisiais asmenimis apeliaciniame skunde pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo išsprendimas civilinėje byloje lemia klausimo dėl pareiškėjo 2013 m. gegužės 20 d. pateikto skundo teisėtumo ir pagrįstumo išsprendimą, sutampa trys skundo elementai – šalys, skundo dalykas ir faktinis skundo pagrindimas.

Fakto, jog ne tik P. P., tačiau ir pareiškėjas naudojo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus nustatymas civilinėje byloje turės įtakos pareiškėjo 2013 m. gegužės 20 d. skundo nagrinėjimui, nes tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek administracinėje procedūroje pagal pareiškėjo 2013 m. gegužės 20 d. skundą Tarnyboje nagrinėjami klausimai iš esmės yra tapatūs. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad turėjo būti sustabdytas žemės reformos procesas Švenčionių rajono Jakelių kadastro vietovėje. Atsakovas pažymi, kad klausimai pagal kokią Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą eiliškumo grupę pareiškėjui turėtų būti projektuojami parduotini valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai yra nesusiję su pareiškėjo keliamais reikalavimais šioje byloje.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 5-454-665/2012 ir perdavė bylą Švenčionių rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Teismo posėdis šioje byloje vyko 2014 m. sausio 21 d., kurio metu buvo nutarta civilinę bylą sustabdyti iki Vilniaus apygardos administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-8117-426/2013. Kadangi panaikinus Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. sprendimą, yra panaikinti ir šio sprendimo motyvai, tarp jų ir konstatuotas faktas, kad tik P. P. naudojo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir atsižvelgiant į tai, kad šis konstatuotas faktas nėra T.

P. ieškinio dalykas, kuris bus nagrinėjamas iš naujo, buvo atnaujinta pareiškėjo 2013 m. gegužės 20 d. skundo nagrinėjimo administracinė procedūra ir Tarnybos 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-2803 pareiškėjas buvo informuotas apie 2013 m. gegužės 20 d. skundo nagrinėjimo rezultatus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas 2014 m. balandžio 7 d. išsiųstas pareiškėjo atsisakymas nuo skundo ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo panaikinimo (t. II, b. l. 15-16). Pareiškėjas nurodo atsisakantis apeliacinio skundo ir skundo, bei prašo administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjas patvirtino, jog atsisakymo procesinės pasekmės jam yra žinomos. Prieš nutraukiant bylą, pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pasisakydama dėl šio atsisakymo nuo apeliacinio skundo ir skundo reikšmės nagrinėjamai apeliacinei bylai, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo yra numatyta ABTĮ 52 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pagal ABTĮ 101 straipsnio 3 punktą, pareiškėjo skundo atsisakymas yra pagrindas teismui nutraukti bylą. Nurodytos ABTĮ normos yra skirtos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal ABTĮ 133 straipsnį šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu. Jei toks procesinis veiksmas atliekamas apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieš bylą nutraukiant naikinamas (ABTĮ 140 str. 1 d. 5 p.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2993/2011, 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-657/2014). Tokiu atveju pareiškėjui atsisakius skundo, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukus, atsakovo ir pareiškėjo apeliacinių skundų nagrinėjimas netenka prasmės, todėl jie nenagrinėtini.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašyme išreikšta aiški jo valia atsisakyti skundų, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimas yra naikintinas, o administracinė byla pagal pareiškėjo A. P. skundą nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsniu, 101 straipsnio 3 punktu ir 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. P. apeliacinio skundo ir skundo atsisakymą priimti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui dėl sprendimų panaikinimo nutraukti, pareiškėjui atsisakius skundo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Ramūnas Gadliauskas