AS-492-1089-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-1089/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01883-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.;63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus (toliau – ir NŽT Raseinių skyrius) vedėjo 2014 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 11SD-(14.11.104-2246) dalį, kuria atsisakoma (vilkinant) suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perduodant jį pareiškėjui Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijai bei sustabdoma administracinė procedūra; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus pavaduotojo V. P. 2014 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. lT-(3.5)-32; 3) įpareigoti atsakovą NŽT Raseinių skyrių jo lėšomis (skiriant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos tam lėšų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriui) per 2 mėnesius suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir per 10 darbo dienų nuo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio nurodytų darbų atlikimo priimti sprendimą dėl neatlygintinio žemės sklypo perdavimo pareiškėjui religinei bendrijai Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijai, per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl žemės sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjui religinei bendrijai Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijai žemės sklypo perdavimą įforminti valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu (pagal pareiškėjo prašymus 2013-09-23, 2014-05-15 ir 2014-05-21 pateiktus atsakovui) nuosavybėn tik tokio dydžio, kurie būtini esamiems įvardytiems pastatams ir kitiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį, t. y.: a) pastatą – mokyklą (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo daikto archyvinėje byloje Nr. 72/8286 pastatas pažymėtas plane-lC2p, pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 850,35 kv. metro); b) pastatą – sandėlį (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo daikto archyvinėje byloje Nr. 72/8286 pastatas pažymėtas plane-7Ilp, pastato unikalus numeris (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas-34,32 kv. metro); c) kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius (tualetą, kiemo aikštelę) (duomenys neskelbtini) (nekilnojamojo daikto archyvinėje byloje Nr. 72/8286 statinių unikalus numeris (duomenys neskelbtini)).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų pagrindais, t. y. nustatęs, jog dalis skundo reikalavimų nenagrinėtini teismų administracinio proceso tvarka, o dalis reikalavimų nepriskirtini tam teismui.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomas panaikinti NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi šis sprendimas yra panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. lT-(3.5)-32.

Teismas, remdamasis ABTĮ 35 straipsniu, kuriame numatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė, ABTĮ įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodoma, jog be kompetencijos, nustatytos šio įstatymo 18 straipsnyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte, sprendė, kad NŽT 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. lT-(3.5)-32, kuriuo panaikintas NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 11 d. sprendimas Nr. 11SD-(14.11.104-2246) ir priimtas naujas sprendimas – sustabdyti administracinę procedūrą dėl Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos 2014 m. gegužės 15 d ir 2014 m. gegužės 21 d. prašymų nagrinėjimo, skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kadangi šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas sietinas tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. lT-(3.5)-32 panaikinimo atsisakytas priimti kaip nepriskirtinas tam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjo trečiasis reikalavimas yra sietinas su valstybinio žemės sklypo neatlygintiniu perdavimu. Šiuo aspektu pažymėjo, kad valstybės institucija, spręsdama klausimą dėl žemės perleidimo konkrečiam asmeniui, iš esmės įgyvendina valstybės, kaip nuosavybės subjekto (žemės sklypo savininko), teises ir išreiškia žemės savininko poziciją dėl sutartinių santykių atsiradimo. Bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1, 22, 25 straipsniai, Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3, 15, 16 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl valstybinio žemės sklypo suformavimo ir neatlygintinio perdavimo teismas atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Raseinių rajono apylinkės teismą.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, ginčijama nutartis yra be motyvų, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas.

Pareiškėjas mano, jog NŽT 2014 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. lT-(3.5)-32 iš esmės nepakeitė NŽT Raseinių skyriaus 2014 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 11SD-(14.11.104-2246) dalies, kuria atsisakoma suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perduodant jį pareiškėjui Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijai ir sustabdoma administracinė procedūra, kol vyksta ginčas teisme, todėl tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukėlė teritorinio skyriaus sprendimas. Laiko nepagrįstu teismo argumentą dėl ginčo nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme ir mano, kad teismas turėjo spręsti dėl rūšinio teismingumo, vadovaudamasis ABTĮ 21 straipsnio nuostatomis, o ne atsisakyti skundą priimti. Teigia, jog atsisakydamas priimti skundo reikalavimus ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teismas nenurodė į kokią instituciją pareiškėjai turi kreiptis, taip pat neišsprendė sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimo.

Atsakovas NŽT Raseinių skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Pareiškėjo skundžiamu NŽT Raseinių skyriaus 2014 m. birželio 11 d. sprendimu buvo sprendžiama dėl pareiškėjo 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. prašymų, kuriais pareiškėjas teikė papildomus įrodymus prie savo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymo dėl žemės sklypo suformavimo ir neatlygintino suteikimo pareiškėjui. NŽT Raseinių skyrius, atsižvelgęs į pateiktus papildomus įrodymus, pažymėjo, kad šiuo metu pakanka duomenų spręsti, jog pareiškėjas yra Plungės kapucinų vienuolyno teisių perėmėjas ir jam gali būti suteiktas neatlygintinai žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad turi būti parengtas žemės valdos projektas – žemės sklypo formavimo – pertvarkymo projektas. Sprendime taip pat nurodoma, kad Raseinių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-115-476/2014 pagal Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos ieškinį NŽT Raseinių skyriui, todėl konstatuota, jog dėl pareiškėjo prašymo suteikti žemės sklypą neatlygintinai bus sprendžiama pasibaigus teismo procesui.

NŽT, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl NŽT Raseinių skyriaus 2014 m. birželio 11 d. sprendimo, 2014 m. liepos 31 d. sprendimu panaikinimo minėtą sprendimą ir priėmė naują – sustabdyti administracinę procedūrą dėl Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. prašymų nagrinėjimo.

Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą bei nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne NŽT teritorinio skyriaus sprendimas, o NŽT 2014 m. liepos 31 d. sprendimas, priimtas ikiteismine ginčų sprendimo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundą, kadangi šiuo sprendimu teritorinio skyriaus sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – sustabdyti administracinę procedūrą dėl Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos 2014 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. prašymų nagrinėjimo.

ABTĮ 19 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas yra Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Konstatavus, kad skundas nepriskirtinas Šiaulių apygardos administraciniam teismui, skundą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu pasiūlant pareiškėjui kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą NŽT Raseinių skyrių suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir perduoti jį neatlygintinai pareiškėjui nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Kaip teisingai pažymėjo teismas, teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėjas kelia ginčą (panaudos teisiniai santykiai), yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis, taigi ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Reikalavimas patikslinti neatlygintinai naudoti perduotino žemės sklypo plotą, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, nelemia pareiškėjo keliamo ginčo rūšinio priklausomumo (žr., pvz., Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį). Nustačius, kad minėtas reikalavimas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme jį pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka pasiūlant pareiškėjui kreiptis į Raseinių rajono apylinkės teismą. Pareiškėjo argumentai dėl ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies taikymo nepagrįsti, kadangi ši teisės norma reglamentuoja jau iškeltų bylų perdavimo pagal rūšinį teismingumą klausimą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė skundo priėmimo klausimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio, 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo viceprovincijos atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė