Legislator Case Law & Legislation
eAS-1190-143/2015 AI generated

eAS-1190-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number eAS-1190-143/2015
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. TR-412 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“;

Legislator headnote

AI generated

eAS-1190-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau – pareiškėjas) 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. TR-412 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kuris buvo priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-1190-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00957-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Kauno apskrities darbuotojų profesinė sąjunga „Sandrauga“ (toliau – pareiškėjas) 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. TR-412 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kuris buvo priimtas Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi.

Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. laikinai, iki galutinio sprendimo šioje byloje paskelbimo, sustabdyti šiuos administracinius teisės aktus:

1) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. TR-412 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“;

2) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2431 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Apskaitos skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

3) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2432 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Asmenų aptarnavimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

4) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2433 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

5) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2434 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

6) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2435 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

7) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2436 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

8) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2437 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“;

9) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2438 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir turizmo plėtros reikalų valdybos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

10) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2439 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“;

11) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2440 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“;

12) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2441 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Valstybinės kalbos kontrolės skyriaus karjeros valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“;

13) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2442 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

14) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2443 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

15) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2444 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“;

16) Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. A-2445 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. TR-412 ir jį įgyvendinančių aktų nesustabdymas gali turėti itin žalingų pasekmių karjeros valstybės tarnautojams bei asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, dėl jų atleidimo iš tarnybos (darbo). Pripažinus ginčijamą sprendimą neteisėtu, savivaldybės administracijos direktoriui neliktų teisinio pagrindo naikinti tam tikrus savivaldybės struktūrinius padalinius ir juose esančias valstybės tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes. Tokiu atveju galėtų kilti didžiulis skaičius administracinių ir civilinių bylų dėl atleidimo iš tarnybos (darbo) pripažinimo nepagrįstu, grąžinimo į darbą ir t. t. Pažymėjo, kad teismui patenkinus pareiškėjo skundą paminėto atsakovo sprendimo įgyvendinimas labai pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 68 str. 1 d. 1 p., 71 str.).

Teismas nurodė, kad viena iš įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.), kurią prašo taikyti pareiškėjas. Tačiau jis nenurodė motyvų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimas pasunkėtų ar taptų neįmanomas (ABTĮ 71 str. 1 d.). Pažymėjo, jog Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu Kauno miesto savivaldybės tarybai, įgyvendinančiai savivaldos teisę, yra pavesta savivaldybės administracijos struktūros, nuostatų ir darbo užmokesčio fondo tvirtinimas, didžiausio leistino valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymas savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 3, 6 punktais, yra pavesta organizuoti savivaldybės administracijos darbą, tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių ir savivaldybės administracijos filialų – seniūnijų veiklos nuostatus bei įstatymų nustatyta tvarka skirti į pareigas ir iš jų atleisti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus ir kitus savivaldybės administracijos darbuotojus, atlikti kitas Valstybės tarnybos įstatymo ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas.

Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės meras ir tarybos nariai parengė Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektą Nr. TR-412 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kurį pareiškėjas šioje byloje prašo panaikinti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Kauno miesto savivaldybės meras 2015 m. birželio 3 d. potvarkiu Nr. M-192 teikė savivaldybės tarybai tvirtinti didžiausią leistiną Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių – 630 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą. 2015 m. birželio 9 d. buvo priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kurio pareiškėjas neginčija.

Pažymėjo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros ir didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus patvirtinimas yra tik pagrindas pradėti Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinius pertvarkymus. Tai reiškia, kad tiek ginčijamu sprendimu, tiek vėliau priimtu 2015 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. T-290 dar tik planuojama patvirtinti didžiausią leistiną Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių – 630 ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą.

Atsižvelgęs į šiuos argumentus bei skundo dalyką bei įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teismas negalėjo padaryti išvados, kad yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi ginčijamas sprendimas priimtas dar tik planuojant Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinius pertvarkymus. Taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Vadovaujantis teisės aktais būtų atlikti veiksmai, susiję su ankstesnės padėties atkūrimu. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Teismas, be to, pastebėjo, kad ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis įtvirtina baigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių rūšių sąrašą. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktą, laikinai gali būti sustabdytas tik ginčijamo akto galiojimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat prašė sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų pirmiau įvardytų įsakymų dėl Kauno miesto savivaldybės tam tikrų skyrių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių panaikinimo galiojimą.

Paminėti įsakymai nėra ginčijami šioje byloje. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalis nenumato galimybės sustabdyti aktų, kurie nėra ginčijami, galiojimą, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėjas prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. TR-412. Prašyme iš tiesų yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad sprendimo numeris yra TR-412, vietoje T-290, tačiau niekur nėra nurodyta 2015 m. birželio 3 d. data. Nutartyje nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjas neginčija 2015 m. birželio 9 d. sprendimo „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“.

2. Prašyme nurodė pakankamai argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Įgyvendinus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimą, dalis (20 proc. – vietoje 786 liktų 630 pareigybių) karjeros valstybės tarnautojų bei asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, netektų darbo. Nesustabdžius skundžiamo sprendimo iki tol, kol bus galutinai išspręstas šis ginčas, galimi neigiami neatitaisomi padariniai daugiau nei 156 valstybės tarnautojams ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Teismas neįvertino šios administracinės bylos dalyko jautraus socialinio pobūdžio. Šio sprendimo vykdymas jau yra prasidėjęs, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė įsakymus dėl jo įgyvendinimo. Prasidėjus sprendimo įgyvendinimui (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų pagrindu teikiami įspėjimai apie atleidimą iš tarnybos (darbo)), palankaus pareiškėjui teismo sprendimo praktiškai nebebus įmanoma įgyvendinti, teismo procesas taps beprasmis ir savitikslis dalykas. Teismas nepagrįstai ir formaliai prioritetą teikė atsakovo teisei organizuoti savo struktūrą, nustatyti darbuotojų skaičių ir t. t. savo nuožiūra. Nesustabdžius skundžiamų teisės aktų ir teismui patenkinus pareiškėjo skundą, kiltų didžiulė teisinė, organizacinė painiava dėl ankstesnės teisinės padėties atkūrimo. Būtent dėl tokių neapibrėžtų situacijų reikalavimo užtikrinimo priemonės ir gali apsaugoti.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas tik nurodė galimas reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo pasekmes, kurios, nesant jas pagrindžiančių įrodymų, vertintinos kaip prielaidos ir negali pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo. Skundžiamas sprendimas yra tik pagrindas pradėti Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrinius pertvarkymus. Pareiškėjas nepateikė tinkamų įrodymų, jog, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimas. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas, pareiškėjo interesai gerokai nusvertų viešuosius interesus, tai nagrinėjamu atveju inter alia prieštarautų teisingumo principui. Patenkinus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, Kauno miesto savivaldybė negalėtų įgyvendinti 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290, kurio pagrindinis tikslas – didinant Kauno miesto savivaldybės valdymui skiriamų išteklių valdymo efektyvumą dalį savivaldybėje vykdomų funkcijų centralizuoti, peržiūrėti vykdomas funkcijas, siekiant išvengti funkcijų dubliavimo bei atsisakant viešojo valdymo institucijoms nebūdingų funkcijų, į valdymo procesą plačiai diegti ir naudoti IT, diegti projektinio ir procesų valdymo principus. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones inter alia grindė kitų asmenų finansiniais praradimais, tačiau tokie nuostoliai iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka, savo galimų praradimų pareiškėjas nenurodė ir nepagrindė. Skundžiamas sprendimas jokių teisinių pasekmių pačiai profesinei sąjungai ar jos nariams nesukelia. Be to, teismas teisėtai atsisakė sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimtų paminėtų įsakymų galiojimą, nes įsakymai nėra ginčijami šioje byloje, juos priėmė kita savivaldybės institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, kuris nėra net šio proceso dalyvis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš esmės inicijavo ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290 „Dėl didžiausio leistino Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičiaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūros patvirtinimo“, kuriuo inter alia nuspręsta patvirtinti didžiausią leistiną Kauno miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš Savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių – 630 (1 p.) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą (2 p.), teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatytą ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą, siekdamas laikinai sustabdyti tiek Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. T-290, tiek Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. įsakymų Nr. A-2431–Nr. A-2445, kuriais panaikintos Kauno miesto savivaldybės administracijos tam tikrų struktūrinių padalinių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės, galiojimą.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Visų pirma, reikia pastebėti, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 9 d. sprendimas Nr. T-290 įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. (4 p.). Kartu, įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (įgyvendinus atsakovo sprendimą, asmenys neteks darbo, kils teisminiai ginčai, painiava dėl ankstesnės padėties atkūrimo), negalima daryti išvados, kad, nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Pareiškėjas siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o iš esmės reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti Kauno miesto savivaldybės administracijos darbuotojų teises ir apsaugotų šiuos nuo galimų jų teisių pažeidimų, tačiau tokiu pagrindu reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma.

Kaip paminėta, pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį yra realiai gresiantis teismo sprendimo įvykdymo negalimumas ar ženklus jo įvykdymo pasunkėjimas, jeigu tokios priemonės nebus pritaikytos. Šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, nebūtų atkurta ar pasunkėtų iki ginčijamo akto – Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo – priėmimo buvusi padėtis, t. y. nebūtų įmanoma atkurti Kauno miesto savivaldybės administracijos struktūrą, kompensuoti praradimus teisės aktų nustatyta tvarka.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, negalima ignoruoti ir atsakovo interesų. Pastarasis nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos pertvarkymo, tikslas – didinant Kauno miesto savivaldybės valdymui skiriamų išteklių valdymo efektyvumą, dalį savivaldybėje vykdomų funkcijų centralizuoti, peržiūrėti vykdomas funkcijas, siekiant išvengti funkcijų dubliavimo bei atsisakant viešojo valdymo institucijoms nebūdingų funkcijų, į valdymo procesą plačiai diegti ir naudoti IT, diegti projektinio ir procesų valdymo principus (atkartotos aiškinamojo rašto nuostatos).

Visa tai leidžia teismui daryti išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą. Be to, pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punktą, laikinai gali būti sustabdytas tik ginčijamo akto galiojimas, o paminėti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai nėra šios bylos ginčo dalykas.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Kauno apskrities darbuotojų profesinės sąjungos „Sandrauga“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė