A-502-1892-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-1892/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03425-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4; 70.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Akmeda“ ir R. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalį, kuria jo skundas paliktas nenagrinėtas; 2) pripažinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastatus neteisėtais nuo įregistravimo momento; 3) įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro džiovyklos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paminklų dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lentpjūvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

Skunde (I t., b. l. 1–5, 36–40) pareiškėjas paaiškino, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), kuriam 2009 m. lapkričio 10 d. naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi Nr. LM-4444 buvo nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią pareiškėjui numatyta naudotis Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „B“, o tuometiniam savininkui G. P. – Žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide „A“.

Naujasis savininkas R. L., nusipirkęs iš G. P. jam priklausančią Žemės sklypo dalį, perėmė ir ankščiau nustatytą naudojimosi sklypu tvarką, nes minėta sutartis buvo registruota Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjo naudojamoje Žemės sklypo dalyje stovi be projektų ir statybos leidimų pastatyti pastatai, kuriuos pareiškėjas norėjo nugriauti kaip savavališką statybą, tačiau tam priešinosi R. L. ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Akmeda“, kurie tuos pastatus pradėjo savintis, kai R. L. įsigijo Žemės sklypo dalį.

Pareiškėjas 2012 m. spalio 26 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, iš kurio 2012 m. lapkričio 29 d. atsakymo sužinojo, kad per tą laiką, kol buvo nagrinėjamas jo prašymas dėl nelegalių statinių nugriovimo, statiniai, stovintys ant jam priklausančios Žemės sklypo dalies, be jo sutikimo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre UAB „Akmeda“ vardu. K. M. 2012 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, prašydamas paaiškinti susidariusią situaciją ir pateikti dokumentus, kurių pagrindu statiniai buvo įregistruoti, tačiau VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2012 m. gruodžio 20 d. atsisakė pateikti prašomus dokumentus.

Pareiškėjo įsitikinimu, ginčo statiniai įregistruoti nepagrįstai, kadangi pateiktuose dokumentuose nėra nurodyta, kad jų pagrindu UAB „Akmeda“ įgyja nuosavybės teisę į džiovyklą, paminklų dirbtuvę ir lentpjūvę. 1993 m. lapkričio 17 d. protokolo Nr. 1 darbotvarkėje numatyta AB „Prema“ įstatų patvirtinimas, bendrovės steigėjų rinkimai, valdybos rinkimai, direktoriaus rinkimai, buhalterio skyrimas, revizoriaus rinkimai ir nėra užsiminta apie statinių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ar perleidimą UAB „Akmeda“.

Iš 1993 m. lapkričio 6 d. protokolo Nr. 2 išrašo matyti, jog buvo svarstyta dėl AB „Prema“ reorganizavimo į atskiras akcines bendrovės, tarp kurių nėra UAB „Akmeda“. Išrašas neparodo, kaip padalinamas turtas ir kam jis paskirstomas. Šiuose dokumentuose nebuvo sprendžiamas ir žemės nuosavybės perleidimo klausimas, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) normos. Pareiškėjas pažymėjo, kad VĮ Registrų centrui nesuteikta teisė vertinti, ar statiniai pastatyti teisėtai, ar daiktinės teisės perleistos teisėtai.

VĮ Registrų centras turi teisę tik išviešinti kitų viešojo administravimo subjektų nustatytus faktus. Kaip suinteresuotas asmuo 2013 m. gegužės 29 d. pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl klaidos ištaisymo. Komisija 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą, nes teritorinis registratorius neturėjo įgaliojimų vertinti savo paties priimto sprendimo teisėtumo, o skundą dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus bei UAB „Akmeda“ nuosavybės teises į juos panaikinimo paliko nenagrinėtą.

UAB „Akmeda“ neteisėtai valdo pareiškėjui priklausančią Žemės sklypo dalį, todėl jis turi teisę atgauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, kuris atsirado VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui suklydus ir neteisėtai įregistravus pastatus UAB „Akmeda“ vardu.

Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 46–52) paaiškino, kad Komisija nustatė procesines kliūtis nagrinėti pareiškėjo prašymą, nes prašymas jau buvo pareikštas ir dėl jo pasisakyta Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendime Nr. 32. Be to, apie Nekilnojamojo turto registre 2012 m. lapkričio 8 d. įregistruotus nekilnojamuosius daiktus ir UAB „Akmeda“ nuosavybės teises į juos pareiškėjui turėjo būti žinoma nuo 2012 m. lapkričio 22 d., kai VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo Gargždų skyrius išdavė Nekilnojamojo turto registro išrašą be istorijos, todėl pareiškėjas praleido terminą skųsti minėtų statinių įregistravimą. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Akmeda“ naudai yra nustatyti Žemės sklypo servitutai, todėl pareiškėjo argumentas, jog VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas neturėjo teisės registruoti statinių, kadangi UAB „Akmeda“ nevaldo Žemės sklypo ar jo dalies, yra nepagrįstas.

Atsakovas VĮ Registrų centras prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui – prašė pareiškėjo pirmąjį reikalavimą atmesti kai nepagrįstą, o antrąjį bei trečiąjį palikti nenagrinėtus.

Atsiliepime (I t., b. l. 80–82) paaiškino, kad reikalavimas pripažinti neteisėtais VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmus bei reikalavimas įpareigoti Klaipėdos filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatus negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi jie nėra išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir dėl jų nėra priimtas Komisijos sprendimas, o tiesiogiai teisme teritorinio registratoriaus sprendimai negali būti ginčijami. Pareiškėjo 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. liepos 3 d. skundai, dėl kurių buvo priimti Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 32 ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 221, vertintini kaip iš esmės tapatūs, nes abu skundai yra dėl to paties dalyko, pareikšti tuo pačiu pagrindu ir abiem skundais pareiškėjo reikalaujamų veiksmų atlikimas sukeltų tas pačias teisines pasekmes.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Akmeda“ prašė K. M. skundą atmesti.

Atsiliepime (I t., b. l. 92–95) nurodė, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pagrįstai įregistravo statinius, o Komisija pareiškėjo įgalioto asmens UAB „Almontus“ skundą pagrįstai sprendime nurodytais motyvais paliko nenagrinėtą. Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendimas galioja, todėl šiuo atveju turėtų būti taikomas senaties terminas ir skundas paliktinas nenagrinėtas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo K. M. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 antrąją dalį palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, atmetė kaip nepagrįstą, o skundo reikalavimus pripažinti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ginčo pastatus neteisėtais nuo įregistravimo momento ir įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro džiovyklos, paminklų dirbtuvės ir lentpjūvės pastatus paliko nenagrinėtus (I t., b. l. 171–176).

Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Komisijos sprendimo matyti, jog pareiškėjo 2013 m. liepos 3 d. skundas Nr. 376 dėl teisinės registracijos panaikinimo buvo paliktas nenagrinėtas dėl procesinių kliūčių, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 23 straipsnio 6 dalimi, kadangi Komisija dėl tapačių pareiškėjo 2013 m. sausio 8 d. skundu pareikštų reikalavimų 2013 m. vasario 5 d. jau buvo priėmusi procesinį administracinės procedūros sprendimą Nr. 32 atsisakyti priimti skundą, kadangi skundas paduotas praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir nebuvo prašoma šį terminą atnaujinti.

Nors Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendimas nėra šio ginčo objektas, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. 32 įstatymų nustatyta tvarka neskundė, t. y. jis yra galiojantis, todėl Komisija, nagrinėdama pareiškėjo 2013 m. liepos 3 d. skundą, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad tuo pačiu klausimu jau yra sprendimas. Šiuo atveju pareiškėjas siekia panaikinti statinių teisinę registraciją, tačiau tai turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendimą atsisakyti priimti jo skundo reikalavimą panaikinti teisinę pastatų registraciją įstatymų nustatyta tvarka būtų skundęs teismui.

Be to, VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu atnaujinti praleistą terminą ir, jeigu toks prašymas būtų patenkintas, klausimas dėl ginčo pastatų teisinės registracijos teisėtumo būtų nagrinėjamas iš esmės. 2013 m. sausio 8 d. skunde VĮ Registrų centrui pareiškėjas suformulavo reikalavimą panaikinti pastatų teisinę registraciją. Įvertinęs 2013 m. sausio 8 d. ir 2013 m. liepos 3 d. skundų VĮ Registrų centrui turinį, dėl kurių buvo priimti Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 32 bei 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas Nr. 221, teismas padarė išvadą, kad jie yra iš esmės tapatūs, nes abu skundai yra dėl to paties dalyko, pareikšti tuo pačiu pagrindu ir abiem skundais pareiškėjo reikalaujamų veiksmų atlikimas sukeltų tas pačias teisines pasekmes.

Taigi Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad K. M. 2013 m. liepos 3 d. skundas Nr. 376 yra pakartotinis, todėl paliko jį nenagrinėtą.

Antruoju ir trečiuoju skundo reikalavimais pareiškėjas prašo panaikinti pastatų teisinę registraciją, kurią atliko VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, veikiantis kaip teritorinis registratorius, t. y. pareiškėjas kelia ginčą dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimų ir / ar veiksmų (neveikimo), susijusių su nekilnojamojo turto objektų teisiniu registravimu viešame registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 30 straipsnio 1 dalį, teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Skundas centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas. Kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas. Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad Komisija nėra iš esmės išnagrinėjusi pareiškėjo reikalavimo panaikinti statinių teisinę registraciją, nes vieną kartą pareiškėjas kreipėsi praleidęs terminą, o kitą kartą kreipėsi su pakartotiniu skundu. Be to, pareiškėjas neteikė prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, kuris kaip nustatyta Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendime, yra praleistas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, kad šiuo atveju nėra Komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjo 2 ir 3 skundo reikalavimai būtų iš esmės išnagrinėti ikiteismine tvarka. Kadangi dar yra galimybė pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu K. M. skundas šioje dalyje paliktas nenagrinėtas.

III. Pareiškėjas K. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas (I t., b. l. 179–183) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-369/2013 ir netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Pirmasis ginčas buvo dėl atsisakymo pateikti dokumentus, o antrasis – dėl statinių registracijos panaikinimo.

2. Apie tai, kad statiniai (džiovykla, paminklų dirbtuvės, lentpjūvė), stovintys ant pareiškėjui priklausančios Žemės sklypo dalies, be jo sutikimo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pareiškėjas sužinojo 2012 m. lapkričio 29 d., kai buvo gautas Inspekcijos raštas Nr. 2D-17521(16.2), tačiau pareiškėjas nežinojo, kokiu viešojo administravimo subjekto sprendimu tai buvo atlikta. Tik 2013 m. gegužės 6 d. pareiškėjui tapo aišku, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atlikto veiksmus be jokio viešojo administravimo subjekto sprendimo, todėl reikėjo skųsti ne kokį nors viešojo administravimo subjekto sprendimą, o tiesiog neteisėtus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmus, kuriais dėl suklydimo ar sąmoningai buvo padaryta klaida ir statiniai neteisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nepraleisdamas vieno mėnesio termino nuo sužinojimo, t. y 2013 m. gegužės 29 d., K. M. kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl klaidos ištaisymo.

3. Atsisakymas patenkinti skundą ikiteismine tvarka, motyvuojant praleistu terminu skundui paduoti, yra Komisijos gynybinė pozicija, sprendimo argumentacija. Tai nereiškia, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra nėra pabaigta, nes sprendimas buvo priimtas.

4. Pirmosios instancijos teismas privalėjo prie šios bylos prijungti administracinę bylą Nr. I-690-162/2013 ir visas faktines aplinkybes tirti kartu, tuomet būtų paaiškėję, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo pažeista, ir kad tokiu argumentu netenkinti pareiškėjo skundo nėra faktinio, o kartu ir teisinio pagrindo.

5. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu, todėl byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo.

Atsakovai VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas ir VĮ Registrų centras prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimuose (II t., b. l. 1–5) papildomai pažymi, kad dėl 2013 m. sausio 8 d. skundo, kuriuo buvo pareikštas reikalavimas panaikinti UAB „Akmeda“ registraciją į pastatus kaip įregistruotus neteisėtai, buvo priimtas Komisijos 2013 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. 32 atsisakyti priimti pareiškėjo skundą su reikalavimu panaikinti teisinę registraciją, kadangi skundas paduotas praleidus vieno mėnesio skundo padavimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti; 2013 m. liepos 3 d. skundas, kuriuo pareikštas reikalavimas išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro statinius kaip neteisėtai įregistruotus UAB „Akmeda“ vardu, išnagrinėtas Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 221 palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą. Atsižvelgiant į 2013 m. sausio 8 d. skundo reikalavimą, pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai teigia ir klaidina teismą, jog būtent dėl atsisakymo pateikti prašomus dokumentus buvo kreiptasi ikiteismine tvarka į Komisiją. Rašytiniai įrodymai šią aplinkybę paneigia, kadangi pareiškėjo prašymas dėl dokumentų kopijų buvo tik vienas iš reikalavimų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Akmeda“ atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas (II t., b. l. 12–13).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiklos viešojo administravimo srityje.

Bylos medžiaga rodo, kad K. M., atstovaujamas UAB „Almontus“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui pateikė 2013 m. gegužės 29 d. prašymą išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro nekilnojamuosius daiktus: džiovyklą, paminklų dirbtuvę ir lentpjūvę, ir UAB „Akmeda“ daiktines teises į juos. Išnagrinėjęs šį kreipimąsi, teritorinis registratorius 2013 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-561 K. M. prašymą atmesti. Jam nepalankų VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-561 pareiškėjas apskundė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2013 m. liepos 8 d. pateikdamas skundą centriniam registratoriui. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 221 iš dalies tenkino 2013 m. liepos 8 d. gautą pareiškėjo skundą – panaikino VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-561, K. M. atstovo skundą dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus (džiovyklą, paminklų dirbtuvę ir lentpjūvę) bei UAB „Akmeda“ nuosavybės teisę į juos palikdama nenagrinėtą.

Pažymėtina, jog administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, skunde (prašyme) suformuluodamas materialinį teisinį reikalavimą (skundo (prašymo) dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo (prašymo) pagrindą) (ABTĮ 23 str. 1 d. 7, 8 p.). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. privalo bylą nagrinėti pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose.

Šiuo atveju matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priėmė nagrinėti 2013 m. rugsėjo 16 d. registruotą pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame K. M. pareiškė reikalavimą panaikinti Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalį palikti jo skundą nenagrinėtą. Kadangi kitos Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalies pareiškėjas vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi neskundė, konstatuotina, kad ginčas dėl teritorinio registratoriaus 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-561 teisėtumo ir pagrįstumo baigėsi išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą stadijoje, t. y. į teismą nepersikėlė. Todėl teisėjų kolegija nekvestionuodama atitinkamų VĮ Registrų centro išvadų, nutartyje pasisakys tik dėl pirmiau minėto procedūrinio aspekto, glaudžiai susijusio su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 ir 33 straipsniuose nurodytų asmenų prašymų, kuriais siekiama skirtingo turinio teisių įgyvendinimo, analize.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 31 ir 32 punktų reguliavimą, 2011 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-211/2011 konstatavo, kad sprendimas įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus įforminamas įrašant duomenis į registro centrinį duomenų banką, o jo priėmimo data pripažintina duomenų įrašymo į registro centrinį duomenų banką data.

Patikrinusi nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo požiūriu, teisėjų kolegija nustatė, kad ginčo nekilnojamieji daiktai buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu. Tuo pačiu administraciniu aktu į Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyti duomenys apie UAB „Akmeda“ daiktines teises (I t., b. l. 25–26). Sužinojęs apie tai ir 2013 m. gegužės 6 d. išsireikalavęs iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo dokumentus, kurių pagrindu buvo tenkinas UAB „Akmeda“ prašymas, pareiškėjas 2013 m. gegužės 29 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių dėl, jo nuomone, klaidingų Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymo, t. y. atitinkamų įrašų panaikinimo. Teritorinis registratorius pareiškėjo prašymą atmetė, 2013 m. birželio 14 d. raštu Nr. (4.6.10.)RS-561 paaiškindamas savo sprendimo motyvus. 2013 m. liepos 3 d. skunde aiškiai įvardydamas, kad nesutinka su VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. atsisakymu Nr. (4.6.10.)RS-561 atlikti reikalaujamus išregistravimo veiksmus, K. M. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, veikiantį kaip privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. VĮ Registrų centras, padaręs išvadą, kad be kita ko pareiškėjas kelia ginčą dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo, 2013 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. 221 įformino perteklinį, faktiniams bylos duomenims prieštaraujantį, administracinį sprendimą iš esmės nenagrinėti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo teisėtumo klausimo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimas keičiamas ir Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 apskųstoji dalis naikinama.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybę, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-561 yra panaikintas Komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 221 ir administracinės bylos šalių ginčas dėl to teisme nevyksta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo išvestinio pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą išregistruoti pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. Be to, pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, nagrinėjimas. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byla dalyje dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastatus pripažinimo neteisėtais nuo įregistravimo momento nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. 221 dalį, kuria K. M. atstovo skundas dėl teritorinio registratoriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo paliktas nenagrinėtas.

Administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo pripažinti neteisėtais valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo veiksmus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pastatus nuo įregistravimo momento nutraukti.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė