AS-512-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-512-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00299-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1, 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. B. 2015 m. sausio 13 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 1D-231(11); 3) priteisti iš VRM 3 900,54 Eur (13 467,80 Lt) valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (skunde nurodytas laikotarpis „iki 2012 m. rugpjūčio mėn.“ laikytinas rašymo apsirikimu, kadangi iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos pažymos apie pareiškėjui neišmokėtą pensiją matyti, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.).

Pareiškėjas mano, jog termino skundui paduoti nėra praleidęs, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. Tačiau teismui nustačius, kad terminas yra praleistas, pareiškėjas prašo jį atnaujinti. Prašymą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pateiktu išaiškinimu, jog ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, todėl buvo žymiai apsunkinta jo teisė į teisminę gynybą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi (b. l. 14–16) pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą netenkino ir atsisakė priimti V. K. B. skundą; įsiteisėjus nutarčiai, skundą grąžino pareiškėjui. Be to, teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus, kartu pateikdamas motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teismas rėmėsi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi. Nurodė, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodė, jog termino nepraleido, jis turi būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo dienos – 2012 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas iki tol buvo įsitikinęs, kad Seimo priimami įstatymai yra teisėti, manė, kad pensijos sumažinimas yra laikinas ir pasibaigus krizei, pensijos ne tik bus atstatytos į prieš krizę buvusį lygį, bet ir kompensuoti praradimai dėl pensijos mažinimo. Be to, pareiškėjas prie skundo pridėjo medicininius dokumentus.

Vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota nagrinėjant ginčus dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, t. y. gavęs pirmąją sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2015 m. kovo 13 d., t. y. praleidęs paminėtą 3 metų terminą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai, kad jis tik po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo sužinojo apie neteisėtai sumažintą pensiją ir kad tik nuo šio momento turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, laikytini nepagrįstais. Pareiškėjo nurodytos kreipimosi į teismą termino dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo praleidimo priežastys yra abstrakčios ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, todėl netenkinamas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduoti.

LVAT, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad terminas skundui paduoti atnaujinamas, jeigu nustatomos konkrečios aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios bei sudariusios jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, nes įstatymų leidėjas, nustatydamas procesinius terminus tam tikriems veiksmams atlikti siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje terminų atnaujinimo klausimai sprendžiami atsižvelgiant ne tik į tai, kad ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas dėl kreipimosi į teismą procesinio termino dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, bet ir kiekvienu atveju vertinant pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, dėl kurių jis praleido skundo padavimo terminą (LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-146-937-14). Pareiškėjo pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad jis 2009 m. vasario 8 d. buvo operuotas bei 2014 m. gruodžio 2 d. atliktas instrumentinis tyrimas, tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė objektyviai jam sutrukdė laiku kreiptis į teismą. Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas dėl subjektyvių veiksnių praleido terminą kreiptis į teismą su skundu. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip individualios objektyvios aplinkybės, kurios realiai sutrukdė paduoti skundą anksčiau nei 2015 m. sausio 13 d.

Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti netenkinamas ir reikalavimą priteisti iš VRM neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį 3 900,54 Eur (13 467,80 Lt) už 2010 m. sausio mėnesio – 2012 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpį atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Be to, pareiškėjas prašo panaikinti ir VRM 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 1D-231(11). Šią skundo dalį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), kadangi pareiškėjo ginčijamas sprendimas pagrindžia, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo, tačiau tai nėra administracinis aktas, skųstinas administraciniam teismui ir negali būti savarankišku reikalavimu. Tokio pobūdžio ginčams nenustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.

III. Pareiškėjas V. K. B. atskiruoju skundu (b. l. 18–21) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškino, kad priėmus Laikinąjį įstatymą, manė, jog pensijų mažinimas yra teisėtas, o Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, jis tikėjosi, kad susidariusios nepriemokos bus grąžintos, nes 2003 m. Lietuvoje buvo kilusi panaši situacija, kai dėl krizės buvo sumažintos pareigūnų ir karių pensijos, tačiau tuo metu visos pensijų nepriemokos buvo kompensuotos be teismo. Taigi, pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris prieštarauja jau suformuotai LVAT praktikai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš pareiškėjo 2015 m. sausio 13 d. teismui pateikto skundo turinio bei prie skundo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti teisinį ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant atitinkamas Laikinojo įstatymo nuostatas, priteisimo.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymas Nr. XI-537), Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsniuose nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau vėlesniais pakeitimais šio įstatymo nuostatų galiojimas buvo pratęstas – nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XII-92). Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymu Laikinojo įstatymo 5 straipsnis nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios.

Atsižvelgusi į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas, skunde apibrėžtas bendru terminu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai. Remdamasi LVAT praktika, suformuota 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 bei 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kolegija pažymi, jog pareiškėjas apie jo teises pažeidžiančius atsakovo veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėnesį, t. y. gavęs pirmą sumažintą valstybinę pensiją, išmokėtą už 2010 m. sausio mėnesį, o į teismą dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos kreipėsi 2015 m. sausio 13 d., t. y. praleidęs 3 metų terminą minėtam reikalavimui pareikšti. Kita vertus, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. XI-1821) pirmoji pagal Laikinojo įstatymo nuostatas apribota valstybinė pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2012 m. vasario mėnesį, todėl akivaizdu, jog 3 metų procesiniai terminai dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų pagrindu 2012–2013 m. susidariusio Lietuvos valstybės įsiskolinimo priteisimo 2015 m. sausio 13 d. dar nebuvo pasibaigę.

Kadangi pareiškėjo skundo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, susidariusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., naikintina, o šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti ir pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti VRM 2015 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 1D-231(11) priėmimo klausimą.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS-56-502/2015, Nr. AS-59-502/2015, Nr. AS-192-556/2015, Nr. AS-195-556/2015).

Konstatavus, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą reikalavimui dėl 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu susidariusios nepriemokos pareikšti, spręstinas klausimas dėl termino minėtam reikalavimui pateikti atnaujinimo.

Pasisakydama šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti per 2010 m. sausio – 2011 m. gruodžio mėnesio laikotarpį susidariusią nepriemoką teismui padavė praėjus daugiau nei 2 metams nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo (2012 m. rugsėjo 21 d.). Procesinis terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo aiškiai buvo nurodytas LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, tačiau net skaičiuojant nuo LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika šios kategorijos bylose, pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas nepagrįstai ilgai delsiant.

Šiuo klausimu reikšminga LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, kurioje akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris įpareigoja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliūtimi atnaujinti praleistą terminą. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodytoje administracinėje byloje neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimą teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, nenurodant jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių. Taigi šis elgesys, pasireiškęs neveikimu, išplėstinei teisėjų kolegijai leido daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Analogiški vertinimai pateikti ir kitose LVAT nutartyse (žr. nutartis administracinėse bylose: Nr. AS525-924/2014; Nr. AS756-1281/2014; Nr. AS822-1163/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo į bylą pateikti medicininiai dokumentai (b. l. 12, 13) nelaikytini pateisinama, objektyvia įstatymų nustatyto 3 metų kreipimosi į teismą termino praleidimo priežastimi.

Atsižvelgdama į LVAT praktiką bei įvertinusi tai, kad į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2015 m. sausio 13 d., o prašydamas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą jokių individualių termino praleidimą pateisinančių aplinkybių nenurodė, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas, kiek jis susijęs su pareiškėjo reikalavimu dėl nepriemokos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., atitinka anksčiau minėtą LVAT praktiką. Šioje dalyje teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuria atisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteisimo, naikinama ir šios skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. B. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį priteisti už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė