A-525-1254-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1254/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01522-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Š. padavė teismui skundą (b. l. 2-3), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. 40-12-IL-1144 (b. l. 5) ir įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities VPK išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – ir Leidimas), užregistruoti dujinį pistoletą BLOW MAGNUM F 92,9 mm, Nr. 6-120732, įgytą ir turėtą iki 2011 m. kovo 1 d.

Skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 5 d. jis kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Šiaulių apskrities VPK 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. 40-12-IL-1144 šį prašymą atmetė. Atsisakymas išduoti Leidimą motyvuojamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 57 punktu , Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Manė, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei turi būti panaikintas.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas, BK) 97 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Šiaulių apskrities VPK atsisakymą išduoti Leidimą motyvuoja vien tik tuo, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos. Tačiau tai motyvuoja Pakruojo rajono teismo 1988 m. sausio 19 d. nuosprendžiu. Nuo šio teismo nuosprendžio yra praėję daugiau nei 25 metai, per šiuos 25 metus jokių naujų nusikaltimų nėra padaręs. Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas už eismo įvykį, t. y. netyčinį nusikaltimą, todėl remiantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatomis nėra jokio pagrindo taikyti Taisyklių 57 punktą, minėtas Įstatymo nuostatas, kadangi teistumas yra išnykęs.

Atsakovas Šiaulių apskrities VPK teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 16-17) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad gavus V. Š. prašymą dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir užregistruoti dujinį pistoletą, atliekant Taisyklių 53 punkte nurodytus patikrinimus, gautas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie V. Š., kuriame pateikta informacija, kad Pakruojo rajono teismas 1988 m. sausio 19 d. nuosprendžiu jį pripažino kaltu padarius nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso 128 straipsnio 2 dalį (palikimas pavojingoje gyvybei padėtyje) ir 246 straipsnio 3 dalį (transporto priemonę vairuojančio asmens pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, jeigu tai sukėlė nukentėjusiojo mirtį arba padarė jam sunkų kūno sužalojimą) ir skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę. V. Š. nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus. Šios veikos kriminalizuojamos ir pagal BK 281 straipsnį už tai, kad asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, ir šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų, t. y. didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Taisyklių 57 punktu (išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus atsisakoma Įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais), Įstatymo 17 straipsnio (teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai) 1 dalimi (B ir C kategorijų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo) 2 dalimi (nesantis nepriekaištingos reputacijos), 18 straipsnio 2 dalimi (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), pareiškėjui atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. V. Š. pasiūlyta pateikti pasiūlymus dėl jam priklausančio ginklo BLOW MAGNUM F 92,9 mm, Nr. 6-120732 realizavimo.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu (b. l. 24-27) pareiškėjo V. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, kurie, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) netaikomi asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.

Nurodė, kad Pakeitimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgdamas į Pakruojo rajono teismo 1988 m. sausio 19 d. nuosprendį pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas yra pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreipė dėmesį, kad Pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose apibrėžtos aplinkybės (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą arba nusikaltimą), kurių taikymui teistumo išnykimas nėra reikšmingas. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimo nuostatomis, teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Be to, ta aplinkybė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą, kaip savarankiškas pagrindas numatytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Teismas vertino, kad pareiškėjo prašymas išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus Šiaulių apskrities VPK buvo pateiktas 2013 m. rugpjūčio 5 d. Pareiškėjas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiko antrosios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1146) numatytos sąlygos, nes jis prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymui, nebuvo įsigijęs ginklo. Pažymėjo, kad Pakeitimo įstatymo sąlygose nurodant ginklo įsigijimą turimas omenyje teisėtas įsigijimas, t. y. ne ginklo faktinis turėjimas, o leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus turėjimas.

Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui tinkamai taikytos griežtesnės Įstatymo nuostatos, pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą, pareiškėjas pagrįstai nelaikytas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teisėjų kolegija vertino, kad Šiaulių apskrities VPK, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė išduoti leidimą pareiškėjui įsigyti ginklą. Konstatavo, kad taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą ginklui.

III. Pareiškėjas V. Š. padavė apeliacinį skundą (b. l. 29-31), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti jam, V. Š., neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir užregistruoti dujinį pistoletą BLOW MAGNUM F 92,9 mm, Nr. 6-120732, įgytą ir turėtą iki 2011 m. kovo 1 d.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

Be argumentų, nurodytų skunde pirmosios instancijos teismui pažymi, kad pareikšėjas atitinka Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nustatytas dvi sąlygas. Aplinkybė, dėl kurios pareiškėjui taikomi apribojimai, įvykusi 1988 m., t. y. iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, ginklą taip pat įgijo ir laikė iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo nebuvo reikalavimų turėti leidimą įgyti šios kategorijos ginklus, jie buvo laisvai ir visiems pardavinėjami, todėl jo faktinis ginklo turėjimas turėtų būti traktuotinas kaip teisėtas įsigijimas, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, o ne vien faktinis ginklo turėjimas.

Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 36) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus konstatavus, jog pareiškėjas nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. rugpjūčio 5 d. gavęs V. Š. prašymą išduoti leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir atlikdamas patikrinimus nustatė, kad pareiškėjas Pakruojo rajono teismo 1988 m. sausio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Baudžiamojo kodekso 128 straipsnio 2 dalį ir 246 straipsnio 3 dalį. Remdamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui prašomą Leidimą.

Byloje nėra ginčo dėl minėto nustatyto fakto apie pareiškėjo teistumą, pareiškėjas nesutinka su šio fakto vertinimu ir atsižvelgimu į šį faktą taikant teisės aktų nuostatas.

Pareiškėjas prašė Leidimo dujiniam pistoletui BLOW MAGNUM F 92,9 mm, Nr. 6-120732 laikyti (nešiotis).

Nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojo nauja, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XI-1146 patvirtinta, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcija. Pagal Įstatymo 5 straipsnį, C kategorijai priskiriami, be kita ko, dujiniai pistoletai (revolveriai). Šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B ir C kategorijos ginklų bei šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Kaip minėta, to paties Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Pareiškėjo teigimu, jo atžvilgiu neturėtų būti taikomos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, jis neturėtų būti laikomas nesantis nepriekaištingos reputacijos, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnio 6 dalimi, išnykus teistumui, kaip yra pareiškėjo atveju, asmenys laikomi neteistais.

Šiuo aspektu, teisėjų kolegija akcentuoja, jog kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, teistumo išnykimas aptariamų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatų taikymui nėra reikšmingas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos nuosekliai laikosi savo praktikoje ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat konstatuodamas, jog sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-233-13, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1233-12). Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas parinko formuluotę „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“, neminėdamas šio pripažinimo momento laike, neminėdamas teistumo ar jo išnykimo, tokiu būdu siekdamas įtvirtinti atsižvelgimą į prašančio išduoti Leidimą asmens elgesį praeityje, kad būtų įvertinta tokio asmens galima grėsmė visuomenei, asmeniui įsigijus ginklą.

Pagal ankstesnę Įstatymo redakciją, galiojusią iki 2011 m. kovo 1 d., dujiniai ginklai (pistoletai (revolveriai)) buvo priskiriami D kategorijos ginklams, kuriems leidimai įsigyti ir turėti juos nebuvo būtini (6 str., 13 str.).

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 2 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys įsigaliojo 2010 m. gruodžio 4 d. Minėto 2 straipsnio 2 dalis nustatė, jog asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo (2 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo (2 straipsnio 4 dalis). Taigi tokiu būdu reglamentuotas Įstatymo 18 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., taikymas laike.

Tačiau minėtas Pakeitimo įstatymo 2 straipsnis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XI-2156 pakeistas, pakeičiant be kitą ko 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstant taip: „Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Šis pakeitimas įsigaliojo 2012 m. liepos 12 d.

Pareiškėjas prašymą dėl leidimo išdavimo pateikė 2013 m. rugpjūčio 5 d., taigi galiojant Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2012 m. birželio 29 d. redakcijai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju, sprendžiant, ar pareiškėjui taikytini Įstatymo 18 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taikytina nuo 2012 m. liepos 12 d. galiojusi, t. y. ir pareiškėjo kreipimosi dėl Leidimo išdavimo metu galiojusi, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio redakcija, nepaisant to, kad, kaip minėta, iki 2011 m. kovo 1 d. leidimai dujiniams ginklams laikyti nebuvo reikalingi. Kaip pasisakė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgiant į ginklų, kaip nuosavybės objektų, kurių civilinė apyvarta yra ribojama, prigimtį, nebūtų pagrįsta situacija, kai asmeniui, remiantis tuo, jog iki pasikeitusio teisinio reguliavimo leidimo laikyti (nešiotis) jo turimus ginklus nereikėjo ir jam nebuvo keliamas nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimas, jam vėliau būtų leidžiama legalizuoti turimus ginklus, neatsižvelgiant į tai, kad legalizavimo metu jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kaip to reikalauja pasikeitęs teisinis reglamentavimas (2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-854-13). Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad šis teisės aktų aiškinimas nepažeidžia bendrojo teisės principo – įstatymas atgal negalioja (lex retro non agit), nes atitinkami teisiniai santykiai nebuvo susiformavę, nebuvo nustatytas reguliavimas, įpareigojantis turėti leidimą tam tikrų kategorijų ginklams, todėl negalima tvirtinti, kad nauju teisiniu reguliavimu įsiterpiama į susiformavusius teisinius santykius.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taikė netinkamą, ankstesnę, t. y. 2010 m. lapkričio 18 d., Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio redakciją, nors ir pasisakė, kad turi būti atsižvelgiama į leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus turėjimą.

Dėl nurodytų priežasčių byloje nėra reikšmingas ginklo įsigijimo momentas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taigi šiuo atveju pagrįstai taikytinas Įstatymo 18 straipsnio redakcijos, įsigaliojusios nuo 2011 m. kovo 1 d., 2 dalies 2 punktas, pagal kurį, atsižvelgiant į aptartas nustatytas aplinkybes, pareiškėjas pagrįstai pripažintas nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Apibendrindama anksčiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, keičiami tik šio sprendimo motyvai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas