A-525-2284-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-2284/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06253-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BMA LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BMA LT“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „BMA LT“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „BMA LT“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir atsakovas, LRTK, Komisija) 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KS-168 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „PBK Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ (toliau – ir Sprendimas).

Nurodė, kad atsakovas, laikinai stabdydamas televizijos kanalo „Pirmasis Baltijos kanalas“ (toliau – ir PBK) laidų transliacijas, turėjo taikyti reguliavimą, skirtą programoms, transliuojamoms iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių. Pažymėjo, kad programa PBK yra Latvijos audiovizualinių paslaugų tiekėjo kanalas, todėl, kai programos transliuojamos ar retransliuojamos iš ES valstybių narių, tokius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 341 straipsnio 3 dalis ir Direktyva 2010/13/ES. Pareiškėjo teigimu, Komisija neturi teisės spręsti dėl Latvijos reguliatoriaus kompetencijoje esančių programų iš ne ES, Europos ekonominės erdvės ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų (toliau – ir Europos konvencija) ratifikavusių valstybių stabdymo.

Nurodė, kad Komisijos nustatyta sankcija už vienkartinį vienos netinkamos laidos „Žmogus ir įstatymas“ (toliau – ir Laida) transliavimą yra neproporcinga. Komisija, uždrausdama visų PBK programų iš ne ES, Europos ekonominės erdvės ir Europos konvenciją ratifikavusių Europos valstybių transliacijas, pažeidė pareigą objektyviai įvertinti visas aplinkybes, atsižvelgti į siekiamus tikslus, pažeidimą ir neproporcingai ja nevaržyti asmens teisių. Pažymėjo, kad sankcija turi atitikti suformuotą administracinę praktiką.

Pareiškėjo vertinimu, sankcijos taikymas yra diskriminuojantis, kuris draudžiamas pagal ES direktyvą 2006/123/EB. Sprendimu transliavimo apribojimai taikomi PBK laidų elementams (atskiroms programoms), atsižvelgiant į jų kilmę, o tuo pačiu metu tokie paslaugų teikimo apribojimai netaikomi kitiems audiovizualinių paslaugų teikėjams, veikiantiems Lietuvos rinkoje bei transliuojantiems ar retransliuojantiems programas iš tų pačių šalių. Tvirtino, kad Komisija pažeidė sąžiningos konkurencijos visuomenės informavimo srityje reikalavimą. Komisijos draudimą retransliuoti ne tik Laidą, bet apskritai visas PBK retransliacijas iš ne ES, Europos ekonominės erdvės ir Europos konvenciją ratifikavusių valstybių, laikė pažeidžiančiu sąžiningą konkurenciją, nes kitos programos toliau gali retransliuoti laidas iš šių šalių.

Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas padarė esminį procedūrinį pažeidimą, neužtikrindamas pareiškėjo teisės būti išklausytam, nes pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė išdėstyti savo pozicijos. Atsakovo neveikimas lėmė, kad jis negalėjo objektyviai ir nešališkai įvertinti visų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Tvirtino, kad Komisija ne tik padarė esminius procedūrinius pažeidimus, tačiau ir dėl neveikimo pažeidė pareigą priimti aiškius ir motyvuotus sprendimus. Komisijos sprendime nurodyta programa pavadinimu „PBK Lithuania“ neegzistuoja, o sprendimo įpareigojimas retransliuotojams pažeidžia Įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Atsakovas pats negali aiškiai nurodyti, kaip identifikuoti programas ar laidas, kurių transliacijos laikinai stabdomos, todėl darė išvadą, kad Sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų individualaus administracinio akto reikalavimų.

Nurodė, kad pareiškėjas užsiima PBK programos administravimu ir distribucija kitiems Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems retransliuotojams. Pareiškėją kontroliuoja bei 100 procentų akcijų valdo UAB „Pirmais Baltijas Kanals“, kuris yra valdomas koncerno „Baltijas Mediju Alliance“. Pažymėjo, kad pareiškėjui yra suteikta teisė administruoti „Baltijas Mediju Alliance“ vykdomas verslo operacijas Lietuvos Respublikoje bei sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikoje veikiančių kabelinių televizijų operatoriais dėl koncernui priklausančių televizijos programų retransliavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, veikiant teisės aktų nustatyta tvarka, Latvijos Respublikoje išduotų audiovizualinių paslaugų teikimo licencijų pagrindu. Pabrėžė, kad pareiškėjas yra distributorius (platintojas), kuris užtikrina programų patekimą į Lietuvos rinką bei koordinuoja televizijos programų veiksmingą retransliavimą (sudaro sutartis su konkrečiais programų retransliuotojais).

Ginčijamas Komisijos sprendimas, kuriuo Komisija įpareigojo Lietuvos jurisdikcijai priklausančius retransliuotojus 3 mėnesius sustabdyti visų PBK laidų iš ne ES, Europos ekonominės erdvės ir Europos konvenciją ratifikavusių valstybių, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, objektyviai pažeidė pareiškėjo, kaip asmens, kuris užtikrina PBK laidų retransliavimą ir gauna pajamas iš šios veiklos, teises ir teisėtus interesus, apribojo jo komercinės veiklos galimybes Lietuvoje bei įtakojo administruojamos programos retransliavimą Lietuvoje. Tvirtino, kad tai, jog Sprendimas taikytinas tiesiogiai pareiškėjo atžvilgiu bei sukelia jam teisines pasekmes papildomai patvirtino ir pareiškėjo susirašinėjimai su PBK retransliuotojais Lietuvoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1043/2013, kurioje pareiškėjas buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2013 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikoje retransliuotos PBK televizijos programos Laidoje buvo parodytas 19 min. 16 sek. trukmės vaizdo reportažas apie istorinius 1991 m. sausio 13 d. įvykius Lietuvos Respublikoje. 2013 m. spalio 8 d. Atsakovas dėl Laidos turinio kreipėsi į Laidos transliuotoją SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ ir Latvijos nacionalinę elektroninės žiniasklaidos tarnybą, prašydamas už šį įvykį atsiprašyti, paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją bei užtikrinti, kad ši programa ateityje nebus rodoma. Programos transliuotojas, atsakydamas į Komisijos raštą, nurodė, kad nei SIA „Pirmais Baltijas Kanals“, nei jos darbuotojai, žurnalistai, prodiuseriai niekaip neprisidėjo prie Laidos kūrimo.

2013 m. spalio 9 d. atsakovas, įvertinęs per visuomenės informavimo priemones paskelbtos Laidos apie 1991 m. sausio 13 d. įvykius turinį, 2013 m. spalio 9 d. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininko L. S. ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktoriaus D. J. pateiktas ekspertines nuomones dėl Laidoje paskleistos informacijos, faktą, kad SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ nurodė neturinti galimybės kontroliuoti per PBK televizijos programą transliuojamų programų turinio, taip pat kad SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ Latvijos kompetentingos institucijos nustatyta tvarka jau buvo bausta, nusprendė įpareigoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančius televizijos programų retransliuotojus laikinai sustabdyti PBK televizijos programą sudarančių iš ne ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priimtas sprendimas buvo sankcionuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo.

Pažymėjo, jog UAB „BMA LT“ nagrinėjamoje byloje nėra tinkamas pareiškėjas. Sprendimas privalomus įpareigojimus numatė ir yra skirtas konkrečiai individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei – Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems ir Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantiems televizijos programų retransliuotojams. Rėmėsi Įstatymo 31 straipsniu, nustatančiu, kad televizijos programų retransliavimo veikla, išskyrus retransliavimą elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra televizijos programų retransliavimas, yra licencijuojama. Tvirtino, kad pareiškėjas nėra asmuo, retransliuojantis visuomenei nepakeistas transliuojamas televizijos programas arba atskiras programas, ir neturi Komisijos išduotos licencijos verstis televizijos programų retransliavimo veikla.

Nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu skundžiamas sprendimas nėra taikomas ir jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Atkreipė dėmesį, kad net ir panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjo statusas niekaip nepasikeistų. Tvirtino, kad priimtas Sprendimas niekaip neriboja pareiškėjo ir SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ galimybių tinkamai veikti, nes Sprendimu yra sustabdytas ne PBK televizijos programos, kurią transliuoja SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ ir dėl kurios retransliavimo pareiškėjas sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje veikiančiais retransliuotojais, bet atskirų PBK televizijos programos tinklelį sudarančių programų iš ne ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų neratifikavusių Europos valstybių retransliavimas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai skunde tapatino dvi skirtingas sąvokas – „televizijos programa“ ir „programa“. Atkreipė dėmesį, kad Sprendimu PBK televizijos programos transliacija nėra sustabdyta, šios televizijos programos transliuotojas nėra įpareigotas pakeisti televizijos programos turinį bei jo atžvilgiu nėra nustatyti jokie kiti privalomi vykdyti įpareigojimai. Atsakovas teigė, kad SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ gali vykdyti PBK televizijos programos transliavimo veiklą ta pačia apimtimi, kokia vykdė iki Sprendimo priėmimo, tuo tarpu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys retransliuotojai priklausomai nuo PBK televizijos programos turinio atitinkami gali retransliuoti visas ar dalį šios televizijos programos programų, kurių kilmės valstybė nėra ES valstybė narė, Europos ekonominės erdvės valstybė ar kita Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusi valstybė.

Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantiems subjektams Komisijos Sprendimu taikyto laikino pobūdžio poveikio priemonės nepažeidė nei pareiškėjo, nei su juo susijusios Latvijos bendrovės teisių ar įstatymo saugomų interesų, nesukėlė jiems jokių teisinių pasekmių, taip pat neturėjo įtakos pareiškėjo galimybėms vykdyti ūkinę – komercinę veiklą. Tvirtino, kad Sprendime aiškiai nurodytos retransliuotojams taikomos poveikio priemonės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu (t. II, b. l. 109-114) pareiškėjo UAB „BMA LT“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, jog 2013 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikoje retransliuotos PBK televizijos programos Laidoje buvo parodytas vaizdo reportažas apie istorinius 1991 m. sausio 13 d. įvykius Lietuvos Respublikoje (t. II, b. l. 12-20). 2013 m. spalio 8 d. atsakovas Komisija dėl Laidos turinio kreipėsi į programos „Žmogus ir įstatymas“ transliuotoją SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ ir į Latvijos nacionalinę elektroninės žiniasklaidos tarnybą, prašydamas už šį įvykį atsiprašyti, paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją bei užtikrinti, kad ši programa ateityje rodoma nebus (t. II, b. l. 22, 24). 2013 m. spalio 9 d. programos transliuotojas SIA „Pirmais Baltijas Kanals“, atsakydamas į Komisijos raštą, nurodė, kad nei transliuotojas, nei jo darbuotojai, žurnalistai niekaip neprisidėjo prie programos „Žmogus ir įstatymas“ kūrimo, kad apgailestauja dėl transliuotos programos pasekmių ir yra pasirengęs savo visuomenės informavimo priemonėje suteikti galimybę 1991 m. sausio 13 d. įvykių tema pasisakyti visuomenės atstovams (t. II, b. l. 26). 2013 m. spalio 9 d. atsakovas Komisija, įvertinęs Laidos turinį, pateiktas ekspertines nuomones bei tai, kad SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ nurodė, jog neturi galimybės kontroliuoti per PBK televizijos programą transliuojamų programų turinio, kad SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ buvo bausta dėl neobjektyvaus ir nevisapusiško programos „Amžiaus paslaptys“ turinio, nusprendė įpareigoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančius televizijos programų retransliuotojus laikinai sustabdyti PBK televizijos programą sudarančių programų iš ne ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (t. II, b. l. 27–28, 29, 32–33, 36–39; t. I, b. l. 40–46, 47). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 14 d. nutartimi sankcionavo Komisijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KS-168 (t. II, b. l. 34-35).

Ginčas kilo dėl 2013 m. spalio 9 d. Komisijos sprendimo „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „PBK Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“ teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio, ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio 2–4 punktų nuostatomis bei LVAT praktika ir nurodė, kad su pareiškėjo argumentais nesutinka. Pareiškėjas skunde teigė, kad priimtas Komisijos Sprendimas objektyviai pažeidė jo, kaip asmens, kuris užtikrina PBK laidų retransliavimą ir gauna pajamas iš šios veiklos, teises ir teisėtus interesus, apribojo jo komercinės veiklos galimybes Lietuvoje bei įtakojo administruojamos programos retransliavimą Lietuvoje. Pareiškėjo teigimu, tai, kad Sprendimas taikytinas tiesiogiai pareiškėjo atžvilgiu bei sukėlė jam teisines pasekmes papildomai patvirtina pareiškėjo susirašinėjimai su PBK retransliuotojais Lietuvoje ir LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1043/2013, kurioje pareiškėjas buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, kad jis užsiima PBK programos administravimu ir distribucija kitiems Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems retransliuotojams ir užtikrina programų patekimą į Lietuvos rinką. Taigi, pareiškėjas yra SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ televizijos programos distributorius (platintojas), tačiau nėra asmuo, retransliuojantis visuomenei nepakeistas transliuojamas televizijos programas arba atskiras programas.

Įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veikla yra licencijuojama, išskyrus radijo programų transliavimą ir retransliavimą elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, taip pat fizinių asmenų nekomerciniais tikslais šiais tinklais atliekamą transliavimą. Asmenys, norintys verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją. Byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų, kad pareiškėjas turi Komisijos išduotą licenciją verstis programų retransliavimo veikla. Šių aplinkybių pareiškėjas neneigė.

Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Komisijos Sprendimo turimo matyti, kad jis privalomus įpareigojimus nustatė konkrečiai subjektų grupei, t. y. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems ir Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantiems televizijos programų retransliuotojams, tačiau pareiškėjas nėra Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantis retransliuotojas, todėl, kaip teisingai Komisija pažymėjo, skundžiamas Sprendimas nėra taikomas pareiškėjui ir nesukelia jam jokių teisinių pasekmių.

Pareiškėjas tvirtino, jog UAB „BMA LT“ yra subjektas, patiriantis Sprendimo pasekmes – pareiškėjo ir retransliuotojų susirašinėjimai dėl Sprendimo. Teismas, atsakydamas į šiuos pareiškėjo argumentus, pažymėjo, kad UAB „BMA LT“ ir Lietuvos Respublikoje veikiantys retransliuotojai yra susiję sutartiniais santykiais, nes pareiškėjas yra transliuotojo SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ teisių pardavėjas (platintojas), tačiau tai, kad pareiškėjas yra sudaręs sutartis su Lietuvos Respublikoje veikiančiais retransliuotojais, nesudarė pagrindo tvirtinti, kad Komisijos priimtas Sprendimas daro įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismas pabrėžė, kad priimtas Sprendimas neapribojo nei transliuotojo SIA „Pirmais Baltijas Kanals“, nei pareiškėjo teisių parduoti televizijos programos.

Sprendimu PBK televizijos programos, kurią transliuoja SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ ir dėl kurios retransliavimo pareiškėjas sudaro sutartis su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje veikiančiais retransliuotojais, transliacija Lietuvos Respublikoje nebuvo sustabdyta. Sprendimu buvo sustabdytas atskirų PBK televizijos programos tinklelį sudarančių programų iš ne ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų neratifikavusių Europos valstybių retransliavimas.

Pareiškėjo teigimu, tai, kad Sprendimas taikytinas tiesiogiai pareiškėjo atžvilgiu, patvirtino ir LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1043/2013, kurioje pareiškėjas buvo įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Iš informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad minėtoje administracinėje byloje ginčas buvo kilęs tarp Komisijos ir retransliuotojo AB „TEO LT“, kur AB „TEO LT“ kreipėsi į Komisiją su prašymu pakeisti retransliuojamą televizijos programų tinklelį, t. y. pakeisti licencijos sąlygas. Teismai, sprendę šį ginčą, pažymėjo, kad Komisija dėl pateikto AB „TEO LT“ prašymo turėjo priimti VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą (tenkinantį/netenkinantį pareiškėjo prašymą), tačiau to nepadarė. Iš teismų sprendimų matyti, kad Bendrovė minėtoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo dalyvavimas trečiuoju suinteresuotu asmeniu neturi jokios įtakos šiame keliamame ginče. Administracinėje byloje Nr. A822-1043/2013 pareiškėjas trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas, nes pareiškėjas AB „TEO LT“ siekė pakeisti licencijos Nr. T405st sąlygas – įtraukti televizijos programą PBK, kurios distribucija Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems retransliuotojams užsiima UAB „BMA LT“.

Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantiems subjektams Sprendimu taikytos laikino pobūdžio poveikio priemonės nepažeidė nei pareiškėjo, nei SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ teisių, nesukėlė jiems jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje veikiančių retransliuotojų sutartiniai susitarimai ir įsipareigojimai spręstini tarp šių šalių. Komisijos priimtas Sprendimas privalomus įpareigojimus nustatė Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems ir Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantiems televizijos programų retransliuotojams. Kadangi nei SIA „Pirmais Baltijas Kanals“, nei UAB „BMA LT“ nėra Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantis televizijos programų retransliuotojas, todėl neturi materialinio suinteresuotumo ir teisės skųsti šį Sprendimą.

Nenustačius pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo dėl byloje pareikšto reikalavimo, šis atmestas.

III. Pareiškėjas UAB „BMA LT“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 118-144), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. KS-168 „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „PBK Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas tuo, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas skundą dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo, netinkamai taikė teisinio suinteresuotumo požymius ir aiškino Komisijos Sprendimu UAB „BMA LT“ sukeltas teisines pasekmes, neatsižvelgė į tai, kad apeliantas įrodė, jog Komisijos Sprendimas pažeidė jo teises (UAB „BMA LT“ buvo pritaikyta administracinė sankcija ir būtent dėl jos, o ne iš sutartinių įsipareigojimų su retransliuotojais, kyla teisinės pasekmės). Nurodo, kad pareiškėjas turi teisinį – materialinį suinteresuotumą ginčyti atsakovo Komisijos sprendimą, taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, todėl naikintinas. Be to, skundžiamas sprendimas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, veiksmingos teisinės gynybos principą ir pareigą garantuoti pažeistų asmens interesų apsaugą. Apelianto nuomone, bylą nagrinėjusiam teismui nepagrįstai siaurinamai aiškinus teisę kreiptis į teismą, buvo pripažinta, jog Komisijos veiksmai viešojo administravimo srityje negali būti teisminės kontrolės objektu. Vilniaus apygardos administracinis teismas nevykdė pareigos siekti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes bei pagrįsti teismo sprendimą, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl šių pareiškėjo argumentų: Komisija laikinai stabdydama PKB laidų transliacijas turėjo taikyti reguliavimą, skirtą programoms, transliuojamoms iš ES valstybių narių; Komisijos paskirta sankcija – neproporcinga; sankcijos taikymas yra diskriminuojantis – toks ribojimas draudžiamas pagal Direktyvą 2010/13/ED ir VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 2 punktą; Komisija pažeidė sąžiningą konkurenciją visuomenės informavimo srityje; Komisijos sprendimas neigiamai paveikė UAB „BMA LT“ interesus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens – SIA „Pirmais Baltijas Kanals“, nuspęsdamas, kad minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į teismą, t. y. užkirto galimybes ateityje ginti savo galimai pažeistas teises teismo procese. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

Atsakovas Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. II, b. l. 185-193) prašo pareiškėjo UAB „BMA LT“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „BMA LT“ nagrinėjamoje byloje nėra tinkamas pareiškėjas ir jo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė, kokią subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą jis siekia apginti pareikštu reikalavimu ir kaip skundo tenkinimo atveju pasikeistų jo teisių bei pareigų apimtis. Komisijos Sprendimas privalomus įpareigojimus numatė tik konkrečiai individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o kitiems asmenims apelianto ginčijamas Komisijos administracinis aktas adresuotas nebuvo ir jokių pasekmių nesukūrė.

Atsakovas pažymi, kad UAB „BMA LT“ neturi Komisijos išduotos licencijos verstis televizijos programų arba atskirų programų retransliavimo veikla ir nėra asmuo, retransliuojantis visuomenei nepakeistas transliuojamas televizijos programas arba atskiras programas. Apeliantas savo materialinį teisinį suinteresuotumą grindžia dalyvavimu PBK televizijos programos transliavimo ir retransliavimo paslaugų teikime, užtikrinant šios televizijos programos patekimą į Lietuvos rinką ir koordinuojant veiksmingą jos retransliavimą, tačiau atsakovas pabrėžia, kad technine prasme UAB „BMA LT“ savo veikla niekaip neprisideda prie PBK televizijos programos ar atskirų jos turinį sudarančių programų elektromagnetinių signalų priėmimo ir/ar perdavimo elektroninių ryšių tinklais. Visi apelianto teiginiai, susiję UAB „BMA LT“ veikos pertvarkymu, vertinti tik kaip nepasitenkinimas PBK televizijos programą sudariusių programų turiniu, kas iš esmės yra išimtinai jo subjektyvaus vertinimo aplinkybė. Taigi Sprendimu nebuvo sukurtos, pakeistos ar panaikintos UAB „BMA LT“ pareigos ar teisės, pažeisti ar kitu būdu tiesiogiai paveikti jos įstatymo saugomi interesai.

Komisija su apelianto argumentais dėl Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje numatytų programų iš ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių laikino sustabdymo procedūrinių reikalavimų pažeidimo nesutinka. Pažymi, kad apeliantas nepagrįstai tapatina Visuomenės informavimo įstatyme 341 straipsnio 3 ir 11 dalyse numatytas poveikio priemones, kurių taikymą lemia skirtingi teisiniai pagrindai, ir laikosi pozicijos, kad susiklosčius ginčo situacijai, Komisija turėjo spręsti dėl televizijos programos, transliuojamos iš ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sustabdymo pagrįstumo.

Komisija, pasisakydama dėl Sprendimu taikytų laikino pobūdžio priemonių proporcingumo, visų pirma, pažymi, jog pareiškėjo atžvilgiu Komisija netaikė jokių nei prevencinio pobūdžio, nei administracinės atsakomybės taikymo priemonių. Dėl to visi apelianto argumentai, susiję su UAB „BMA LT“ taikytos sankcijos proporcingumu padarytam pažeidimui, įskaitant, bet neapsiribojant, prieštaravimą administracinei praktikai administracinių teisių pažeidimų, nemokant mokesčio už licenciją, bylose, yra laikytini nesusijusiais su bylos nagrinėjimo dalyku.

Komisijos vertinimu, apelianto argumentai, susiję su nesąžiningos konkurencijos sukūrimu, nagrinėjamoje byloje nesudaro pagrindo vertinti Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Komisija nurodo, kad UAB „BMA LT“ atžvilgiu jokia administracinė procedūra nebuvo pradėta, todėl laikyti, kad priimant Sprendimą privalėjo būti laikomasi visų administracinės atsakomybės taikymą ir administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančių teisės norminių aktų reikalavimų, inter alia ir reikalavimų bylos nagrinėjimo eigai, įskaitant, Sprendimo projekto pateikimo susipažinimui, informavimo apie Komisijos posėdį, papildomos informacijos išreikalavimu ir pan., yra visiškai nepagrįsta. Teigia, kad jokios administracinės teisės pažeidimo procedūros Komisija ir negalėjo inicijuoti, nes nei UAB „BMA LT“, nei PBK televizijos programos transliuotojo veiksmų teisėtumo vertinimo ir administracinės atsakomybės taikymo klausimai nepriklauso Komisijos kompetencijai.

Visiškai nepagrįsta teigti, kad pavadinimo „PBK Lithuania“ nurodymas Sprendime kelia ir/ar gali sukelti abejonių dėl retransliuotojams nustatytų įpareigojimų turinio, ypač įvertinus aplinkybę, kad visi Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkos subjektai Komisijos Sprendimą įvykdo tinkamai.

Komisija nurodo, jog nagrinėjant ginčą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nevertino Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir jokiu teisiškai reikšmingu aspektu dėl SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ teisių, pareigų ar teisinio statuso nepasisakė, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2013 m. spalio 9 d. sprendimo „Dėl programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „PBK Lithuania“, laikino retransliavimo sustabdymo“, teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjui prašant jį panaikinti.

Skundžiamu Sprendimu Komisija nusprendė „Įpareigoti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančius televizijos programų retransliuotojus laikinai, 3 mėnesiams nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos, sustabdyti programų iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių, sudarančių televizijos programą „PBK Lithuania“, retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

Taigi, akivaizdu, jog aptariamas administracinis aktas skirtas konkrečiai rūšiniais požymiais apibrėžtai subjektų grupei – Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantiems televizijos programų retransliuotojams.

Visuomenės informavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veikla yra licencijuojama, išskyrus radijo programų transliavimą ir retransliavimą elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, taip pat fizinių asmenų nekomerciniais tikslais šiais tinklais atliekamą transliavimą. Asmenys, norintys verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veikla, privalo gauti transliavimo ir (ar) retransliavimo licenciją.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turi licenziją verstis retransliavimo veikla.

Pats pareiškėjas nurodo, kad užsiima programos „Pirmasis Baltijos kanalas“ („PBK“) administravimu ir distribucija kitiems Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiantiems retransliuotojams. Pareiškėjui suteikta teisė administruoti „Baltijas Mediju Allianse“ vykdomas verslo operacijas Lietuvos Respublikoje bei sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikoje veikiančių kabelinių televizijų operatoriais dėl koncernui „Baltijas Mediju Allianse“ priklausiančių televizijos programų (inter alia „PBK“) retransliavimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas veikia kaip kitos ES valstybės narės koncernui „Baltijas Mediju Allianse“ priklausančių televizijos programų distributorius (platintojas), užtikrina šių programų patekimą į Lietuvos rinką bei koordinuoja televizijos programų (inter alia „PBK“) veiksmingą retransliavimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (sudaro sutartis su konkrečiais programų retransliuotojais).

Taigi, pareiškėjas, kaip teisingai pažymėjo, pirmosios instancijos teismas, yra SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ televizijos programos distributorius (platintojas), tačiau nėra asmuo, retransliuojantis visuomenei nepakeistas transliuojamas televizijos programas arba atskiras programas. Kitaip sakant, pareiškėjas nepatenka į subjektų, kuries skirtas Sprendimas, grupę. Sprendimas nepažeidžia pareiškėjo teisių, nesukelia jam pareigų, atitinkamai pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo.

Kaip aiškinant ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies reguliavimą pažymima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, šios proceso normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Be to, nurodytos nuostatos reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu.

Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (pvz.: 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-939/2014, 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m.). Administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004).

Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525–540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010).

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir nurodytą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 5 straipsnio prasme nėra pagrindo pripažinti pareiškėją suinteresuotu dėl nagrinėjamo administracinio ginčo asmeniu, kurio pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą privalo ginti teismas. Pripažinus, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl iškelto administracinio ginčo, skundas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

Pareiškėjas teigia, jog Komisijos Sprendimas jam sąlygojo neigiamas pasekmes – finansinius praradimus, kad pareiškėjas dėl Spendimo patyrė materialinių nuostolių.

Šiuo aspektu pastebėtina jog, kaip matyti ir iš paties cituoto Sprendimo turinio, Sprendimu tiesiogiai pareiškėjo veikla nebuvo ribojama.

Pareiškėjas yra SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ televizijos programos distributorius (platintojas), transliuotojo SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ teisių pardavėjas (platintojas), tačiau nėra asmuo, retransliuojantis visuomenei nepakeistas transliuojamas televizijos programas ar atskiras programas. Pareiškėjo veikla – PBK televizijos programos pardavimas – Sprendimu nebuvo apribota. Pareiškėjo sutartiniai santykiai su Lietuvos Respublikoje veikiančiais retransliuotojais yra civiliniai teisiniai santykiai, kurie nėra šios bylos dalykas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog teismas pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens SIA „Pirmais Baltijas Kanals“.

ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas kaip vieną iš pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų numato atvejį, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šio pagrindo egzistavimą teismas gali nustatyti ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šiuo aspektu grindžiamas apeliacinis skundas, nes tai yra susiję su esminiais administracinės teisenos principais ir reikalavimais.

Vis dėlto, pažymėtina, jog aptariamu pagrindu sprendimą galima panaikinti ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Minėtos teisės normos taikymo požiūriu, nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar teisiniam statusui. Ši galima įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-849/2010). Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu tiems asmenims nustatė, pripažino, pakeitė, panaikino teises ir pareigas ar priėmė kitokį sprendimą, kuris turi įtakos neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisinei padėčiai. Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d nutartis administracinėje byloje. Nr. A520-2841/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė: „Pabrėžtina, kad priimtas Sprendimas neapribojo nei transliuotojo SIA „Pirmais Baltijas Kanals“, nei pareiškėjos teisių parduoti televizijos programos“; „Lietuvos Respublikos retransliavimo rinkoje veikiantiems subjektams Sprendimu taikytos laikino pobūdžio poveikio priemonės nepažeidė nei pareiškėjo, nei SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ teisių, nesukėlė jiems jokių teisinių pasekmių“. Apeliaciniame skunde teigiama, jog tokiu būdu ex ante paneigiama SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ teisė kreiptis į teismą.

Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka, mano, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sprendimą panaikinti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, nes skundžiamame teismo sprendime dėl SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ pasisakyta tik tiek, kiek jis yra ginčui aktualaus teisinio santykio subjektas, kiek jo interesus atstovauja pareiškėjas, nedarant įtakos jo teisiniam subjektiškumui bei nepaneigiant SIA „Pirmais Baltijas Kanals“ teisės kreitis teismą.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, t. y. konstatavus, jog pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo dėl šioje byloje pareikšto reikalavimo, bylą patikrinusiai teisėjų kolegijai vertinant jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas, pasisakius dėl argumento apie teismo pasisakymą dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „BMA LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas