AS-756-377-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS756-377/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00444-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2014 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 4-01-321 „Dėl pareiškimo, registracijos Nr. 6-01-23, perdavimo“; 2) įpareigoti STT, tinkamai, taikant Lietuvos Respublikos Konstituciją bei įstatymus, STT veiklą reglamentuojančius teisės aktus, priimti naują ir teisėtą sprendimą dėl pareiškėjo S. L. 2014 m. sausio 7 d. pareiškimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi (b. l. 13–14) atsisakė priimti S. L. skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymuose saugomas interesas. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymuose saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti, be kita ko, asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymuose saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymuose saugomiems interesams, teisėtumo; kai skundžiamas aktas/veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatyme saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje AS438-236/2014; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. sausio 15 d. raštas Nr. 4-01-321 „Dėl pareiškimo, registracijos Nr. 6-01-23, perdavimo“ pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, šis raštas tėra tarpinis procesinis dokumentas, be to, lydraščio pobūdžio, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti minėtą raštą atsisakytina priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Antrasis pareiškėjo reikalavimas dėl Tarnybos įpareigojimo tinkamai, taikant Konstituciją bei įstatymus, Tarnybos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, priimti naują ir teisėtą sprendimą dėl pareiškėjo S. L. 2014 m. sausio 7 d. pareiškimo, yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl ir šią skundo dalį atsisakytina priimti tuo pačiu pagrindu, t. y.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas S. L. atskiruoju skundu (b. l. 17–21) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir jo skundą priimti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, nes atsisakius priimti skundą, pažeidžiama jo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, netikrino skundžiamo akto teisėtumo, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba privalėjo priimti S. L. prašymą ir pradėti administracinę procedūrą, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundžia Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. sausio 15 d. raštą Nr. 4-01-321, kuriuo atsakovas persiuntė pareiškėjo S. L. 2014 m. sausio 7 d. pareiškimą (Specialiųjų tyrimų tarnyboje gautą 2014 m. sausio 9 d.) pagal kompetenciją nagrinėti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kadangi pareiškime keliami klausimai yra susiję su ikiteisminio tyrimo procesinių veiksmų vertinimu.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas ABTĮ 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs (žr. pvz., administracines bylas Nr. AS146-201/2009; Nr. AS438-135/2009; Nr. AS502-466/2009), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams. Priešingu atveju, t. y. nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo rašto turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui jis nesukelia teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Akivaizdu, jog skundžiamame rašte pareiškėjui nenustatomos jokios teisės ar pareigos. Pareiškėjui išsiųsta tik šio rašto kopija, siekiant informuoti jį apie jo paduoto skundo nagrinėjimo procesą (konkrečiai – skundo persiuntimą nagrinėti pagal kompetenciją kitam subjektui).

Be to, iš byloje surinktų duomenų (b. l. 1–4, 6–9, 17–21) matyti, kad pareiškėjas į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi dėl STT Vilniaus valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko 2012 m. gruodžio 20 d. rašto Nr. 4-01-6922, susijusio, kaip kad pabrėžia pats pareiškėjas, su baudžiamąja byla Nr. 1-255/2013 bei šioje byloje atliktu ikiteisminiu tyrimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su bylos tyrimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Artūras Drigotas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė