A-662-2482-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2482/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05549-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 37.1; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra, APVA) direktoriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymą Nr. T1-149 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. T1-149);

2) sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus išnagrinėta ir įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-745-265/2013 pagal ieškovo UAB „Žemaitijos keliai“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūros direktorius įsakyme Nr. T1-149 nustatė, jog projekto „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 (toliau – ir Projektas) vykdytojas, t. y. pareiškėjas, vykdydamas sutartį Nr. 09-153 „Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“, netinkamai panaudojo dalį Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, t. y. iš Projekto vykdymo gavo pelno ir tuo pažeidė 2003 m. sausio 6 d. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003, nustatančio specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias iš dalies finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo, 22 straipsnį, taip pat nurodė, kad Projekto galutinis paramos gavėjas per 60 kalendorinių dienų nuo įsakymo gavimo dienos į APVA sąskaitą privalo grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 121 142,22 Lt (86 530,16 Lt ES lėšos, 34 612,06 Lt BF lėšos), o pavėlavus grąžinti, mokėti ir 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą grąžinti lėšas dieną. Įsakymas Nr. T1-149 yra neteisėtas, nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl naikintinas.

Pareiškėjas, vykdydamas Projektą, 2009 m. gruodžio 28 d. su UAB „Žemaitijos keliai“ (toliau – ir Rangovas) sudarė rangos sutartį Nr. 09-153 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ (toliau – ir Rangos sutartis). Rangos sutarties dalykas apėmė aikštelės paruošimo, sąvartyno kaupo formavimo, filtrato iš atliekų kaupo surinkimo, filtrato surinkimo šulinių įrengimo, atliekų kaupo uždengimo, sąvartyno dujų nukenksminimo, infrastruktūros, monitoringo ir grunto ištyrimo darbų atlikimą iš Rangovo pusės, o Bendrovė įsipareigojo sudaryti visas būtinas sąlygas minėtiems darbams atlikti bei priimti jų rezultatą.

Šalių sutarta bendra visų darbų kaina (neįskaičiuojant 19 proc. PVM) – 2 296 520,07 Lt. Atliekant vieną iš pagal Rangos sutartyje nustatytų darbų – sąvartyno kaupo formavimą – iš uždaromo Kiškėnų sąvartyno buvo būtina iškasti ir 20 km atstumu (į veikiantį Dumpių sąvartyną) išvežti 55 000 m3 atliekų. Rangovo pasiūlyta ir atsakovo priimta šių darbų (atliekų iškasimo ir išvežimo) atlikimo kaina buvo (neįskaičiuojant 19 proc. PVM) 932 250 Lt. Vykdydamas Rangos sutartį, iš Kiškėnų sąvartyno į Bendrovės nurodytą Dumpių sąvartyną Rangovas išvežė 50 017,43 tonų atliekų.

Vykdydamos Rangos sutartį, šalys 2010 m. balandžio 12 d. pasirašė Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartį Nr. 10-26 (toliau – ir Atliekų tvarkymo sutartis), kurioje buvo nustatyta, jog vienos tonos mišrių komunalinių atliekų priėmimas į sąvartyną įkainotas 46,80 Lt (plius 21 proc. PVM), iš viso – 56,63 Lt. Atliekų tvarkymo sutarties 2.3 punkte buvo nustatyta, jog UAB „Žemaitijos keliai“ atsiskaito už suteiktas paslaugas pagal Bendrovės pateiktą tinkamai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo atsiskaitymo iš Bendrovės pagal Rangos sutartį gavimo.

Rangovas Rangos sutartį įvykdė tinkamai. Bendrovė 2010 m. balandžio 30 d., 2010 m. gegužės 31 d. ir 2010 m. birželio 30 d. už atliekų priėmimą Rangovui išrašė tris PVM sąskaitas faktūras bendrai 2 832 387,03 Lt sumai, tačiau tarp Bendrovės ir Rangovo yra kilęs ginčas, kam būtent iš jų turi tekti 50 017,43 tonų atliekų priėmimo į sąvartyną išlaidos. Nors Rangovas sumokėjo dalį sumos, išrašytos pagal tas PVM sąskaitas faktūras (200 000 Lt), jis su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia tarp šalių sudarytą Atliekų tvarkymo sutartį, kaip sudarytą Rangovui iš esmės suklydus dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnis).

Šis ginčas iki šiol nėra išspręstas.

APVA išvadoje (duomenys neskelbtini), kuri buvo pagrindas priimti skundžiamą įsakymą, nurodė, kad Bendrovė išrašė Rangovui sąskaitas faktūras, kurių bendra suma yra 2 340 815,73 Lt, todėl ši pinigų suma laikytina gauta, nepriklausomai nuo to, ar ji faktiškai gauta, ar ne. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos. Bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamas sandoris, kurio pripažinimo negaliojančiu ir panaikinimo pasekmė būtų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų tikslinimas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarime Nr. 780, nustatyta tvarka, išrašant kreditines sąskaitas faktūras ir grąžinant Rangovo jau sumokėtus 200 000 Lt. Teismui panaikinus ginčijamą sandorį, pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė, vykdydama Rangos sutartį, iš Projekto vykdymo gavo pelno, nebūtų, taip pat nebūtų nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti grąžinti 121 142,22 Lt (86 530,16 Lt ES lėšos, 34 612,06 Lt BF lėšos). Akivaizdu, kad tik išnagrinėjus minėtą civilinę bylą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir joje įsiteisėjus procesiniam sprendimui, būtų aišku, ar buvo / yra pagrindas priimti įsakymą Nr. T1-149.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pareiškėjas remiasi vieninteliu argumentu, t. y. kad skundžiamas įsakymas priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių ir objektyvių duomenų, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pastebėjime Nr. 4 dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ nurodė, kad Bendrovė iš 2010 m. balandžio 12 d. Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, Atliekų tvarkymo sutarties, sudarytos tarp Bendrovės ir UAB „Žemaitijos keliai“, kuri buvo sudaryta Projekto lėšomis finansuotos Rangos sutarties tarp Bendrovės ir UAB „Šiaulių plentas“ bei UAB „Žemaitijos keliai“ (toliau – ir Rangovai) kilusių prievolių pagrindu, vykdymo gavo 50 121,73 eurų pelno, todėl deklaruotos išlaidos turėtų būti sumažintos paminėta suma.

Agentūrai atliekant pažeidimo tyrimą nustatyta, kad Bendrovė 2009 m. gegužės mėn. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Projekto darbams pirkti; 2009 m. gruodžio 28 d. Rangovai priėmė Bendrovės 2009 m. liepos 8 d. pasiūlymą ir buvo pasirašyta Rangos sutartis tarp Rangovų ir Bendrovės; vienas iš Rangos sutarties darbų yra išvežti perteklinį atliekų kiekį į Dumpių sąvartyną, todėl Bendrovė ir Rangovai 2010 m. balandžio 12 d. sudarė Atliekų tvarkymo sutartį, pagal kurią Bendrovė inter alia įsipareigojo priimti atliekas į Klaipėdos regiono Dumpių sąvartyną, esantį Dumpių kaime, Klaipėdos rajone, iš uždaromo Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno, o Rangovas – sumokėti už priimamas atliekas 46,80 Lt už toną.

Atliekų tvarkymo sutartis buvo vykdoma. 2013 m. rugpjūčio 29 d. APVA kreipėsi į Bendrovę, prašydama paaiškinti aktualias aplinkybes. Reaguodama į APVA raštą dėl vykdomo tyrimo, Bendrovė rašte (duomenys neskelbtini) nurodė, kad Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu negavo jokio pelno, nes dėl sutarties galiojimo ir joje nurodytų sumų mokėjimų kilo teisinis ginčas su Rangovu, kad ginčas sprendžiamas teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, kad Bendrovė iš Atliekų tvarkymo sutarties, kuri buvo sudaryta Projekto lėšomis finansuotos Rangos sutarties kilusių prievolių pagrindu, vykdymo negavo jokio pelno.

Bendrovė ir Rangovai sudarė Rangos sutartį, pagal kurią Rangovai įsipareigojo atlikti aikštelės paruošimo, sąvartyno kaupo formavimo, filtrato surinkimo iš atliekų kaupo, šulinių įrengimo ir kt. darbus. Sudėtinė sąvartyno kaupo formavimo darbų dalis yra atliekų kasimas ir išvežimas 20 km atstumu, t. y. iš Kiškėnų į Dumpių sąvartyną. Taigi Rangos sutarties pagrindu yra finansuojami atliekų perkėlimo į Dumpių sąvartyną darbai. Šiuo atveju Bendrovė Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu patyrė sąnaudas, kurios dėl Bendrovės atliktų darbų pobūdžio (atliekų priėmimui ir tvarkymui reikalingų atlikti darbų) savo esme ir ypač atsižvelgiant į Rangos sutartyje prisiimtų įsipareigojimų pobūdį (t. y. jos patirtos dėl sąvartyno uždarymo darbų) priskirtinos statybvietės ir statybos darbams, t. y.

Reglamento Nr. 16/2003 9 straipsnio c ir d dalyse nustatytoms kategorijoms. Remiantis Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatomis dėl nurodytų statybos ir statybvietės išlaidų kategorijoms priskiriamų tinkamų finansuoti išlaidų, tik sąnaudos, kurias patiria Projektą vykdanti institucija (perkančioji organizacija, šiuo atveju – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“) yra tinkamos finansuoti.

Reglamente Nr. 16/2003 ir Finansiniame memorandume nepateikiamas sąnaudų sąvokos apibrėžimas. Remiantis viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 gruodžio 18 d. nutarime Nr. 1 patvirtinto 11-ojo apskaitos standarto „Sąnaudos“ II skyriumi, sąnaudomis laikytinas ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ar prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.

Taigi sąnaudomis pripažintinas Bendrovės kapitalo sumažėjimas. Atsižvelgiant į tai, Projekto vykdytojui gali būti kompensuojamos projekto vykdymo metu patiriamos sąnaudos, Bendrovės kapitalo sumažėjimas, o ne sąnaudos, kurios lemtų pačios Bendrovės pelno gavimą. Projekto vykdytojui vykdomo Projekto ir kompensuojamų patiriamų sąnaudų bei išlaidų pagrindu de facto užkertamas kelias gauti pelną, išskyrus patį Projekto rezultatą (Rangos sutarties objektą). Sudarytos Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu už į Dumpių sąvartyną priimamas atliekas Bendrovei atlyginama jos nustatytu 46,8 Lt už toną tarifu.

Bendrovės 2007 m. lapkričio 26 d. valdybos posėdžio protokolo priede „Vienos tonos komunalinių atliekų priėmimo iš TIPK turėtojų į Dumpių regioninį sąvartyną tarifo kalkuliacija litais“ nurodoma Bendrovės nustatyto 46,8 Lt už toną tarifo detalizavimas. Remiantis posėdžio protokolo priedo 2.1–2.16 punktais, nustatytą 46,8 Lt už toną atliekų priėmimo tarifą sudaro Bendrovės priimant atliekas patiriamos darbo sąnaudos, skirtingos įrangos ar produktų naudojimo sąnaudos, todėl šios nustatyto 46,8 Lt už toną atliekų priėmimo tarifą sudarančios dalys (protokolo priedo 2.1–2.15 punktai), kurios de facto susijusios su Bendrovės patiriamomis sąnaudomis, laikytinos patenkančiomis į Bendrovės patiriamų sąnaudų kategoriją.

Bendrovės valdybos susirinkimo protokolo priedo 2.16 punkte nurodyta tarifo dalis, kurioje nustatyta, kad viena iš sudedamųjų tarifo dalių yra Bendrovės pelnas, t. y. ne visas nustatytas atliekų priėmimo tarifas grindžiamas konkrečiomis Bendrovės patiriamomis sąnaudomis. Taigi ne visa Bendrovės nustatyto tarifo už atliekų priėmimą suma gali būti laikoma Bendrovės de facto patirtomis sąnaudomis, nes dalis nustatyto tarifo grindžiama pelnu, o ne Bendrovės kapitalo sumažėjimu. Atsižvelgiant į Bendrovės nustatyto tarifo pagrindimą ir sudedamąsias dalis neabejotina, kad Bendrovė gauna atlyginimą, kuris skirtas ne tik Bendrovės patiriamoms sąnaudoms padengti, tačiau ir pelnui gauti.

Įvertinus tai, kad Bendrovės patiriamos sąnaudos ir išlaidos Kiškėnų sąvartyno uždarymui patenka į Rangos sutarties objektą, o šie darbai finansuojami vykdomo Projekto pagrindu, Bendrovės sąnaudų dalis, kuri de facto nelemia Bendrovės kapitalo sumažėjimo (t. y. tarifo dalis, kuri sudaro Bendrovės pelną), negali būti laikoma tinkama finansuoti Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatų prasme.

Bendrovė 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte ir skunde nurodė, kad Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu pelno negavo, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – ir PMĮ) 9 straipsniu, pinigų apskaitos principą (apskaitos principas, kai pajamos pripažįstamos faktišku pajamų gavimo momentu) gali taikyti tik tie Lietuvos ūkio subjektai, kurių pajamos per pastaruosius 3 metus neviršijo 100 000 Lt, o kiti ūkio subjektai privalo taikyti kaupimo apskaitos principą (pajamos pripažįstamos, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą) (PMĮ 8–9 str.). Iš pateiktų Projekto vykdytojo sąnaudų ir pajamų per 2010 m.–2012 m. ataskaitų buvo nustatyta, jog pajamos per šiuos 3 m. viršijo 100 000 Lt, taigi Bendrovė privalo vadovautis kaupimo apskaitos principu, todėl jos gaunamos pajamos pripažįstamos už atliktus darbus ar pateiktas prekes išrašant sąskaitas, o ne faktiškai gaunant apmokėjimą. Bendrovė Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu Rangovui išrašė PVM sąskaitas faktūras, serija (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), kurių bendra suma – 2 340 815,73 Lt, todėl ši pinigų suma laikytina gauta. Taigi Projekto įgyvendinimo pagrindu gaunamo pelno suma (173 060,31 Lt) turi būti mažinama projekto vykdytojo deklaruotų išlaidų suma, nes, vadovaujantis Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsniu ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatomis, tinkamos finansuoti yra tik sąnaudos, kurias patiria Projektą vykdanti institucija (t. y. Bendrovė). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus visas aplinkybes, buvo priimtas skundžiamas įsakymas Nr. 1T-149, kuriuo Bendrovė įpareigota grąžinti į Lietuvos Respublikos biudžetą 121 142,22 Lt (86 530,16 Lt ES lėšos, 34 612,06 Lt BF lėšos).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad negali būti laikoma, jog Bendrovė, Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu (kurios sudarymas susijęs su Bendrovės vykdomu Projektu ir Rangos sutartimi) teikdama paslaugas ir priimdama mokėjimus, padengia tik savo patiriamas sąnaudas. Atsižvelgiant į Bendrovės nustatyto tarifo pagrindimą ir sudedamąsias dalis neabejotina, kad Bendrovė gauna atlyginimą, kuris skirtas ne tik jos patiriamoms sąnaudoms padengti, tačiau ir pelnui gauti. Įvertinus tai, kad Bendrovės patiriamos sąnaudos ir išlaidos Kiškėnų sąvartyno uždarymui patenka į Rangos sutarties objektą, o šie darbai finansuojami Projekto pagrindu, Bendrovės sąnaudų dalis, kuri de facto nelemia Bendrovės kapitalo sumažėjimo (t. y. tarifo dalis, kuri sudaro Bendrovės pelną), negali būti laikoma tinkama finansuoti Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnio ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatų prasme.

Bendrovė 2013 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodė, kad Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu ji pelno negavo, tačiau pagal PMĮ 9 straipsnį pinigų apskaitos principą gali taikyti tik tie Lietuvos ūkio subjektai, kurių pajamos per pastaruosius 3 metus neviršijo 100 000 Lt, o kiti ūkio subjektai privalo taikyti kaupimo apskaitos principą (PMĮ 8–9 str.). Remiantis pateiktomis projekto vykdytojo sąnaudų ir pajamų per 2010 m.–2012 m. ataskaitomis, pajamos per šiuos 3 m. viršijo 100 000 Lt, taigi Bendrovė privalo vadovautis kaupimo apskaitos principu, todėl jos gaunamos pajamos pripažįstamos už atliktus darbus ar pateiktas prekes išrašant sąskaitas, o ne faktiškai gaunant apmokėjimą. Bendrovė Atliekų tvarkymo sutarties pagrindu Rangovui išrašė sąskaitas faktūras (serija (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini), serija (duomenys neskelbtini)), kurių bendra suma – 2 340 815,73 Lt, todėl ši pinigų suma laikytina gauta. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 įgyvendinimo pagrindu gaunamo pelno suma (173 060,31 Lt) turi būti mažinama projekto vykdytojo deklaruotų išlaidų suma, nes pagal Reglamento Nr. 16/2003 22 straipsnį ir Finansinio memorandumo V skirsnio nuostatas, tinkamos finansuoti yra tik sąnaudos, kurias patiria Bendrovė. Grąžintinų į Lietuvos Respublikos biudžetą lėšų suma – 121 142,22 Lt (86 530,16 Lt yra ES lėšos, 34 612,06 Lt – BF lėšos). APVA direktorius, siekdamas susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakyme Nr. T1-149 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ nustatė, kad Projekto vykdytoja, vykdydama Rangos sutartį, netinkamai panaudojo dalį ES paramos ir bendrojo finansavimo lėšų.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar APVA direktoriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. T1-149 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ (b. l. 10, 38) yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas pabrėžė, kad, remiantis pareiškėjo skunde nurodytais argumentais, skundo tenkinti ir panaikinti skundžiamą aktą nėra jokio teisinio pagrindo, nes pareiškėjo santykiai su rangovais yra civilinio pobūdžio, o santykiai dėl Europos Sąjungos finansinės paramos įsisavinimo yra administracinio pobūdžio. Civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-57-3-00671-2012-6) neturi teisinės reikšmės, vertinant Agentūros direktoriaus 2013 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. T1-149 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos bei bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų vykdant projektą Nr. 2002/LT/16/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, grąžinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą, todėl pareiškėjo reikalavimai, be kita ko, stabdyti šią administracinę bylą, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas akcentavo, jog dėl teisinių ginčų santykiuose su rangovais pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios jurisdikcijos teismą. Kartu teismas, sutikdamas su atsakovo argumentacija, akcentavo, jog šioje byloje ginčas kilo ne dėl teisės taikymo ir aiškinimo, t. y. Europos Komisijos reglamento (EB) Nr. 16/2003 22 straipsnio aiškinimo bei taikymo, bet būtent dėl faktinių aplinkybių, nes, pasak pareiškėjos, Rangos sutarties (b. l. 74–76) nuginčijimas, esą, turėtų įtakos vertinimui, ar pareiškėjas gavo pelną ar jo negavo. Teismas dar kartą pakartojo, kad pareiškėjo nesugebėjimas pasirinkti rangovų, sutarčių su jais sudarymas, tų sutarčių vykdymas neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės tinkamai, nepažeidžiant ES teisės aktų, įsisavinti finansinę paramą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuota, kad pareiškėjo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas išdėsto, jog skunde buvo nurodęs, kad skundžiamo įsakymo panaikinimo pagrindas – šio įsakymo priėmimo metu buvęs ginčas tarp Bendrovės ir UAB „Žemaitijos keliai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Bendrovė nurodė, kad ginčą civilinėje byloje išnagrinėjus UAB „Žemaitijos keliai“ naudai ir pripažinus negaliojančiu sandorį, Bendrovė prarastų ne tik faktinę, bet ir teorinę galimybę gauti lėšas, dėl kurių tariamo gavimo atsakovas priėmė ginčijamą atsakymą, o šio sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmė būtų ir išrašytų sąskaitų faktūrų tikslinimas Buhalterinės apskaitos, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 780, nustatyta tvarka. Atsakovas, žinodamas šias aplinkybes, jų neįvertino ir priėmė ginčijamą įsakymą. Tačiau visiškai akivaizdu, kad minėtoje civilinėje byloje panaikinus ginčijamą sandorį, pagrindo konstatuoti, kad Bendrovė, vykdydama sutartį „Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)“ Nr. 09-153, iš Projekto vykdymo gavo pelno, nebūtų. Nebūtų nei faktinio, nei teisinio pagrindo reikalauti grąžinti 121 142,22 Lt (86 530,16 Lt ES lėšos, 34 612,06 Lt BF lėšos).

Esant šioms aplinkybėms visiškai nepagrįstas, nesuprantamas ir neaiškus teismo sprendime nurodytas motyvas, kad civilinė byla (proceso Nr. 2-57-3-00671-2012-6) neturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamą įsakymo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl pareiškėjos reikalavimai, be kita ko, stabdyti šią administracinę bylą atmetami kaip nepagrįsti. Mano, kad jau vien tai, jog teismas sprendime nurodė, kad dėl teisinių ginčų santykiuose su rangovais pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios jurisdikcijos teismą, akivaizdžiai patvirtina aplinkybę, jog teismas neišnagrinėjo bylos medžiagos ir nesuprato bylos esmės. Būtent bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamos civilinės bylos baigtis (civilinė byla dėl sandorio pripažinimo negaliojimo) yra tiesiogiai susijusi su šioje byloje nagrinėjamu ginču. Viešojo administravimo principai reikalauja, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinį aktą, jį priimtų įvertinęs ir pagrįstų faktinėmis aplinkybėmis. Šiuo atveju atsakovas žinodamas apie bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamą ginčą ne dėl skolos priteisimo, o dėl sandorio, dėl kurio vykdymo atsakovas kildina pareigą grąžinti Bendrovės gautas Projekto lėšas, pripažinimo negaliojančiu, turėjo įvertinti aplinkybę, kad šį sandorį pripažinus negaliojančiu, Bendrovė neturėtų nė menkiausios teorinės galimybės gauti pajamų, t. y. būtų pripažintas negaliojančiu išrašytų sąskaitų pagrindas, o taip pat ir pačios sąskaitos. Tai reiškia, nebūtų absoliučiai jokio pagrindo reikalauti Bendrovės grąžinti Projekto lėšas.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą išdėsto, jog APVA, kaip valstybės institucija, privalo nustačiusi ar gavusi informacijos apie pažeidimą pradėti tyrimą, o nustačiusi pažeidimus bet kuriuo momentu pripažinti, kad lėšos yra netinkamos finansuoti ir pareikalauti, kad pripažintos netinkamomis finansuoti lėšos būtų grąžintos. Nagrinėjant lėšų grąžinimo klausimus, civiliniai santykiai tarp užsakovo ir rangovo yra neanalizuotini ir neturi jokios įtakos lėšų tinkamumo ar netinkamumo finansuoti nustatymui. Apeliaciniame skunde neginčijama, kad reikalaujamos grąžinti lėšos buvo panaudotos netinkamai, t. y. pažeidžiant teisės aktus. Tai yra pagrindinė sąlyga, kad priimtas Agentūros direktoriaus įsakymas būtų laikomas teisėtu ir pagrįstu ir kad būtų reikalaujama tokias lėšas susigrąžinti. Pareiškėjo argumentai, kad šios administracinės bylos baigčiai teisiškai reikšminga civilinės bylos baigtis, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, yra nepagrįsti. Projekto vykdytojo pareiga grąžinti minėtas netinkamai panaudotas lėšas neišnyksta, nepaisant to, kaip klostosi jo civiliniai santykiai su rangovais, bei nepriklausomai nuo to, kaip sprendžiami jų civiliniai ginčai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2013-09-25 įsakymo Nr. T1-149, kuriuo nurodyta pareiškėjui grąžinti netinkamomis finansuoti pripažintas lėšas – 121 142,22 Lt, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pateikė pastebėjimą Nr. 4 dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas", kuriame nurodė, kad perkančioji organizacija – UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras" iš 2010 m. balandžio 12 d. Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutarties Nr. 10-26, sudarytos tarp Perkančiosios organizacijos ir UAB „Žemaitijos plentas", kuri buvo sudaryta Projekto lėšomis finansuotos sutarties Nr. 09-153 „Klaipėdos rajono Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno uždarymas (rekultivacija)", sudarytos tarp Perkančiosios organizacijos ir UAB „Šiaulių plentas" ir UAB „Žemaitijos keliai", kilusių prievolių pagrindu vykdymo gavo 50.121,73 EUR pelno, todėl, Valstybės kontrolės nuomone, deklaruotos išlaidos turėtų būti sumažintos 50.121,73 EUR.

Atsakovo atlikto pažeidimo tyrimo metu nustatyta, jog 2010 m. balandžio 12 d. tarp UAB Klaipėdos atliekų tvarkymo centras ir UAB „Žemaitijos keliai“ buvo sudaryta Klaipėdos regione susidarančių mišrių komunalinių atliekų, priimamų iš TIPK leidimų turėtojų, tvarkymo sutartis Nr. 10-26. Pagal šios sutarties 1.1 punktą, pareiškėjas įsipareigojo priimti į Klaipėdos regiono sąvartyną, esantį Dumpių k., Klaipėdos r., ir tinkamai sutvarkyti UAB „Žemaitijos keliai“ atvežtas mišrias komunalines atliekas iš uždaromo Klaipėdos r. Kiškėnų buitinių atliekų sąvartyno, o UAB „Žemaitijos keliai“ – sumokėti už šias paslaugas (mišrių komunalinių atliekų priėmimas į sąvartyną 46,80 Lt (keturiasdešimt šešis Lt 80 ct) už vieną toną plius 21 % PVM, iš viso 56,63 Lt (penkiasdešimt šešis Lt 63 ct) už vieną toną su PVM). Atsakovo 2013 m. rugsėjo 12 d. išvadoje taip pat konstatuota, kad projekto Nr. 2002/LT/16/P/PE/010 įgyvendinimo pagrindu gaunamo pelno suma (173 060,31 Lt) turi būti mažinama projekto deklaruotų išlaidų suma, nes vadovaujantis Reglamento 22 straipsniu ir Finansinio reglamento V skirsnio nuostatomis, tinkamos finansuoti yra tik sąnaudos, kurias patiria projektą vykdanti institucija, todėl grąžintinų į LR biudžetą lėšų suma – 121 142,22 Lt (86 530,16 Lt ES lėšos, 34 612,06 Lt BF lėšos).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2003 m. sausio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 16/2003 nustatantis specialias išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl išlaidų priemonėms, kurias dalinai finansuoja Sanglaudos fondas, tinkamumo. Šio Reglamento 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamos sąnaudos apima tik tas sąnaudas, kurios atsirado po 7 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ir tiesiogiai susijusios su projektu. Tinkamos sąnaudos gali apimti vieną ar daugiau šių kategorijų: a) darbo sąnaudas (bruto darbo užmokestį); b) mokesčius už ilgalaikės įrangos naudojimą statybos metu; c) produktų, naudojamų projektui įgyvendinti, sąnaudas; d) pridėtines išlaidas ir kitas sąnaudas, jeigu jos yra konkrečiai pagrįstos; jos turi būti paskirstytos sąžiningai vadovaujantis priimtais apskaitos standartais. Pagal VšĮ Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 patvirtinto 11-ojo verslo apskaitos standarto „Sąnaudos" (Žin., 2004, Nr. 20-616; 2007, Nr. 76-3038; 2008, Nr. 85-3410) II skyrių, sąnaudomis laikytinas ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, pardavimo, netekimo, jo vertės sumažėjimo ar prisiimtų įsipareigojimų per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą. Taigi, remiantis šiame standarte apibrėžta sąvoka, sąnaudomis pripažintinas Perkančiosios organizacijos kapitalo sumažėjimas.

Konstitucijos sudedamąja dalimi (Konstitucijos 150 str.) esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Pagal paminėtą Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnis nustato, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas A. M. y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš F. L. ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00, 27 p.). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10, 66 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat laikosi nuostatos, jog Lietuvos teismai ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143-18/2009).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 293 redakcija) 5.1.2. punkte nustatyta, jog sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją projekto vykdytojo administruojančiajai arba įgyvendinančiajai institucijai pateiktame mokėjimo prašyme.

Įvertinusi tai, jog už priimamas atliekas Perkančiajai organizacijai atlyginama nustatytu tarifu (46,8 Lt), šio tarifo pagrindimą ir sudedamąsias dalis, neabejotina, kad Perkančioji organizacija gauna atlyginimą, kuris skirtas ne tik Perkančiosios organizacijos patiriamoms sąnaudoms padengti, tačiau ir pelnui gauti. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra teisingai konstatavo, kad Perkančiosios organizacijos patiriamos sąnaudos ir išlaidos Kiškėnų sąvartyno uždarymui patenka į Rangos sutarties objektą, o šie darbai yra finansuojami vykdomo Projekto pagrindu, Perkančiosios organizacijos sąnaudų dalis, kuri de facto nelemia Perkančiosios organizacijos kapitalo sumažėjimo (t. y. tarifo dalis, kuri sudaro Perkančiosios organizacijos pelną), negali būti laikoma tinkama finansuoti Reglamento (EB) 16/2003 22 straipsnio ir Finansinio reglamento V skirsnio nuostatų prasme.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, t. y. bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjama civilinė byla dėl sandorio, iš kurio Perkančioji organizacija gavo pelno, pripažinimo negaliojančiu, todėl šios bylos baigtis gali būti reikšminga šiai bylai. Visų pirma pažymėtina, kad pažeidimas konstatuotas ir netinkamomis finansuoti pripažintos lėšos teisės aktų nustatyta tvarka turi būti grąžintos į valstybės biudžetą. Antra, tarp užsakovo ir rangovo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl neanalizuotini ir neturi jokios įtakos lėšų tinkamumo ar netinkamumo finansuoti nustatymui. Tai reiškia, jog juridinių pagrindų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnis) stabdyti bylos nagrinėjimą nėra.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei vertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė