3K-3-444/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeisminio proceso Nr. 2-08-3-02935-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3 (S) rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo W. M. M. prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo W. M. M. ieškinį atsakovei I. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo; institucija, teikianti išvadą, – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Legislator headnote
AI generated3K-3-444/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, nustatė kitokią nei pirmosios instancijos teismas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
Full text
Civilinė byla Nr. 3K-3-444/2014
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02935-2012-7 Procesinio sprendimo kategorija 116.10.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo W. M. M. prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovo W. M. M. ieškinį atsakovei I. R. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo; institucija, teikianti išvadą, – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovui W. M. M. paprašius nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J.-D. R.-M. tvarką: 1) iki 2013 metų gruodžio 31 d. tėvas gali netrukdomai bendrauti su vaiku kitoje valstybėje tik dalyvaujant vaiko motinai (ieškovei). Tuo atveju, jeigu tėvas atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip vienos savaitės laikotarpiui, vaikas praleidžia (gyvena) su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; 2) motina įpareigojama netrukdyti tėvui ir sūnui netrukdomai bendrauti telefonu ir internetu bei kasmet, pradedant nuo 2014 metų, išleisti jį pas tėvą, atsižvelgiant į paties vaiko norą, šv. Velykų, šv. Kalėdų, Naujųjų metų šventėms (poriniais kalendoriniais metais – pas tėvą, neporiniais – pas motiną), vaiko pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai) vasaros mokyklos atostogų praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; 3) visais atvejais tėvas, ketindamas atvykti į Lietuvą ir turėdamas tikslą bendrauti su vaiku, privalo prieš penkias dienas pranešti apie savo atvykimą ir išvykimą; 4) tėvas, norėdamas pasiimti vaiką su savimi į kitą šalį, privalo prieš dvi savaites informuoti apie tai vaiko motiną raštu; 5) ieškovas vaiką paima ir grąžina į atsakovės gyvenamąją vietą; 6) vaiko kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis; 7) esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms, šalių sutarimu gali būti keičiama nustatyta bendravimo tvarka.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, nustatė kitokią nei pirmosios instancijos teismas ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalį dėl išlygos, kad vaiko ir tėvo bendravimas turi vykti atsižvelgiant į paties vaiko norą, 2014 m. spalio 17 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą pakeitė, panaikino jo dalis, kuriomis buvo nustatyta, kad vaiko išleidimas pas ieškovą yra susaistytas vaiko noro, taip pat jog esant nenumatytoms ir nuo šalių valios nepriklausančioms aplinkybėms bendravimo tvarka gali būti keičiama šalių sutarimu.
Ieškovas W. M. M. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui prašymą, kuriuo prašo išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartimi nustatytos jo bendravimo su sūnumi J.-D. R.-M. tvarkos punktą „vaiko kelionės išlaidas, abu tėvai dengia lygiomis dalimis“, nurodant, kad sąvoka „vaiko kelionės išlaidos“ apima ne tik tiesiogines vaiko kelionės išlaidas, bet ir visas būtinas jo išlaidas, susijusias su atvykimu pasiimti vaiko į atsakovės I. R. gyvenamąją vietą ir jo grąžinimu atgal. Prašyme ieškovas nurodo, kad tam, jog galėtų atvykti pasiimti sūnaus ir paskui jį grąžintų į atsakovės gyvenamąją vietą (kaip nustatyta teismo nutartyje), jis turi pirkti sau 4 lėktuvo bilietus, o vaikui – 2, be to, kai atvykimas ir išvykimas yra ne tą pačią dieną, tenka nuomotis kambarį viešbutyje ir už tai mokėti papildomai; šios išlaidos, ieškovo nuomone, yra neišvengiamai būtinos, tačiau dėl jų kilo ginčas su atsakove, nes nutarties tekste sąvokos „vaiko kelionės išlaidos“ turinys neatskleistas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
CPK 278 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo išaiškinimą, 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, reiškia, kad teisę išaiškinti sprendimą turi tik jį priėmęs teismas. Teismo sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą (nutartį) įvykdyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo W. M. M. prašomas išaiškinti bendravimo su sūnumi tvarkos punktas, pagal kurį vaiko kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis, yra nustatytas įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimu. Proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas šis punktas, teisėtumo kasacine tvarka nekvestionavo (ieškovas W. M. M. kasaciniu skundu prašė tą sprendimo dalį palikti nepakeistą), o kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka ir priimdamas 2014 m. spalio 17 d. nutartį, neperžengė kasacinio skundo ribų dėl nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas ieškovo prašomas išaiškinti bendravimo su sūnumi tvarkos punktas, palikta nepakeista ir įsiteisėjo, tačiau tai nereiškia, kad ieškovo prašomas išaiškinti bendravimo su sūnumi tvarkos punktas yra nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, o ne Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu. Kadangi teisę išaiškinti sprendimą turi tik jį priėmęs teismas, kuriuo šiuo atveju, atsižvelgus į ieškovo prašymo turinį bei teismų priimtus procesinius sprendimus, yra Panevėžio miesto apylinkės teismas, tai teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nekompetentingas nagrinėti ieškovo prašymą išaiškinti bendravimo su sūnumi tvarkos punktą, kuriuo nustatyta, jog vaiko kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis (CPK 278 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi CPK 340 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 6 dalimi, mutatis mutandis taikydama CPK 137 straipsnio nuostatas, konstatuoja, kad ieškovo prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį atsisakytina priimti, prašymas grąžintinas jį padavusiam asmeniui, nurodytina, jog dėl teismo sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos punkto, pagal kurį vaiko kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis, išaiškinimo ieškovui reikia kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 3 dalimi, 278 straipsnio 1 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti ieškovo W. M. M. prašymą išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį.
Prašymą grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nurodyti, kad dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos punkto, pagal kurį vaiko kelionės išlaidas abu tėvai dengia lygiomis dalimis, išaiškinimo ieškovui reikia kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė