2K-14/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–14/2014

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-04011-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija

1.1.6.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. kasacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutarties.

Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžiu P. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda. Priteista iš P. A. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 25 348 Lt turtinės žalos, taip pat 19,80 Lt už pašto išlaidas valstybei.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutartimi pakeista Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priteista 25 348 Lt turtinės žalos ir Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl žalos valstybės biudžetui atlyginimo atmestas. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

P. A. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 14 d., būdamas UAB „L“ vieninteliu akcininku, o nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. – vieninteliu akcininku ir direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcijos 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, kartu atlikdamas kasininko funkcijas, Biržų mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. vasario 9 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, būtent: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo:

6 straipsnio 2 dalį: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio „Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 punktą, ūkinė operacija – ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo, finansavimo sumų bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą;

12 straipsnio 1 dalies 1 punktą: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas;

12 straipsnio 4 dalį: „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti”;

19 straipsnio 1 dalį: „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą” ir 2 dalį: „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“. Buvo pažeisti Vyriausybės nustatyti dokumentų saugojimo terminai, kurie reglamentuoti šiuose galiojančiuose norminiuose aktuose: 1996 m. vasario 22 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr. 13 „Dėl Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų” ir 1997 m. rugpjūčio 15 d. Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas Nr. 38 „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklė”, nes UAB „L“ nepateikė (neišsaugojo) ir neatkūrė 2011 m. obuolių įsigijimą iš gyventojų, kuriuos realizavus gavo 442 685,05 Lt pajamų, patvirtinančių dokumentų (kasos išlaidų orderių) bei nepateikė (neišsaugojo) 2011–2012 m. įvairiems Norvegijos ūkio subjektams išrašytų ūkinių operacijų turinį ir banko įplaukas pagrindžiančių apskaitos dokumentų – sąskaitų faktūrų už 143 430,60 Lt (2011 m. – 107 455,60 Lt, 2012 m. – 35 975 Lt), faktiškai vykdytos obuolių pirkimo operacijos bei ūkiniai įvykiai Norvegijoje nebuvo užregistruoti 2011–2012 metų apskaitos registruose – ūkinių operacijų apskaitos žurnaluose, pirkimų–pardavimų žiniaraščiuose bei didžiojoje knygoje, 2011 m. Norvegijoje uždirbtos pardavimų pajamos 107 455,60 Lt, o 2012 m – 35 975 Lt nebuvo užfiksuotos apskaitos registruose. Pagal tyrimui pateiktus UAB „L“ buhalterinės apskaitos dokumentus dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2011 m. bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kasaciniu skundu nuteistasis P. A. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 13 d. nutarties dalį, kuria atmesta jo apeliacinio skundo dalis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnio ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad kasatorius ateityje gali neatlyginti priteistos žalos. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria iš kasatoriaus buvo priteista atlyginti turtinę žalą, tačiau, nepaisant to, surado naujus motyvus, kurie nebuvo nustatyti pirmosios instancijos teisme ir kurie paneigia BK 40 straipsnio taikymo galimybes.

Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad asmens įsidarbinimas nėra pakankamas pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (be to, teismas suabejojo darbdavio išduoto dokumento apie įdarbinimą tikrumu). Anot kasatoriaus, jo įsidarbinimas rodo, kad jis stengėsi elgtis tinkamai, o jeigu apeliacinės instancijos teismas abejoja darbdavio išduoto dokumento tikrumu, turi visas galimybes tai patikrinti.

Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, kasatoriui išvykus dirbti į užsienį, jo motina, kaip laiduotoja, negalės daryti jam teigiamo poveikio, nes, net ir gyvendama kartu su kasatoriumi, neužkardė padaryto nusikaltimo.

Kasatorius pažymi, kad jis turi šeimą (nepilnametį vaiką ir draugę), todėl motina neturėjo pareigos jį, pilnametį asmenį, prižiūrėti. Kad motina jį išauklėjo tinkamai patvirtina tai, jog jis baigė mokslus, išmoko užsienio kalbų, dirba, rūpinasi vaiku ir jo motina. Kasatorius pripažįsta, kad neturėdamas patirties netinkamai organizavo bendrovės veiklą, dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, už bendrovę atlygino dalį žalos Valstybinei mokesčių inspekcija.

Pažymėtina, kad laiduotoju turi būti skiriamas tik tas asmuo, kuris gali daryti realią įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl tokią teigiamą įtaką gali daryti tik kasatoriaus mama, todėl apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad kasatoriui dirbant užsienyje, o mamai gyvenant Lietuvoje, ji, kaip laiduotoja, negalės daryti įtakos, yra nepagrįstas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras nurodo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą, išnagrinėjo ir įvertino pagrindinius skundo teiginius ir argumentus bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, motyvavo priimtus sprendimus, todėl abiejų instancijų teismų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Taip pat atmestini kasatoriaus argumentai dėl BK 40 straipsnio netaikymo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joje yra laiduotojo – nuteistojo motinos R. A. – prašymas perduoti P. A. laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą. Tačiau įstatymas numato, kad laiduotojas turi būti vertas teismo pasitikėjimo bei turi būti įvertintos BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos t. y. atsižvelgta į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino siūlomos laiduotojos galimybes daryti nuteistajam teigiamą įtaką ir išdėstė argumentus, kodėl R. A. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų. Nesutikti su teismo išvadomis nėra pagrindo. Savo išvadą teismas pagrindė tuo, kad R. A., anksčiau gyvendama kartu su P. A., nesugebėjo jam padaryti teigiamos įtakos, todėl šis padarė veiką už kurią nuteistas. Teismas taip pat teisingai konstatavo, kad galima laiduotoja gyvendama kitoje šalyje neturės realios galimybės daryti nuolatinę teigiamą įtaką P. A. elgesiui. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas ir motyvuotas išvadas, kad nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų, leidžiančių konstatuoti laiduotojos tinkamumą.

Taip pat pažymėtina, kad, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi nėra pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėję teismai neteisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas.

Nuteistojo P. A. kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Todėl BK 40 straipsnio taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis įgyvendina įvertinęs visus byloje esančius įrodymus.

Kasatorius skunde prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmesta jo apeliacinio skundo dalis dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teigdamas, kad teismas neįvertino visų BK 40 straipsnio taikymui svarbių aplinkybių.

Kolegija pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai motyvuotai pasisakė, kodėl kasatoriui netaikė BK 40 straipsnio ir jo neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nepaisant to, kad formaliai egzistavo BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y. kasatorius pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taip pat bent iš dalies atlygino padarytą žalą (1000 Lt iš 26 348 Lt), tačiau teismai laikė, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, jog jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors kasatorius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu pateikė duomenis apie įsidarbinimą, tačiau vien tik asmens įsidarbinimas neužtikrina, jog yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, ir nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas, kuriam keliamas reikalavimas atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Itin svarbu yra įvertinti asmens, prašančio perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą, asmenines savybes ir gebėjimą daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai apsvarstė kasatoriaus motinos R. A. prašymą perduoti jai P. A. pagal laidavimą ir jį atmesdamas nurodė, kad, nepaisant to, jog ji apibūdinama teigiamai (yra darbšti, atsakinga ir sąžininga darbuotoja, nuo 1994 m. dirba Biržų darbo biržoje, nuo 2011 m. eina skyriaus vedėjo pavaduotojos pareigas, taip pat nėra teista ar bausta administracine tvarka.), tačiau, įvertinus tai, kad kasatorius nusikalstamą veiką padarė gyvendamas kartu su motina, akivaizdu, jog ji nesugebėjo užkardyti sūnaus nusikalstamo elgesio. Be to, byloje nustatyta, kad kasatorius yra išvykęs į užsienį, kas kelia dar didesnių abejonių dėl R. A. galimybės daryti kasatoriui teigiamą įtaką.

Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismai, neatleisdami kasatoriaus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažeidė BK 40 straipsnio nuostatas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vladislovas Ranonis

Albinas Sirvydis

Armanas Abramavičius