AS-624-845-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-845/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02442-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kretingos apskrities policijos komisariato, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. balandžio 28 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas pripažinti, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir interesai dėl ploto normų bei Lietuvos higienos normos HN76:2010 reikalavimų nesilaikymo, bei iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos apskrities policijos komisariato 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė įpareigoti atsakovus atitinkamai įgyvendinti teisės aktus ir įrengti rūkymo vietas įkalinimo įstaigose, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 6–7) nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. birželio 6 d. patikslinti skundą: pateikti teismui patikslintą skundą su reikalavimais, kurie keliami tik dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų; pateikti dokumentus bei kitus įrodymus, kurie pagrįstų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl atsakovo atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų; patirtos neturtinės žalos bei duomenis, kad patirtos pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų; įrodymus, kiek laiko, kokiu konkrečiai laikotarpiu, kokiose ir kaip įrengtose kamerose bei su keliais asmenimis jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis; duomenis, ar pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą Lukiškių TI-K dėl galimų jo teisių pažeidimų, kokius atsakymus gavo. Jeigu tokių įrodymų pareiškėjas negali gauti, nurodyti aplinkybes, dėl kurių tokie įrodymai negali būti pateikti. Pareiškėjui išaiškino, kad jis turi teisę paduoti skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų (aktų) atitinkamai Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui. Teismas nurodė, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui.

Pareiškėjas 2014 m. birželio 4 d. teismui pateikė skundą (prašymą), kuriame jis nurodė, kad 2014 m. balandžio 29 d. skunde išdėstė reikalavimą, kurį ir palaiko, prašo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja jo skunde nurodytos institucijos. Be to, jos šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, taigi, dar ir dėl to kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Nurodė, kad visas jo skundas turi būti priimamas nagrinėti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi (b. l. 14–16) nutarė atsisakyti priimti A. A. skundo dalį, kurioje jis teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų (aktų) bei išaiškinti, kad jis turi teisę atitinkamai pareikšti skundus Šiaulių apygardos administraciniam teismui ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Šia nutartimi teismas pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą trūkumams šalinti iki 2014 m. birželio 26 d. dėl reikalavimo dalies, kurioje jis prašo priteisti neturtinę žalą dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų: suformuluoti reikalavimą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, ir nurodyti, kokio dydžio žalą (konkrečią sumą) dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ar neveikimo jis patyrė; išdėstyti skunde faktines aplinkybes, kuo konkrečiai pasireiškė Lukiškių TI-K galimai neteisėti veiksmai (neveikimas) jo atžvilgiu, t. y. kokiu laikotarpiu, kiek laiko, kokiose ir kaip įrengtose kamerose bei su keliais asmenimis (gali nurodyti ir apytiksliai) jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis; kuo konkrečiai pasireiškė jam padaryta neturtinė žala (kokius išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos sutrikimus ar kitokias pasekmes jis patyrė dėl atsakovo veiksmų); pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, t. y. duomenis, ar kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl galimų jo teisių pažeidimų ir Lukiškių TI-K atsakymus; šioje reikalavimo dalyje atsakovu nurodyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lukiškių TI-K.

Teismas taip pat nustatė pareiškėjui iki 2014 m. birželio 26 d. terminą trūkumams šalinti dėl reikalavimo dalies įpareigoti įrengti rūkymo vietas įkalinimo įstaigose: pareiškėjas turi pareikšti reikalavimą atsakovui Lukiškių TI-K ir prašyti įpareigoti pastarąjį atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus; pagrįsti reikalavimą faktinėmis aplinkybėmis; pateikti žyminio mokesčio kvitą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo; šioje reikalavimo dalyje atsakovu nurodyti Lukiškių TI-K.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 35 straipsniu. Nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate, ir minėtas institucijas nurodė kaip atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovais. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų (veiksmų) atsirado žala. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valstybei atstovauja atskiros valstybės institucijos.

Rėmėsi ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi. Nurodė, jog šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų, reiškiant reikalavimą Lietuvos valstybei, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatorius, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos apskrities policijos komisariatas, atlyginti 300 000 Lt nėra laikytinas tarpusavyje susijusiu reikalavimu, be kurio pareiškėjas negalėtų reikšti atitinkamų savarankiškų reikalavimų pateikiant skundus apygardų administraciniams teismams pagal atsakovo buveinės vietą. Pareiškėjas skunde neišskyrė, kokiose įstaigose, kokios laikymo sąlygos ir kokiu laikotarpiu buvo netinkamos. Kiekviena įkalinimo įstaiga veikia nepriklausomai viena nuo kitos ir byloje laikytinos savarankiškais Lietuvos valstybės atstovais. Be to tai, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, neturi reikšmės ginčo priskirtinumui, nes pagal ABTĮ 35 straipsnį skundai paduodami pagal institucijos buvimo vietą. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai priskirtinas reikalavimas tik dėl padarytos žalos atlyginimo, kurią, pareiškėjo nuomone, jis patyrė Lukiškių TI-K.

Teismas atsižvelgė į ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punkto, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas. Nurodė, kad pareiškėjas skunde išdėstė abstrakčias aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų, bet konkrečiai nenurodė, kokie konkrečios institucijos neteisėti veiksmai sukėlė jam neturinę žalą, nedetalizavo, kaip ji pasireiškė. Pareiškėjas 2014 m. birželio 4 d. pateiktame skunde (prašyme) faktinių aplinkybių taip pat nedetalizavo. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių Lukiškių TI-K galimai neteisėtus veiksmus galinčių patvirtinti įrodymų.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje jis prašo įrengti atitinkamas rūkymo vietas įkalinimo įstaigose, išaiškino, kad ir šioje reikalavimo dalyje atsakovu turėtų būti Lukiškių TI-K. Pareiškėjas ir šią reikalavimo dalį turi pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Be to, toks reikalavimas nepriskiriamas prie žyminiu mokesčiu neapmokestinamų skundų kategorijos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 20–21), prašydamas įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą nagrinėti jo 2014 m. balandžio 29 d. skundą pilna apimtimi.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis laikytina nepagrįsta, nes nebuvo vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, nevilkinant teismo proceso byloje, buvo galima nagrinėti administracinę bylą. Mano, kad neteisinga ir neprotinga pareiškėjui kreiptis į tris skirtingus apygardos administracinius teismus, kai skundą gali išspręsti vienas Vilniaus apygardos administracinis teismas. Mano, jog teismas nesivadovavo ABTĮ 57 straipsnio 1, 4 dalimis, 13 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsniu, 20 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje, jo judėjimo galimybės suvaržytos, jis negali rinkti, disponuoti ir gauti įrodymų. Tvirtina, kad aiškiai nurodė reikšmingas, kalinimo sąlygas apibūdinančias, aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. A. skundo dalį, kurioje jis teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, atsiradusią dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų (aktų) bei pakartotinai pareiškėjui nustatytas terminas trūkumams šalinti dėl reikalavimo dalies, kurioje jis prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, ir dėl reikalavimo dalies įpareigoti įrengti rūkymo vietas šioje įkalinimo įstaigoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-713/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos apskrities policijos komisariato, 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl minėtų įstaigose neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkamomis sulaikymo ir kalinimo sąlygomis; įpareigoti atsakovus tinkamai įgyvendinti teisės aktus ir įrengti rūkymo vietas įkalinimo įstaigose.

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi nustatė terminą pašalinti nurodytus skundo trūkumus. 2014 m. birželio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas A. A. procesinis dokumentas, įvardintas skundu-prašymu, kuriame nurodė, jog 2014 m. balandžio 29 d. skunde išdėstė reikalavimą, kurį ir palaiko. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiama 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti A. A. skundo dalį, kurioje jis teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų (aktų), bei pakartotinai nustatė pareiškėjui terminą trūkumams šalinti dėl skundo dalies, susijusios su prašymu priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, ir įpareigoti įrengti rūkymo vietas šioje įkalinimo įstaigoje.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, rėmėsi ABTĮ 35 straipsniu, nustatančiu, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Kadangi Lietuvos valstybei byloje dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų sąlygų, atlyginimo atstovauja 4 savarankiški ir vienas kitam nepavaldūs subjektai, reikalavimas dėl 300 000 Lt žalos nėra laikytinas tarpusavyje susijusiu reikalavimu, be kurio pareiškėjas negalėtų reikšti atitinkamų savarankiškų reikalavimų pagal atsakovo buveinę, ABTĮ 17 straipsnio nuostatos netaikomos.

ABTĮ 17 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo byloje yra tik vienas – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas skundė nedetalizuoja, ar žala padaryta vieno, kelių ar visų skunde minimu institucijų pareigūnų, kaip teigiama, neteisėtais veiksmais, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti reiškiamas skirtinguose teismuose pagal atsakovo atstovo buveinę, todėl ginčijama nutartis, dalyje kurioje skundą atsisakyta priimti naikinama, ir skundo priėmimo klausimas šioje dalyje perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Be to, pažymėtina, kad nuo skundo teismui pateikimo pasikeitė reglamentavimas, susijęs su Lietuvos valstybės atstovavimu žalos atlyginimo bylose: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ neteko galios.

Tenkinti pareiškėjo skundo pilnai, t. y. išspręsti jo skundo priėmimo klausimo, nėra galima: ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas. Šiuo atveju teismas skundžiama nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundui pašalinti, nutartis šioje dalyje nėra skundžiama (ABTĮ 37 str. 1 d., 149 str. 1 d.), skundo argumentai dėl teismo nutarties šioje dalyje nėra reikšmingi, todėl nevertinami. Kadangi viso skundo priėmimo klausimo pirmosios instancijos teismas dar nesprendė ir jo priimti neatsisakė, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo išspęsti negali (ABTĮ 37 str. 1 d., 149 str., 151 str.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisė kreiptis į administracinį teismą įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Jeigu skundas (prašymas) neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 23, 24 ir 39straipsniuose, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamąsias dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Skundas turi būti surašytas aiškiai ir suprantamai, jame turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti skundžiami atitinkamos institucijos (viešojo administravimo subjekto) veiksmai (neveikimas) ar aktai (sprendimai), nurodytas aiškus ir konkretus skundo reikalavimas bei aiškiai ir konkrečiai išdėstytos skundą pagrindžiančios faktinės aplinkybės. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011).

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nei skunde, nei šalindamas jo trūkumus pateiktame procesiniame dokumente konkrečiai nenurodė, kokiais skunde nurodytų institucijų, kurių yra netgi keturios, pareigūnų veiksmais jam padaryta neturinė žala, konkrečius žalos, padarytos kiekvienos iš minėtų institucijų pareigūnų veiksmais, dydžius, kaip ši žala yra skaičiuojama: grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas naudoja itin apibendrintus, tinkamus kiekvienai iš skunde minimų institucijų, teiginius, kas itin riboja teismo galimybes teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą, o atsakovui – tinkamai atsiliepti dėl jam reiškiamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į pareiškėjo atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas yra įkalinimo įstaigoje ir jo judėjimo laisvė yra suvaržyta, buvo atsižvelgta: įvertinęs šią aplinkybes, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartimi pakartotinai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjui negalint pačiam tinkamai parengti skundo, kuris atitiktų keliamus reikalavimus, jis turi teisę kreiptis teisinės pagalbos į šia veikla besiverčiančius asmenims, o neturėdamas tam lėšų – dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.

Be to, pažymėtina, kad nuo skundo teismui pateikimo pasikeitė reglamentavimas, susijęs su Lietuvos valstybės atstovavimu žalos atlyginimo bylose.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikinama, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. A. skundo dalį, kurioje jis teismo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato neteisėtų veiksmų (aktų), ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė