2K-207/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-207/2014

Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00141-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.6.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Rimanto Baumilo,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. D. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. D. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda. D. D. įpareigota per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.

Iš D. D. civiliniam ieškovui UAB „Gintarinė vaistinė“ priteista 2536,64 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistosios D. D. apeliacinis skundas atmestas.

Ištaisytas rašymo apsirikimas Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl nusikalstamos veikos aplinkybių, nurodant, jog D. D. „pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – 8000 vnt. UAB „Gintarinė vaistinė“ 2536,64 Lt vertės reklaminių leidinių“.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

D. D. nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama UAB „Greitasis kurjeris“ laiškaneše, 2012 m. liepos 14 d. į antrinių žaliavų supirkimo punktą „EKO taškas“, esantį Kaune, P. Lukšio g. 60, pridavė UAB „Greitasis kurjeris“ jai perduotus ir nuo 2012 m. kovo 2 d. iki 2012 m. liepos 14 d. patikėtus išplatinti UAB „JYSK“, UAB „Thomas Philips“, UAB „Eurokos“, UAB „Gintarinė vaistinė“, UAB „Kosmelita“, UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Ermitažas“ reklaminius leidinius, t. y. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą – 8000 vnt. UAB „Gintarinė vaistinė“ 2536,64 Lt vertės reklaminių leidinių.

Nuteistoji D. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti teismų sprendimus ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti į pirmą instanciją.

Skunde teigiama, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, nuosprendžio išvados nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nuosprendis neatitinka BPK 302–307 straipsniuose įtvirtintų nuosprendžio surašymo reikalavimų.

Kasatorės manymu, teismai išsamiai neišnagrinėjo fakto dėl lankstinukų kiekio. Teismas pripažino, kad nėra daiktinių įrodymų, o ir civilinis ieškovas UAB „Gintarinė vaistinė“ nepateikė jokio įrodymo, kiek nuteistoji turėjo lankstinukų ir kiek jų buvo priduota į UAB „EKO taškas“. Apeliacinės instancijos teismas dėl lankstinukų kiekio plačiau nepasisakė. Kasatorė teigia prašiusi teismo iškviesti asmenis, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti skrajučių kiekio faktą, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas ir tokie asmenys teisme neapklausti. Pasak nuteistosios, remtis vien jos prisipažinimu teismas negalėjo. Nuteistoji ginčija ne patį veikos faktą, bet lankstinukų kiekį, nuo kurio priklauso civilinio ieškinio sumos dydis.

Skunde pabrėžiama, kad lankstinukus į UAB „EKO taškas“ D. D. pridavė ne dėl sunkios materialinės padėties, bet todėl, kad namuose nebeturėjo kur jų dėti, o darbovietė nebuvo jos informavusi, kaip ji turėtų elgtis su skrajutėmis, kurių išplatinimo laikas pasibaigė.

Taip pat skunde teigiama, kad teismai nepasisakė ir dėl nusikaltimo požymio – tiesioginės tyčios, nes kasatorė skrajutes pridavė ne siekdama pasisavinti svetimą turtą, bet kaip nereikalingą ir turtinės vertės neturintį daiktą (nes nuteistoji suvokė, kad kai pasibaigia skrajutės galiojimo laikas – ši netenka vertės).

Atsiliepime į nuteistosios kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė prašo kasacinį skundą atmesti.

Prokurorė pažymi, kad nuteistoji neginčija veikos kvalifikacijos ir nesutinka tik su nurodytu lankstinukų kiekiu, civiliniu ieškiniu ir paskirta bausme. Pasak prokurorės, skunde nurodomi pažeidimai ir nepagrįsti sprendimai yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas ištyrė visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. D. D. veika kvalifikuota tinkamai pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskirta teisinga bausmė, teisingai išspręstas civilinis ieškinys. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė lankstinukų kiekio skaičių, o UAB „Gintarinė vaistinė“ pareiškė ieškinį būtent pagal tą kiekį, kurį nustatė apeliacinės instancijos teismas.

Pasak prokurorės, teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnio reikalavimais, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes. Kasacinio skundo prašymas dėl civilinio ieškinio, prokurorės manymu, yra nepagrįstas, nes civilinis ieškinys UAB „Gintarinė vaistinė“ 2536,64 Lt sumai priteistas pagrįstai.

Nuteistosios D. D. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 20 straipsnio pažeidimų

Kasaciniame skunde nuteistoji teigia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nes nebuvo išnagrinėtos aplinkybės dėl lankstinukų kiekio, dėl nuteistosios kaltės turinio, taip pažeista BPK 20 straipsnio 5 dalis.

Kasacinės instancijos teismas pagal skundo argumentus neturi pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai, nulėmę neišsamų ar šališką bylos išnagrinėjimą, neteisingą nuosprendžio priėmimą, bausmės paskyrimą ar turtinės žalos priteisimą.

BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti – ir taip padaro žalą turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2006; 2K-123/2007; 2K-198/2010). Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2009; 2K-733/2007; 2K-213/2006). Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad D. D. dėl einamų darbinių pareigų buvo patikėtas svetimas turtas – reklaminiai lankstinukai, ji juos valdė ir turėjo įgalinimus dėl minėtų lankstinukų, t. y. turėjo juos išplatinti atitinkamose vietose, tačiau to nepadarė, pasiliko lankstinukus namuose, vėliau juos pridavė į antrinių žaliavų supirkimo punktą už piniginį atlygį, taip padarydama žalą turto savininkui.

Pasak skundo, teismai neišnagrinėjo aplinkybių dėl tikslaus lankstinukų kiekio, tačiau toks skundo teiginys paneigtas apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais. Byloje lankstinukų kiekis buvo nustatytas pagal bylos duomenis, kurie patvirtina D. D. perduotų išplatinti lankstinukų kiekį, t. y. skrajučių perdavimo aktai, liudytojų parodymai, civilinio ieškovo pateikti duomenys, taip pat ir pačios nutiestosios tokio kiekio pripažinimas pasirašant susitarimą su civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo. Nuteistoji teigia, kad nebuvo patenkinti jos prašymai iškviesti asmenis, kurie galėtų paliudyti dėl tikslaus lankstinukų kiekio. Iš apeliacinės instancijos teismo protokolo matyti, kad iš tiesų nuteistoji D. D. pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir ištirti lankstinukų kiekį, nes ji nesutiko su nurodytu 80 000 vienetų kiekiu, nuteistosios interesus gynė advokatė. Tačiau pažymėtina, kad ji posėdžio metu šį savo prašymą atsiėmė, todėl teismas papildomo įrodymų tyrimo neatliko. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje patikslino lankstinukų kiekį, ištaisydamas pirmosios instancijos teismo techninį rašymo apsirikimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su nuteistąja, kad teismai nesiaiškino lankstinukų kiekio ir taip esmingai pažeidė baudžiamojo proceso taisykles.

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad D. D. lankstinukai buvo patikėti darbinių santykių pagrindu, jai buvo žinomi ir suprantami nurodymai, ką ir kaip su patikėtu turtu daryti, tačiau ji sąmoningai suvokdama, kad neįgyvendino darbinės užduoties, jai patikėtą turtą nusprendė pasilikti sau, t. y. laikė savo namuose ir galiausiai nusprendė jį realizuoti taip pasipelnydama.

Taigi nuteistoji jai patikėtą turtą pavertė savu, su juo elgdamasi priešingai nurodymams, kuriuos buvo gavusi iš darbdavio. Kasatorės kaltės nepaneigia teiginys, kad darbdavys nebuvo jos supažindinęs su tvarka, ką daryti, kai pasibaigia lankstinukų galiojimo laikas. Nuteistoji bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad lankstinukų neišplatino sąmoningai dėl įvairių priežasčių. Be to, svarbu ir tai, kad pagal materialinės atsakomybės sutartį tarp darbdavio ir D. D. darbuotojas, prisiimdamas visišką materialinę atsakomybę už jam darbdavio patikėtą turtą, įsipareigoja tausoti jam perduotą darbdavio turtą ir imtis priemonių, užkertančių kelią žalai atsirasti, laiku pranešti darbdavio administracijai apie visas aplinkybes, gresiančias jam patikėto darbdavio turto saugumui.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad laiškininko pareiginiuose nuostatuose, esančiuose byloje, su kuriais pasirašytinai susipažino D. D., nurodyta, kad, neišplatinus neadresuotos reklamos tiesioginio vadovo nurodytais adresais, darbuotojas pristatymo ataskaitoje privalo nurodyti tikslias priežastis, dėl kurių reklama negalėjo būti išplatinta tinkamai. Taip pat laiškininkas turi pareigą pildyti neadresuotos reklamos pristatymo ataskaitas. Taigi visi šie reikalavimai, su kuriais D. D. buvo susipažinusi, niekaip nesuteikia galimybės perduotą darbdavio svetimą turtą realizuoti ar elgtis su juo kaip su savu prieš tai neinformavus ir nepriėmus sprendimo kartu su darbdaviu.

Nuteistoji tą žinojo, tačiau pasielgė priešingai, būtent todėl jos neteisėti veiksmai su svetimu jai patikėtu turtu nulėmė baudžiamosios atsakomybės atsiradimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismų sprendimai dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės paskyrimo bei civilinio ieškinio išsprendimo yra motyvuoti ir įtikinami, atitinkantys įstatymo reikalavimus. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir apeliacinės nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios D. D. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Olegas Fedosiukas

Rimantas Baumilas