eAS-776-575/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-776-575/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00279-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JCDecaux LIETUVA“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 9 d. nutarimą Nr. 64-7-1024.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 64-7-1024 (toliau – ir Nutarimas) galiojimą.

Ginčijamu nutarimu pareiškėjui buvo paskirta bauda už išorinės reklamos įrengimą neturint tam būtino leidimo. Pareiškėjas taip pat įpareigotas per vieną mėnesį nuo šio nutarimo priėmimo išardyti specialią išorinės reklamos pateikimo priemonę (reklaminius įrenginius – kolonas) ir sutvarkyti aplinką.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2254-428/2015 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (33.200)2-7138, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimus įrengti išorinę reklamą, panaikinimo (toliau – ir susijusi byla). Pareiškėjo nuomone, skundžiamas Nutarimas yra grindžiamas aukščiau nurodytu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (33.200)2-7138. Teismui panaikinus Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. (33.200)2-7138 reikštų, kad Nutarimo, kaip neturėjusio teisėto pagrindo, atitinkamai negalima buvo priimti bei vykdyti. Nesustabdžius Nutarimo vykdymo, pareiškėjas turėtų sumokėti jam paskirtą baudą bei išardyti specialią išorinės reklamos įrangą (reklaminius įrenginius). Paaiškėjus, jog Nutarimas buvo neteisėtas, todėl naikintinas, pareiškėjas būtų beprasmiškai sumokėjęs baudą bei patyręs didelius reklaminių įrenginių išardymo kaštus. Pareiškėjo nuomone, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, nes ji apsaugotų jį nuo neigiamų pasekmių, taip pat nesukeltų jokių neigiamų pasekmių atsakovui. Nutarimo sustabdymas reikštų status quo išlaikymą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Be to, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų išvengta ydingos situacijos, kai viešojo administravimo subjektas praturtėtų nepagrįstai (priimdamas Nutarimą, remdamasis nepagrįstai priimtu sprendimu), o privatus subjektas patirtų neproporcingą žalą dėl neteisėtų institucijų veiksmų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo tenkino. Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 64-7-1024 galiojimą.

Teismas, remdamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-2254-428/2015 pagal pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (33.200)2-7138 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. gruodžio 8 d. prašymus pratęsti reklaminių įrenginių projektų ir leidimų galiojimą. Minėtoje byloje ginčijamu atsakovo sprendimu atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimus įrengti išorinę reklamą ant 10 reklaminių įrenginių (toliau – ir kolonos), esančių prie Vytauto pr./Miško g. sankryžos, Karaliaus Mindaugo pr./ Birštono g. sankryžos, Kęstučio g./Gedimino g. sankryžos, Kęstučio g. 24 namo, šv. Gertrūdos g. 5 namo, šv. Gertrūdos g. / M. Valančiaus g. sankryžos, Savanorių pr./ Algirdo g. sankryžos, Savanorių pr. 352, Kęstučio g. 74 namo ir Laisvės al. 91 namo (prie Kauno muzikinio teatro). Skundžiamu Nutarimu, pareiškėjui skirta 1 448 Eur bauda, nustačius, kad ant reklaminių įrenginių (kolonų), esančių prie Vytauto pr./Miško g. sankryžos, Karaliaus Mindaugo pr./ Birštono g. sankryžos, Kęstučio g./Gedimino g. sankryžos, Kęstučio g. 24 namo, šv. Gertrūdos g. 5 namo, šv. Gertrūdos g. / M. Valančiaus g. sankryžos, Savanorių pr./ Algirdo g. sankryžos, Savanorių pr. 352, Kęstučio g. 74 namo ir Laisvės al. 91 namo (prie Kauno muzikinio teatro) įrengta išorinė reklama neturint leidimo ją įrengti.

Teismas vertino, kad Nutarimas priimtas dėl tų pačių reklaminių įrenginių, kuriems Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (33.200)2-7138 atsisakyta išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą. Taigi, teismui galimai priėmus palankų pareiškėjui sprendimą ir panaikinus ginčijamą atsakovo sprendimą bei įpareigojus atsakovą iš naujo svarstyti UAB „JCDecaux LIETUVA“ 2014 m. spalio 24 d. ir 2014 m. gruodžio 8 d. prašymus pratęsti reklaminių įrenginių projektų ir leidimų galiojimą (administracinė byla Nr. I-2254-428/2015), šis teismo sprendimas turės prejudicinę reikšmę, sprendžiant Nutarimo teisėtumo klausimą. Nutarimu pareiškėjas įpareigotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarimo priėmimo sumokėti jam paskirtą baudą ir išardyti specialiąją išorinės reklamos pateikimo priemonę (reklaminius įrenginius - kolonas) bei sutvarkyti aplinką. Teismas pripažino, jog dėl tokio atsakovo nurodymo įvykdymo pareiškėjas patirs turtinius nuostolius, susijusius su baudos sumokėjimu bei minėtų reklaminių įrenginių iš jų buvimo vietų pašalinimu, bei, galimai esant palankiam pareiškėjui teismo sprendimui, su vėlesniu sumokėtos sumos išieškojimu bei reklamos įrengimu, kurių atlyginimas būtų susijęs su naujų teisminių ginčų inicijavimu, t. y. patirtų neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios iki skundžiamo Nutarimo padėties atkūrimą.

Atsižvelgdamas į tai, kad Nutarimo priėmimas gali būti sąlygotas neteisėtų atsakovo veiksmų, neišduodant pareiškėjui leidimų įrengti išorinę reklamą ant ginčo reklaminių įrenginių (administracinė byla Nr. I-2254-428/2015), siekdamas apsaugoti pareiškėją nuo galimų neigiamų pasekmių, kurių atsiradimas apsunkintų iki skundžiamo Nutarimo buvusios padėties atkūrimą, įvertinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šioje byloje nepažeis atsakovo turtinių interesų, jų taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, teismas sustabdė Nutarimo galiojimą.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas nurodo, kad Nutarimas yra priimtas dėl pažeidimo, užfiksuoto 2014 m. lapkričio 24 d. 11.00 val., todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas, kuris yra priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2014 m. gruodžio 6 d. prašymą, niekaip nesusijęs su nagrinėjama administracine byla. Atsakovo įsitikinimu, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad teismo sprendimo įvykdymas, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą būtų neįvykdomas ar pasunkėtų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrįstai suteikia pareiškėjui pranašumą, nepagrįstai leidžia skelbti reklamą, gauti iš to reikšmingas pajamas, nesilaikant įstatymų ir pasinaudojant administraciniu procesu siekiant išvengti pasekmių.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentu, kad Nutarimas nėra susijęs su Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, ginčijamu kitoje administracinėje byloje. Nurodo, kad pareiškėjas jau 2014 m. spalio 24 d. pateikė prašymą dėl leidimų kolonoms pratęsimo, todėl 2014 m. lapkričio 24 d. surašytas aktas ir susijusioje administracinėje byloje ginčijamas 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimas yra susiję su neteisėtu ir nepagrįstu leidimų įrengti išorinę reklamą neišdavimu. Pažymi, kad būtent atsakovo atsisakymas išduoti pareiškėjui leidimus lėmė situaciją, kurioje pareiškėjas tapo leidimo įrengti išorinę reklamą neturinčiu reklamos įrenginių naudotoju, kas yra ginčijama susijusioje administracinėje byloje. Tačiau tuo atveju, jeigu byloje būtų pripažinta, kad leidimus buvo atsisakyta išduoti nepagrįstai, tokiu atveju tariamo pažeidimo pasekmės turėtų būti pašalintos, t. y. pareiškėjas privalėtų būti grąžinamas į situaciją, buvusią iki pažeidimo.

Pareiškėjas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsižvelgiant į neigiamas pasekmes, kurios kiltų pareiškėjui nepritaikius reikalavimų užtikrinimo priemonių, jų taikymas yra būtinas, tuo labiau, kad atsakovui dėl šių priemonių taikymo jokių neigiamų pasekmių nekyla.

Pareiškėjas tvirtina, kad dėl Nutarimo taikymo nepagrįstai nukentėtų jo reputacija ir komercinis patrauklumas. Pareiškėjas pažymi, kad negali pateikti (ir to negali būti reikalaujama, remiantis principu „Impossibilium nulla obligatio est“ – lot.: tai, kas neįmanoma, nėra privaloma) jokių konkrečių skaičiavimų dėl tikslaus finansinio nuostolio dydžio, apskaičiuoti, kiek nukentės jo verslo reputacija ir būsimi pardavimai ar pan. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos nustačius ne faktą, tačiau „galimybę“, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės. Mano, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų siekiama proceso ekonomiškumo ir koncentracijos – nepradėti neteisėtų nutarimų ar sprendimų įgyvendinimo, kol nėra aiški bylų baigtis ir konkrečių teisės aktų teisėtumas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad palankaus teismo sprendimo atveju galimybė prisiteisti atsakovo sukeltus nuostolius (t. y. grąžinti pareiškėją į padėtį buvusią iki neteisėto Nutarimo vykdymo) pagal teismų formuojamus precedentus yra abejotina, o reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstai taikomos, kai būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti jų netaikius. Be to, nusprendęs papildomai inicijuoti tokį žalos atlyginimo (prisiteisimo iš valstybės) teisminį procesą pareiškėjas turėtų patirti reikšmingas teisines išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Pirmosios instancijos teismas būtinybę taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindė dviem aplinkybėmis, t. y. būsimais pareiškėjo finansiniais nuostoliais, susijusiais su ginčijamu Nutarimu paskirtos baudos sumokėjimu ir reklaminių įrenginių pašalinimu iš jų buvimo vietos bei esant palankiam pareiškėjui teismo sprendimui su ateityje galimai kilsiančiais teisminiais ginčais dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, įrodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011, kt.). Pareiškėjo teiginiai apie galimus neigiamus finansinius padarinius yra nukreipti į ateitį, grindžiami prielaidomis, kurie negali būti pakankamu pagrindu prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui.

Pagal Lietuvos vyriausiojo teismo praktiką siekis ateityje išvengti galimų teisminių procesų taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858- 452/2012).

Teisėjų kolegija vertina, jog pareiškėjas jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo finansinę padėtį, nepateikė bei nenurodė, kaip, nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, iš esmės gali pasunkėti sprendimo vykdymas. Kolegija savo ruožtu aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip sudarančios pagrįstas prielaidas manyti, kad būsimo teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, taip pat nenustatė.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sustabdė Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 64-7-1024 galiojimą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius